Paieška Ar mes draugiški aplinkai?..

Ar mes draugiški aplinkai?..

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Ekologijos skyriaus surengtame seminare - apie Tvarios energijos veiksmų planą

Augustas UKTVERIS

 

Europos Sąjungos šalių merai, įvertindami, jog nepakanka tarptautiniu mastu vykdomos aplinkosauginės veiklos, įsteigė savo sambūrį, vadinamą Merų paktu. 2008 metais Panevėžys taipogi prisijungė prie šio pakto (Tarybos sprendimu), vykdant jo apsprendžiančius įpareigojimus.

Linkėdamas seminaro dalyviams sėkmingo darbo Panevėžio miesto meras Vitalijus Satkevičius, sakė, jog mus vienija bendras tikslas – švari gamta, švarus oras, švari aplinka. Norime gyventi sveikai, ilgai, tačiau norime ir naudotis patogumais, šiuolaikinėmis technologijomis. Ir visa tai norime turėti greitai – dabar, šiandien.

Technologijos pasiekė neregėtas aukštumas. Vien žmogaus amžiaus tarpsnyje visa tai atrodo neregėta... Tačiau ar tam nėra aukojama gamta, mūsų visų sveikata? Juk žmogus, siekdamas savosios gerovės, iš esmės pamiršta aplinkos išsaugojimą. Manyčiau, jog ekologinės problemos kilo kur kas anksčiau, nei atsirado naujausios technologijos. Štai šiemet išsiveržė Islandijoje Ejafjadlajokudl ugnikalnis. Ir problemos – didžiulės, net lėktuvai nustojo skraidę...

Žmonės, deja, savo veikla savuosius „ugnikalnius“ įkūrė – įvairiausias gamyklas, kitokius objektus, kurie nuolat teršia gamtą. Tad neatsitiktinai ES šalys Merų sambūrio paktu patvirtino Tvarios energijos veiksmų planą.

„Šiandien kalbame ir Panevėžyje apie alternatyvaus kuro rūšis. Malonu, jog susirinkus  daugybei merų iš visos ES, Panevėžys buvo pristatomas kaipo miestas, pasižymėjęs tvarios energetikos plotmėje. Dėl to turėčiau padėkoti ir mūsų savivaldybės administracijos Ekologijos skyriaus vedėjai Zitai Tverkutei, šio skyriaus darbuotojams, visiems, kurie patalkina prie šios programos“, - sakė meras Vitalijus Satkevičius.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos mero pavaduotoja Gema Umbrasienė:

„Salėje matau daug gražaus jaunimo, tad tikiuosi, jog mes visi čia dirbame ir jų labui, kad ir ateities kartų gyvenimas būtų kur kas sveikesnis, kad gamtinė aplinka būtų kur kas mažiau užteršta...“

Tad Panevėžio miesto savivaldybė šia linkme yra parengusi veiksmų planą, nes Savivaldybė geriausiai gali formuoti mieste tvarios energijos raidą.

„Mūsų parengtas planas buvo labai gerai įvertintas ir tarptautiniu mastu“, - sakė seminaro pradžioje Zita Tverkutė, Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Ekologijos skyriaus vedėja bei Tvarios energijos veiksmų plano koordinatorė.

Pagal sudaromą veiksmų plano darbotvarkę kiekvienais metais turi būti organizuojamos vadinamosios Energijos dienos. Jų misija: propaguoti ES merų savivaldybių įsipareigojimus dėl klimato kaitos, dėl CO2 mažinimo (išmetimų mažinimai - 20 proc. iki 2020 metų). To siekiant reikia mobilizuoti visas esamo ūkio struktūras: ir viešąjį transportą, ir energetiką, ir miesto apželdinimą, ir dviračių takų plėtrą, ir alternatyvias kuro rūšis, ir kanalizacijos dumblo panaudojimas, ir... Nes žemės resursai taipogi nėra nesibaigiantys.

Įgyvendinant Tvarios energijos veiksmų planą reikėjo padaryti ir įvairių išmetimų apskaitą (atskaitos taškas – 1990 metai).

