Paieška Atsakingiau rinkimės žuvį

Atsakingiau rinkimės žuvį

Robertas STAPONKUS

„Lietuvos gamtos fondo“ gamtosaugos specialistas

 

„Lietuvos gamtos fondas“ ragina šalies gyventojus atkreipti dėmesį į sparčiai Lietuvoje ir visame pasaulyje nykstančius žuvies išteklius ir prašo prisidėti prie jų išsaugojimo atsakingai vartojant tam tikras žuvų rūšis. Šiuo tikslu gamtosaugos specialistai parengė išsamų žuvies ir jūros produktų vartotojo vadovą.

Pasaulinė maisto ir žemės ūkio organizacija apskaičiavo, kad 52 proc. pasaulio žuvies išteklių yra visiškai išeikvoti, dar 28 proc. – pereikvoti arba ženkliai sumažėję. Prognozuojama: jei dabartinės žvejybos ir žuvies vartojimo tendencijos nepasikeis, komercinių žuvų vandenynuose neliks jau 2048 metais.

Lašiša, Atlanto menkė, jūrų ešerys, ungurys, upinė nėgė, paprastasis tunas – tai tik keletas Lietuvoje parduodamų populiarių žuvies rūšių, kurioms gresia išnykimas. „Lietuvos gamtos fondo“ išleistame žuvies ir jūros produktų vartotojo vadove „Ar žinote, kokią žuvį šiandien valgysite?“ jos pažymėtos raudona spalva. Jei sąmoningai atsisakysime ir nepirksime šių ir kitų mokslininkų nerekomenduojamų žuvies rūšių, galime sumažinti komercinę jų žvejybą ir taip prisidėti prie pastarųjų išsaugojimo.

Žuvis yra skanus ir vertingas maistas, vandens ekosistemų dalis, taip pat tai yra žvejų pragyvenimo šaltinis. Nė vienas jų nenori, kad žuvies nebeliktų. Bėda ta, kad žuvies ištekliai yra „bendri“, ir kiekvienas žvejas neretai pagalvoja: jei jis ir nežvejos tų žuvų, kurių jau mažai tėra likę, tai vis tiek atsiras kitų žvejų ar brakonierių, kurie jas sužvejos. Vis dėlto visiems žvejams bus mažiau noro gaudyti nykstančias žuvis, jei vartotojai vengs jas pirkti, o vietoj jų ieškos tokių žuvų, kurių ištekliai gausūs.

Prieš perkant žuvį ar jūros gėrybes gamtosaugininkas pataria pasidomėti, kur šios buvo sugautos ar užaugintos. Klausimai gali paskatinti verslininkus pardavimui ieškoti gausesnių ir tvariai gaudomų rūšių, taip prisidėsite prie tvarios žvejybos skatinimo. Nepirkite į Raudonąją knygą įtrauktų, taip pat giliuose vandenyse paplitusių žuvies rūšių: jos auga lėtai, tad jų ištekliai yra itin jautrūs pergaudymui, o šių žuvų žvejyba menkai reguliuojama. Geriau rinktis didesnes žuvis. Jei perkate jauną, mažo dydžio žuvį, didelė tikimybė, kad ji nebus nė karto išneršusi. Rekomenduojama ieškoti vietinių gausių žuvų rūšių, pavyzdžiui, ešerių, karpių, karšių, lydekų, upinių plekšnių, silkių, starkių, Baltijos šprotų, stintų ir kitų. Taip paremsite vietos verslą, o ir žuvis greičiausiai bus šviežesnė ir kokybiškesnė. Daugiau rekomendacijų, kaip atsakingai vartoti žuvį, galima rasti nemokamame žuvies ir jūros produktų vartotojo vadove internete adresu www.glis.lt

Siekdamas atkreipti visuomenės dėmesį į dėl intensyvios žvejybos kylančias gamtosaugines problemas „Lietuvos gamtos fondas“ taip pat pakvietė sostinės gyventojus į režisieriaus Ruper Murray dokumentinio filmo „Žuvies dalia valo gale“ („The end of the line“) premjerą. Filmas pasakoja apie dėl padidėjusio suši patiekalo populiarumo nykstančius paprastuosius tunus, taip pat apie dėl neigiamos žvejybos įtakos vandenynų gyvūnijai katastrofiškai išaugusias medūzų populiacijas. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"