Paieška Kada Perkūnas juokauja?

Kada Perkūnas juokauja?

Zenonas BUTKEVIČIUS

 

Kodėl sykiais išdykauja Perkūnas?

Šiaip jo būdą lyg ir žinome – trenkia į kokį aukštą daiktą. Todėl ir patariama – perkūnijai užėjus, pavojinga slėptis po vienišu medžiu.

O štai Švenčionių rajono Kūčių kaime žaibas žiebė į plastikinį šiltnamuką. Nusvilino medinių durelių staktą. Nors šalia – ir dideli beržai, ir dangų remiančios liepos. Šeimininkas tik kraipė galvą – jokių metalinių konstrukcijų nebuvo. Visas rėmas, stogas – iš lenktų plastiko vamzdžių. Žaibui lyg ir nebūtų ką veikti. O būtent čia žemės ir dangaus ugninė energija pasibučiavo.

Galvosūkis paaiškėjo tik prisiminus, kad plastiko vamzdžių galai užmauti ant armatūros strypų, giliai įkaltų į žemę. Štai pro kur žemės elektra išlindo į šiltnamį, čia susikoncentravo. Aplenkė ir beržus, ir dangų rėmusias liepas. Va dabar ir atspėk žmogus, iš kurio šono Perkūnas ugniniu botagu gali švystelėti...                                             

Šią žinią man pranešęs Labanoro girios žmogus, gamtininkas ir medžiotojas Jonas Jakseboga, pridėjo ir kitą keistoką atsitikimą, įvykusį jų Gramackų kaime.

Diena buvo dar prieš aną atšalimą, giedra, šilta, rami kaip šventė. Staiga vienoje vietoje kad susiūbuos medžių šakos, kad suoš kažkas, kad susisuks keistas sūkurys. Tai truko tik keletą sekundžių. Kaip netikėtai susisuko, taip staiga ir nurimo. Lyg nieko nebūta.

Tik kaimyno šiltnamis pakeltas, suglamžytas ir numestas ant garažo. Nei kieno stogai nunešti, nei tvoros neišvartytos. Stovi žmonės, žiūri į tą šiltnamį, atsidūrusį ant garažo, ir išsižioję tyli – nieko nebesupranta... 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"