Paieška Aplinkos ministerijos kronika: kovo 19-25 d.

Aplinkos ministerijos kronika: kovo 19-25 d.



Kovo 19-20 d. Rostoke vyksiančiame posėdyje, skirtame Baltijos jūros regiono ministrų konferencijos nutarimams įgyvendinti, dalyvaus Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Erdvinio planavimo ir regioninės politikos skyriaus vedėjas Aleksandras Gordevičius.

Kovo 19-21 d. Europos Akademijos simpoziume „ES fondai 2012“ Berlyne dalyvaus Atliekų departamento direktorė Vilma Karosienė, Atliekų valdymo skyriaus vedėja Raminta Radavičienė, Vandenų departamento Vandenų išteklių ir normatyvų skyriaus vedėjas Arūnas Čepelė, ES paramos administravimo departamento ES fondų valdymo skyriaus vedėja Vilma Slavinskienė ir ES paramos planavimo ir procedūrų skyriaus vedėja Eglė Valūnė.

Kovo 19-21 d. JT konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste Įgyvendinimo komiteto posėdyje Ženevoje dalyvaus Taršos prevencijos departamento direktorius Vitalijus Auglys ir Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus vedėja Rūta Revoldienė.

Kovo 19-23 d. Rygoje vyksiančiame PSO seminare gebėjimams aplinkos ir sveikatos vertinimo srityse stiprinti dalyvaus Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriaus vyriausioji specialistė Danguolė Sužiedėlytė.

Kovo 20-22 d. ES tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės posėdyje Briuselyje dalyvaus Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėja Lina Čaplikaitė ir vyriausioji specialistė Sigutė Ališauskienė.

Kovo 21-23 d. Europos cheminių medžiagų agentūros Valdančiosios tarybos susitikime Helsinkyje dalyvaus Taršos prevencijos departamento Cheminių medžiagų skyriaus vedėja Marija Teriošina.

Kovo 22-24 d. EK Klimato kaitos komiteto darbo grupės „Emisijų prekyba“ susitikime ir Klimato kaitos komiteto sesijoje Briuselyje dalyvaus Taršos prevencijos departamento Klimato kaitos politikos skyriaus vyriausiasis specialistas Romualdas Brazauskas.

Kovo 23-24 d. ES Tarybos Aplinkos darbo grupės posėdyje Briuselyje dalyvaus Vandenų departamento Vandenų išteklių ir normatyvų skyriaus vyriausioji specialistė Evelina Cuzanauskienė.

Kovo 23-24 d. Profesinių kvalifikacijų pripažinimo koordinatorių grupės architektų pogrupio posėdyje Briuselyje dalyvaus Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento Urbanistikos, architektūros ir planavimo normų skyriaus vyriausioji specialistė Algimantė Treinienė. 

 

Iškelta Žemės vėliava

 

2012 03 20 vidudienį, kaip ir kasmet kovo 20-ąją, per Pasaulinę Žemės dieną, sostinės Nepriklausomybės aikštėje prie Lietuvos Respublikos Seimo buvo iškelta Žemės vėliava. Europos informacijos biure, kuris įsikūręs Seimo trečiuosiuose rūmuose, parodytas P. Abukevičiaus premijos laureato Manto Jancevičiaus kino pasakojimas „Gandrai visada grįžta namo“, kuris buvo išrinktas geriausiu 2011 m. dokumentiniu filmu apie gamtą.

Žemės vėliavos iškeltos ir per kitus renginius, į kuriuos visuomenę kvietė aplinkosaugininkai, gamtos bičiuliai, saugomų teritorijų direkcijos, savivaldybės, aukštosios ir bendrojo lavinimo mokyklos, nevyriausybinės organizacijos.

Tądien Kaune knygas gamtos tematika leidžianti „Lututės“ leidykla „Girstučio“ kultūros ir sporto centro rūmuose sukvietė arti šešių šimtų jaunųjų gamtos bičiulių iš visos Lietuvos. Jie Pasaulinę Žemės dieną čia pažymėjo kartu su savo mokytojais, aplinkosaugos institucijų, savivaldybių, nevyriausybinių organizacijų atstovais. Aktyviausiems gamtos bičiuliams ir jų vadovams įteikti apdovanojimai. Po minėjimo moksleiviai lankėsi Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejuje, Zoologijos sode ir VDU Botanikos sode.