„Teko dalyvauti ir Kopenhagos aplinkosauginiame forume, kurio rezultatais, suprantama, nesame patenkinti. Štai ten japonų mokslininkas pareiškė, jog žmogaus veikla klimato kaitą įtakoja 20 proc. Pagrindinis šio mokslininko pranešimo leitmotyvas: iš tiesų fiksuojama mažytis Žemės magnetinės ašies pasislinkimas, kurio pakeisti žmogus negali. Tad ir daryti kokią įtaką šiam procesui negali.

Tvarios energijos veikslų planas parengtas iki 2020 metų. Tad tikiuosi, jog šio plano akcijos ateityje tik stiprės, konkretizuosis, jog rasis daug jaunų ir energingų žmonių, naujų šio plano vykdytojų. Juk kas antri metai mes turėsime pateikti ataskaitas ES Energetikos komisijai aprobavimui“, - kalbėjo Zita Tverkutė.

Rita Virbalienė, Seimo nario Jono Šimėno padėjėja-sekretorė, atsiprašiusi, jog dėl intensyvaus Seimo darbo Jonas Šimėnas negalėjo atvykti į renginį Panevėžyje, tačiau paminėjo, jog Seimo komitetuose aptariamas Atsinaujinančių energetikos šaltinių įstatymas, kuris netrukus turėtų „išvysti dienos šviesą“.

Kokios gi prielaidos atsirasti Tvarios energijos veikslų planui? Viena jų – naujų kuro rūšių atsiradimas ar plėtra. Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ direktorius Aleksas Jakštas išsamiai aptarė savuosius darbus, veiklą.

Kas gi yra biomasė? Tai – miško pramonės, medienos perdirbimo pramonės, kitų pramonės šakų biologiškai skaidžios atliekos, taip pat komunalinių ir buitinių atliekų biologiškai skaidi dalis. Paprastai tariant, - visa tai, kas lieka po vieno ar kito gamybos proceso ir kas supūva. Asociacija „Litbioma“ vienija įmones, dirbančias su kietu kuru, naudojamu energijai gauti.

Aleksas Jakštas sakė, jog „Litbioma“ buvo įsteigta 2003 metais, vienijo medienos ir kuro tiekėjų asociacijas. Po to asociacija plėtėsi. Pati didžiausia „Litbiomos“ sekcija – tai įmonės, imančios masę iš miško, ją paverčiančios biokuru.

Mokslo ir biomasės išteklių sekcija pagrindžia visas „Litbiomos“ idėjas.

Energijos gamybos įrangos sekcija vienija biokuro katilų gamintojus ir projektuotojus.

„Mūsų vizija: Lietuva, kaip valstybė, naudojanti atsinaujinančius energijos išteklius.

Kokios yra Lietuvoje šių išteklių galimybės? Štai Lietuvoje kasmet susidaro apie 4 mln. tonų šiaudų, kuriuos galėtume panaudoti energijai gauti.

Europoje esama per 450 komunalinių atliekų deginimo įmonių, o Lietuvoje tokių suvis neturime.

Kol kas biokuras Lietuvoje sudaro apie 19 proc. viso naudojamo kuro. O Švedijos – per 60 proc.

Ar bus biokuro Lietuvoje? 2003 metais konstatuota, jog biokuro yra daugiau nei reikia“, - sakė Lietuvos biomasės energetikos asociacijos „Litbioma“ direktorius Aleksas Jakštas.

AB „Panevėžio energija“ gamybos direktorius Rolandas Bitcheris seminare aptarė alternatyvias kuro rūšis ir jų pritaikymą šiame mieste. Pradžioje pristatė savo bendrovę, pabrėždamas, jog aptarnavimo zonoje – keturi rajonai: Kėdainiai, Pasvalys, Rokiškis, Kupiškis, Zarasai, Panevėžio miestas ir dalis rajono. Tiekia elektros (Panevėžyje) ir šilumos energiją (kituose rajonuose).

„Biokuras kuro struktūroje sudaro 21,8 proc., tad biokuro sunaudojimas – ganėtinai esminis. Kitas dalykas – atliekinės šilumos energijos pirkimas iš pramonės įmonių. Tai sumažina išmetimus į aplinką.

Biokurą pradėjome naudoti tuose rajonuose, kuriuose nėra gamtinių dujų. Investicijos taikytos ten, kur buvo deginamas pats taršiausias kuras – mazutas“, - sakė Rolandas Bitcheris. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"