Paieška Saugiausias vaikų darželis

Saugiausias vaikų darželis

Zenonas BUTKEVIČIUS

 

Pats žuvų nerštas. Visaip susiklosto ikrelių likimai. Tačiau geriausią vaikų lopšelį darželį turi kartuolės.

Tai mažytės žuvelės, kurių dažnai nė nepastebime, braidydami upėse ar ežeruose. Kur ten pastebėsi, jei ilgio būna dažniausiai penkių centimetrų.

Bet braidyk nebraidęs ten, kur negyvena geldelės ar perluotės – kartuolė neatplauks. Ir vanduo tinka, ir maisto sočiai, bet nėr kur dėti vaikų, tai yra negyvena perluotės ar geldutės.

Jos, atrodo, senokai susitarusios dėl sąlygų – perluotė pasakiusi: priglausiu tavo vaikus, kol paaugs, bet jų išsyk neturi būti daugiau nei aštuonetas, dar geriau – jei mažiau.

Darželis patikimas – tai geldutės sienos. Joks pūgžlys nei ikrelių, nei lervučių neužpuls. Tik štai problema – kaip į vidų padėti ikrelius?

Ją pavyko išspręsti. Kartuolių patelės ties užpakalio skylute turi tokią lyg karputę. Kitu metu jos nė nepastebėsi, o kai ateina nerštas, iš karputės išauga tokia plonutė uodegėlė. Ją žuvininkai vadina kiaušdėtimi. Kartuolė įkiša tą uodegėlę geldutės vidun ir padeda keletą ikrelių. Patinėliai per geldutės žiaunas įlašina pienių. Štai ir visos vestuvės.

Prieš nerštą patinėliai būna labai spalvingai pasipuošę. Tai reiškia, jog pataitė prie geldutės pasikvies tik patį gražiausią, tai yra sveikiausią, stipriausią.

Kai darželio sienos tvirtos, daug ikrelių nereikia. Suapvalindami galime pasakyti, jog kartuolė iš viso padeda apie šimtą ikrelių. Juos deda mažomis porcijomis, todėl nerštas trunka ilgai, porą mėnesių. Moliuskai minta siurbdami ir košdami vandenį, taigi kuo kvėpuoti turi ir ikreliai, ir lervutės.

Į tą geldelę, kuri jau priėmusi darželinukus, tai yra sukomplektavusi grupę, kita kartuolė savųjų neatveda. Matyt, yra kažkoks kvapo signalas, kuris sako – vietos užimtos, ieškok naujo darželio. Jei čia sugrūsi dar ir savo vaikus, visi žus.

Gamtos gyvenime dažniausiai būna taip – ranka ranką plauna. Gėlavandenių geldučių kiaušinėliai vystosi tarp žiaunų lapelių. Iš jų išsiritusios lervutės, vadinamos glochidijomis, iškeliauja į vandenį ir stengiasi prisitvirtinti prie žuvų. Dažnai pasiseka. Kam kliūna, kam ne, o kartuolėms – būtinai, mat visą laiką čia sukiojasi. Žalos nepadaro, nors porą savaičių minta sultimis iš žuvelės kūno. Žuvelė glochidiją apaugina plona plėvele, kad geldutės vaikui būtų saugiau. Paskiau ta pūslelė plyšta, paaugusi glochidija krenta dugnan ir čia pradeda geldutės gyvenimą. Taip jos gali keliauti net prieš srovę.

Žuvies vardas kartuolė – dėl to, kad ji karti. Taip ginasi nuo vandens plėšrūnų. Ir kitur dažniausiai vadinama pabrėžiant kartumą. Nors rusų akademiniame leidinyje, į kurį surinkti įvairiausių tautų ir vietovių žuvų pavadinimai, suradau labai patikusių. Pavyzdžiui, Kursko gubernijoje kartuolės buvo vadinamos panelėmis, dar kitur – popienėmis, tai yra stačiatikių šventikų žmonomis. Kodėl – nepaaiškinta. Bet gražu. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"