Šiuo metu Pasaulinę Žemės dieną mini daugiau kaip 175 pasaulio valstybės. 

 

Už aukcione vėl sėkmingai parduotus apyvartinius taršos leidimus Lietuva gaus dar arti 23 mln. litų

 

2012-03-15 tarptautiniame aukcione buvo parduota 850 tūkstančių Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų apyvartinių taršos leidimų (ATL). Už juos mūsų šalis gaus 22, 8 mln. litų. 
„Tai jau trečiasis aukcionas, kai sėkmingai parduoti Lietuvos turimi ATL. Gautos lėšos bus pervestos į Klimato kaitos specialiąją programą. Į šią programą jau yra pervesta daugiau kaip 20 mln. litų, gautų pardavus 850 tūkstančių ATL per 2011 m. gruodžio 13 d. surengtą aukcioną, ir 21 mln. litų, gautų už tokį pat kiekį ATL per š. m. sausio 26 d. įvykusį antrąjį aukcioną“, – sako aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. 
Klimato kaitos specialiosios programos lėšos, kaip numato Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas, skiriamos energijos vartojimo ir gamybos efektyvumo didinimo projektams, tarp jų ir daugiabučių modernizavimui, įgyvendinti, atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimui skatinti, aplinkai palankioms technologijoms diegti, miškams atkurti bei įveisti ir kt. priemonėms. 
Visus tris aukcionus rengė Vokietijos prekybos platforma „European Energy Exchange“. Su ja Aplinkos ministerija praėjusių metų lapkričio 28 d. sudarė sutartį dėl ATL, kurie nebuvo paskirstyti iš 2008-2012 m. rezervo naujiems įrenginiams, perleidimo aukciono būdu pagal ES prekybos šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo apyvartiniais taršos leidimais sistemos direktyvą. 


Visuomenė kviečiama prisidėti vertinant Baltijos jūros aplinkos būklę

 

Ruošiantis atnaujinti Nacionalinę Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategiją, visuomenė kviečiama susipažinti su Aplinkos ministerijos Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) parengtais pirminiais dokumentais ir pateikti savo pastabų bei pasiūlymų. Šiuose dokumentuose, kurie yra paskelbti AAA tinklapyje (http://vanduo.gamta.lt/cms/index?rubricId=6dffaf28-c6a1-40cf-967f-b55ddaeeffda), įvertinta Lietuvos Baltijos jūros rajono aplinkos būklė ir žmogaus veiklos poveikis jai, nustatyta siektina gera jūros aplinkos būklė ir jūros aplinkos apsaugos tikslai. Visuomenės atsiliepimų laukiama iki š. m. birželio 12 dienos. Pastabas ir pasiūlymus galima siųsti raštu (AAA, A. Juozapavičiaus g. 9, LT-09311 Vilnius) arba el. paštu (m.pankauskas@aaa.am.lt), nurodant siunčiančio asmens ar įstaigos kontaktus.

Minėtuosius dokumentus AAA parengė vykdydama Lietuvos Baltijos jūros aplinkos apsaugos valdymui stiprinti skirtą projektą. Jis padės įgyvendinti ES Jūrų strategijos pagrindų direktyvą. Remiantis projekto rezultatais, numatoma iki 2014 m. liepos 15 d. atnaujinti Nacionalinę Baltijos jūros aplinkos apsaugos strategiją. Jos įgyvendinimas padės sumažinti jūros taršą ir iki 2020 m. pasiekti užsibrėžtą pagrindinį tikslą – gerą jūros aplinkos būklę.

