Paieška Miniatiūros

Miniatiūros

 

Regina ABUKAUSKIENĖ

Utenos r. Kaniūkų k.

 

Kurmiarausis

 

Laikėsi šiltas lapkritis. Lynojo. Kartais ir saulė pasirodydavo. Laukai ištuštėjo, nurimo. Gyvuliai tvartuose šieną kramsnoja, ganyklose liko kurmiai. Kur jie galėjo išeiti? Na, ir dirba. Kurmiarausis prie kurmiarausio. Vienas ypač įspūdingas. Gal net metro aukščio. Ką čia kurmiai sumanė? Į rekordų knygą patekti nori?

 

Pelytė

 

Vėjas atidarė duris. Bėga pelytė paname. Jaučia šilumą sklindant ir šmurkštelėjo į vidų. Kiek čia visokių kvapų: pažįstamų ir naujų. O vietos, jau vietos... Net sušilo, kol visus kambarius apžiūrėjo.

- Kur čia įsitaisius?

Patraukė į virtuvę. Kruopų ant grindų priberta. Vieną perkando, kitą. Ir sūrio gabaliukas. Padžiūvęs. Gal seniai guli.

Katinas nuo krosnies strykt. Ir vėl liko sūris gulėt.   

 

Atšals

 

- Varnele, varnele, tu medžio viršūnėj, o dūmai kyla aukštyn.

- Tai džiaukitės. Šaltis ateis, paskui jį - ir žiema.

- Nenorim žiemos.

- Tai ko jūs norit? Ankščiau sakydavot – ilgas ruduo, šilta žiema, o dabar rėkiat – klimato atšilimas. Privers sniego. Paspaus šaltis. Baigsis klimato atšilimas.

 

Priešai

 

Darže turiu daug priešų. Didžiausi - balandos. Jos mane pasitinka išdidžiai pakeltomis galvomis. Kai suimu, įsikabina žemės. Pradedu rauti – bando mano rankų stiprumą. Pasiduoda. Nulenkia galvas ir gula į tarpežį su mintimi, kad gal dar nors viena šaknele įsikabins į žemę. Šildosi saulėje. Brandina sėklas. Laukia lietaus. Aš taip pat laukiu lietaus, kad būtų žemė minkštesnė, kad būtų lengviau ravėt.

 

Garstukas

 

Pražydo garstukas. Geltoną žiedelį iškėlė. Pakvipo aplink. Prieinu.

- Rausiu. Tu mano priešas.

- Nerauk. Leisk sulaukti nors vienos bitelės.

- Aš tavęs nesėjau. Mano daržovėm trukdai.

- Kokios čia mano šaknys?

- Tik palik ir įsigalėsi.

- O medus? Laižot pirštus.

- Na, paliksiu. Iki pirmos bitelės.

- Gerai, iki pirmos bitelės... 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"