Baltijos jūros geros aplinkos būklės savybės nustatomos pagal ES Jūrų strategijos pagrindų direktyvoje nurodytus rodiklius. Jų yra vienuolika. Pirmasis – ar išsaugota biologinė įvairovė, kokia buveinių kokybė ir paplitimas, ar rūšių pasiskirstymas ir gausa atitinka vyraujančias geomorfologines, geografines ir klimatines sąlygas. Antrasis – ar dėl žmogaus veiklos patekusių svetimžemių rūšių paplitimas nekeičia ekosistemų pobūdžio. Trečiasis – ar komerciniams tikslams naudojamos žuvų, moliuskų ir vėžiagyvių populiacijos neviršija saugių biologinių ribų ir ar jų pasiskirstymas pagal amžių ir dydį rodo gerą išteklių būklę. Ketvirtasis – ar visų žinomų jūrinių mitybos tinklų elementų gausumas ir įvairovė yra normalūs ir ar gali užtikrinti ilgalaikę rūšių gausą ir visišką jų reprodukcinio pajėgumo išsaugojimą. Penktasis – ar sumažinta žmogaus sukelta eutrofikacija, ypač jos neigiamas poveikis. Šeštasis – ar jūros dugno vientisumas užtikrina ekosistemų struktūros ir funkcijų išsaugojimą. Septintasis – ar negrįžtamai pakitusios hidrografinės sąlygos nedaro neigiamo poveikio jūros ekosistemoms. Aštuntasis – ar daro poveikį teršalų koncentracija. Devintasis – ar teršalai žmogaus maistui skirtoje žuvyje ir kituose jūros produktuose neviršija ES teisės aktų nustatytų normų ar kitų standartų. Dešimtasis – ar atliekos ir jų kiekis jūroje nedaro žalos pakrančių ir jūros aplinkai. Vienuoliktasis – ar patekusi energija, įskaitant ir povandeninį triukšmą, nedaro neigiamo poveikio jūros aplinkai. Pagal išvardytuosius rodiklius bus nustatyti aplinkos apsaugos tikslai siekiant geros jūros aplinkos būklės.

Kadangi rodikliai labai įvairūs, numatant priemones jūros aplinkos būklei gerinti gali būti paliesti įvairūs su jūros tiesioginiu ir netiesioginiu naudojimu susiję sektoriai. Todėl visuomenės indėlis būtų labai naudingas vertinant dabartinę jūros rajono aplinkos būklę, nustatant siektinus aplinkosaugos tikslus ir numatant priemones jai gerinti.

 

Specialistų akiratyje – konkrečios daugiabučių modernizavimo problemos

 

Kadangi Pasvalio rajono Vienkiemių kaime esančio daugiabučio namo modernizavimo projektas buvo parengtas nesilaikant Statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų, šio namo savininkų bendrijai ,,Vilnius 69“ kilo problemų jį renovuojant. Tai viena iš išvadų, kurias padarė aplinkos ministro sudaryta darbo grupė, išnagrinėjusi šio namo modernizavimo problemas. 
Kaip sakė darbo grupės vadovė, Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento direktorė Edita Meškauskienė, ir ministerijos, ir jai pavaldžios Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros specialistai atidžiai stebi ir analizuoja visą šalies daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) proceso eigą, siekia išsiaiškinti pagrindinius trukdžius, ieško tinkamų sprendimų kiekvienu konkrečiu atveju. 
Minėtojo daugiabučio Vienkiemių kaime savininkų bendrija 1978 m. pastatytą savo namą nutarė renovuoti prieš trejus metus. Investiciniame plane buvo numatyta pakeisti langus ir duris, įstiklinti balkonus, apšiltinti fasadines sienas, cokolį ir stogo perdangą. Statybos darbai pradėti 2010 metų kovą, tačiau ligi šiol dar nėra baigti – pagrindinis ir šoninis fasadai uždengti apdailos plokštėmis, o likusieji fasadai apšiltinti termoizoliaciniu sluoksniu, prie jų pritvirtinti plieno profiliai apdailos plokštėms tvirtinti. Kaip įsitikino į vietą nuvykusios darbo grupės nariai, dalis pritvirtintų fasado plokščių išsigaubusios, nemažai plokščių tvirtinimo smeigių yra nuplėšta, termoizoliacinis sluoksnis įmirkęs vandeniu, vietomis pažeista vėjo izoliacinė danga. 
Išnagrinėjusi visą gautą medžiagą darbo grupė nustatė, kad nėra jokių dokumentų, kurie patvirtintų, kad panaudotosios plokštės atitinka fasadinėms plokštėms keliamus reikalavimus ir yra tinkamos naudoti lauko sąlygomis. Ji savo išvadose pažymėjo, kad statytojo interesai yra pažeisti – ir dėl netinkamos techninių prižiūrėtojų veiklos, ir dėl netinkamo rangovų darbo. Kadangi, kaip numato Civilinis kodeksas, kokybės garantija yra taikoma visoms darbų rezultato sudėtinėms dalims, išvadose pateikta rekomendacija daugiabučio namo savininkų bendrijai ,,Vilnius 69“ kreiptis į teismą, kad rangovas įgyvendintų darbų kokybės garantijas. Taip pat darbo grupė numatė kreiptis į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją prie Ūkio ministerijos dėl gamintojo ir tiekėjo tiekiamų į rinką statybos produktų neatitikimo nustatytiems reikalavimams ir laikino produktų tiekimo į rinką apribojimo. Dar vienas siūlymas – kad Statybos produktų sertifikavimo centras įvertintų šio namo modernizavimo projekto vadovo, statybos techninės priežiūros ir statybos vadovų kvalifikaciją. 
Renovuojant daugiabutį Vienkiemių kaime pažeidimų padarė ne tik rangovas. Jų neišvengė ir pati namo savininkų bendrija. Pažeidimų aptikta, pasak Editos Meškauskienės, vertinant valstybės paramos šio namo modernizavimui išmokėjimo teisėtumą. Nustatyta permoka, nes, nesuderinus su Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, buvo pakeistas sutartinis lauko sienų šiltinimo įkainis, pakeistos sutartyje numatytos darbų apimtys. Todėl darbo grupė siūlo, kad Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra įvertintų, ar pagrįstai buvo suteikta išmokėtoji valstybės parama. 


Iš stacionarių taršos šaltinių aplinkos orą Vilniaus regione labiausiai teršia elektrinės


Vilniaus regione praėjusiais metais, Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento duomenimis, iš stacionarių oro taršos šaltinių išsiskyrė 34,8 tūkst. tonų teršalų. 80 proc. (27,7 tūkst. tonų) šių teršalų buvo sugaudyta ir nukenksminta valymo įrenginiuose, o 7,1 tūkst. tonų teršalų pateko į aplinkos orą – 69 tonomis mažiau negu 2010 metais.

Pernai į aplinkos orą daugiausia pateko anglies monoksido – 2 tūkst. tonų (2010 m. –2,2 tūkst. t), azoto oksidų –1,7 tūkst. t (2010 m. – 1,9 tūkst. t), sieros dvideginio – 0,9 tūkst. t (2010 m. –2,1 tūkst. t) ir kt.

Aplinkos orą iš stacionarių taršos šaltinių  Vilniaus regione labiausiai teršia elektrinės – akcinė bendrovė „Lietuvos elektrinė“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ antroji ir trečioji termofikacinės elektrinės. Jų išmetamų teršalų kiekiai priklauso nuo klimatinių sąlygų, suvartojamo kuro kiekio, šilumos ir elektros poreikio. AB „Lietuvos elektrinė“ praėjusiais metais į aplinkos orą išmetė 0,7 tūkst. t, Vilniaus antroji termofikacinė elektrinė – 0,276 tūkst. t, Vilniaus trečioji termofikacinė elektrinė – 1,3 tūkst. t teršalų.

2011 metais regiono ūkinės veiklos vykdytojai naujoms aplinkos oro taršą mažinančioms priemonėms išleido daugiau kaip 4 milijonus litų. Elektrėnų savivaldybėje UAB „Malsena plius“ rekonstravo elevatoriaus įrengimus, todėl į aplinkos orą per metus pateks 3 tonomis mažiau kietųjų dalelių. Šalčininkų rajone UAB „Merkio agrofirma“ atnaujino siurblines, srutų separatorius, mėšlo kratytuvus – tai leidžia sumažinti amoniako išmetimą į aplinkos orą apie pustrečios tonos per metus. Dėl čia įrengto geoterminio šildymo per metus bus išmetama apie vieną toną mažiau deginių: azoto oksidų ir anglies monoksido.

 


Švarus požeminis vanduo – jokio Kazokiškių sąvartyno poveikio

 

Vilniaus apskrities regioninis komunalinių atliekų sąvartynas Kazokiškėse nedaro poveikio požeminio vandens kokybei – tokią išvadą padarė Lietuvos geologijos tarnyba (LGT) prie Aplinkos ministerijos, išnagrinėjusi 2011 metų monitoringo ataskaitą.

Šio sąvartyno poveikis požeminiam vandeniui pernai buvo stebimas pagal patvirtintą sąvartyno aplinkos monitoringo programą. Kaip sakė LGT direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas, stebėjimai vykdyti pavasarį, vasarą ir rudenį penkiuose gręžiniuose. Juose buvo kontroliuojamas gruntinio vandens lygis ir 60 gruntinio vandens hidrocheminių rodiklių.

Stebėjimai rodo, kad šių rodiklių ribinės vertės nebuvo viršytos. Nitratų koncentracijos 2011-aisiais buvo mažesnės negu ankstesniais metais ir visais atvejais buvo mažesnės už jų ribines vertes. Aromatinių ir daugiaciklinių angliavandenilių, fenolio, sintetinių paviršiaus aktyvių medžiagų ir kitų rodiklių gruntiniame vandenyje nerasta visai arba jų kiekiai ir vertės buvo labai mažos.

Kazokiškių sąvartyno poveikio požeminiam vandeniui monitoringas ir toliau bus vykdomas šiais metais.

 


 

Lietuva pritaria siūlymui suteikti ES valstybėms galimybę drausti auginti GMO

 

ES Aplinkos taryboje Lietuva pasirengusi pritarti ES Tarybai pirmininkaujančios Danijos siūlymui suteikti Bendrijos narėms galimybę drausti auginti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) komercijos tikslais. Šią mūsų šalies poziciją 2012-03-09 per ES aplinkos ministrų susitikimą Briuselyje išsakė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. 
Direktyva, kurią ES svarsto nuo 2010 m., siekiama nustatyti teisinį pagrindą, kad ES valstybėms būtų leista savo teritorijoje uždrausti auginti GMO, kuriuos leidžiama auginti visos Bendrijos mastu. Tikimasi, kad šiandien, pasak ministro Gedimino Kazlausko, šiuo klausimu pavyks pasiekti politinį sutarimą. 
ES Aplinkos taryba 2012-03-09 taip pat turėjo pritarti pernai Durbano klimato kaitos konferencijos patvirtintam planui, pagal kurį iki 2015 m. turėtų būti priimtas bendras išsamus ir visoms valstybėms privalomas susitarimas dėl klimato kaitos valdymo. Šis planas turėtų įsigalioti iki 2020 metų, kai baigs galioti Kioto protokolo įsipareigojimai. 
Per 2012-03-09 susitikimą ES aplinkos ministrai toliau derino pozicijas dėl galimybės nepanaudotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo kvotas perkelti į ateitį, panaudoti ankstesniu laikotarpiu neišnaudotus nustatytosios normos vienetus (NNV). Lietuvai svarbu, kad būtų numatyta galimybė į kitą įsipareigojimų laikotarpį perkelti visus perteklinius NNV. 


Grįžtantiems paukščiams – nauji namai


2012-03-09 Biržų miškų urėdijos Latvelių girininkijos darbuotojai ir Nemunėlio Radviliškio pagrindinės mokyklos moksleiviai iškėlė pačių pagamintus inkilus grįžtantiems paukščiams, kad sugrįžę sparnuočiai gimtinėje pasijaustų saugūs ir laukiami. Inkilų kėlimo šventę rengia ir kitos urėdijos – Šilutės miškų urėdijos Pagėgių girininkija kartu su UAB „Skalvos medinčiai“ ir Stemplių girininkija kartu su moksleiviais, Vilniaus miškų urėdijos Juodšilių girininkija kartu su Šilo gimnazijos mokiniais ir kt. 
Ši šventė rengiama pasitinkant kovo dešimtąją – vadinamąją keturiasdešimties paukščių dieną. Manoma, kad tą dieną į mūsų šalį jau turėtų būti sugrįžę 40 rūšių paukščiai. Nors, kaip sakė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vyriausiasis specialistas Selemonas Paltanavičius, žinantieji lietuviškos gamtos ypatumus mano, kad šios pavasario dienos pavadinimas kilo ne mūsų kraštuose ir sietinas su biblinėmis tiesomis, ji vis dažniau laikoma paukščių sugrįžimo švente. 
Dabar, pasak gamtininkų, jau yra grįžusių apie dešimties rūšių paukščių. Būna metų, kai šis skaičius gerokai didesnis, o kai kada iki kovo dešimtosios grįžta net pirmieji gandrai. Tačiau suskubę parskristi paukščiai labai rizikuoja – iki balandžio vidurio dar gali grįžti žiema, todėl jautresnių rūšių sparnuočiai gali nukentėti. Buvo metų, kai žūdavo iš bado ar sušaldavo liepsnelės, strazdai, pečialindos, net kielės. Tokiems paukščiams beveik neįmanoma padėti, nes jie nemoka „priimti“ žmonių siūlomos pagalbos, nežino, kad papiltas maistas skirtas jiems. Todėl, Selemono Paltanavičiaus žodžiais, gerai, kad pavasaris ateina palengva, be didelių pokyčių, be atlydžių, kad neklaidina paukščių ir visos gamtos. Kai prasidės švelnesni orai, kai nuo sniego išsivaduos ir atsivers dideli žemės plotai, tada sugrįžę sparnuočiai bus saugūs. 
Gamtininkai primena, kad tie paukščiai, kurie žiemojo mūsų krašte, neturėtų jaustis nepatogiai, badauti. Jeigu jau lesinome juos visą žiemą, nenustokime tai darę ir dabar. 

 

Padės išsaugoti retas rūšis Dūkštų ąžuolyne ir Dūkštos upės slėnyje

 

2012-03-07 įsigaliojęs aplinkos ministro Gedimino Kazlausko patvirtintas Dūkštų ąžuolyno ir Dūkštos upės slėnio gamtotvarkos planas padės išsaugoti šioje teritorijoje esančias europinės svarbos buveines, augalų bendrijas, retų rūšių augalus ir gyvūnus. Tai aliuvinės ir šienaujamos mezofitų pievos, pelkėti lapuočių miškai, reti Europoje ir Lietuvoje vabzdžiai – niūraspalviai auksavabaliai, purpuriniai plokščiavabaliai. Šioje teritorijoje aptinkama ir kitų retų rūšių vabzdžių, kuriuos reikia išsaugoti, – šarvuotųjų ir pleištinių skėčių, didžiųjų auksinukų, taškuotųjų melsvių. Iš retų augalų čia randama miškinių dirsuolių, balandinių žvaigždūnių, melsvųjų gencijonų, stačiųjų vaisginų, tuščiavidurių rūtenių, aukštųjų gegūnių ir kt. Teritorija taip pat svarbi retų rūšių paukščių – juodųjų gandrų, mažųjų erelių rėksnių, tulžių, gervių, didžiųjų dančiasnapių – apsaugai.

Dūkštų ąžuolynas ir Dūkštos upės slėnis, du tarpusavyje siaura juosta susijungiantys plotai, yra Neries regioniniame parke. Ši teritorija užima 362 hektarus: Dūkštų ąžuolynas – 274 ha, Dūkštos upės slėnis su jį supančiomis pievomis ir miškais – 88 ha.


Didžiausia gamtosauginė problema yra tai, kad pastaraisiais dešimtmečiais čia nyksta ir beveik neatsikuria ąžuolai. Didžiąją Dūkštų ąžuolyno dalį sudaro senos generacijos medynas, dauguma medžių yra išdžiūvę ar pažeisti puvinio. Nemaži ąžuolyno plotai buvo iškirsti. Rūpesčių kelia ir šienaujamų mezofitų pievų bei aliuvinių pievų buveinių būklė Dūkštos upės slėnyje. Jose pastaraisiais metais niekas negano gyvulių ir nešienauja. Todėl šios buveinės gali visiškai išnykti, apaugti krūmynais ir kita menkaverte augalija.


Dūkštos upės slėnyje gyvena nedidelė didžiosios miegapelės populiacija. Šiai rūšiai labai trūksta tinkamų slėptuvių – drevėtų medžių. Todėl numatoma iškelti didžiosioms miegapelėms pritaikytus inkilus. Inkilų reikia ir šikšnosparniams, kurių įvairove pasižymi Dūkštų ąžuolynas ir kuriems taip pat trūksta senų drevėtų medžių.

Gamtotvarkos planas numato atkurti ir palaikyti gerą paprastojo ąžuolo medynų, šienaujamų mezofitų pievų ir aliuvinių pievų buveinių būklę, padidinti slėptuvių skaičių didžiajai miegapelei ir šikšnosparniams ir kitas gamtosaugines priemones.

 

Aplinkos ministerijos informacija

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"