Paieška Stok, ugnie!

Stok, ugnie!

Selemonas PALTANAVIČIUS

 

Gamtoje pavasario gimimas yra vienas nuostabiausių ir laukiamiausių. Net neturintiems laiko sekti visų jo pokyčių, neįmanoma nepastebėti gamtos jėgos, kuriančios sąlygas gyvuoti gyvūnams ir augalams. Šių metų pavasaris žengia be ypatingų šuolių, labai dėsningai – tą rodo palaipsniui tirpstantis, į žemę susigeriantis ar laukų balose telkšantis vanduo. Saulutei nusišypsojus, ji garina drėgmę, džiovina žemę ir pernykštę žolę. Ten, kur atsivėrė pliki paviršiaus plotai, gausu gyvybės – jos aktyvumas pastebimas ir ženklus. Daugelis dabar aktyvių rūšių sėkmingai peržiemojo – vorai, vabzdžiai. Papelkiuose, saulės šildomuose miško aikštelių pakraščiuose jau galima tikėtis surasti atkutusius, tik labai lėtus gyvavedžius driežus ir gyvates angis.

Laukuose, savo guoliuose tūno kiškiukai – kove visada gimsta pirmoji kiškių vada, kuriai tenka daugiausia  išbandymų. Šie žvėreliai yra taip išradingai pilkšvai rusvi, derantys prie aplinkos, kad juos sunku pamatyti. Jie neskleidžia jokio kvapo, jų neužuodžia plėšrūnai  - lapės ar mangutai, benamiai šunys ar katės.

Jau visai greitai iš savo žiemojimo vietų  urveliuose, po kelmais pasirodys pievinės varlės – mes dažnai net neįsivaizduojame, kad jos neršti keliauja tada, kai naktimis būna dar šaltoka, ir tik dienomis atitirpsta balokšnių ledas. Varlių kelionė į neršto vietas trunka ilgai ir būna labai pavojinga – jų gali tykoti gandras, suopis, kranklys, ežys...

Beje, ežiai dar neprabudo, jie pasirodys gerokai atšilus naktims. Tačiau šiemet jų galima tikėtis kiek anksčiau, nes žiema užsitęsė, ežiai jau turėjo išnaudoti rudenį sukauptą energiją. Jie bus labai alkani, jiems tiks viskas – varlės, vabzdžiai, prie kelio surasti žuvę, į mašinas atsitrenkę paukščiai, vabalai. Ežiams labai patinka ir ančių kiaušiniai.

Tokiu metu didžiosios antys padeda pirmuosius kiaušinius – pradžioje dar nebūna jokio lizdo, kiaušiniai, nors ir šviesiai gelsvi, tinkantys prie pavasario aplinkos, tačiau juos lengvai pastebi varniniai paukščiai, nendrinės lingės. Suradę kiaušinius ežiai dantimis pralaužia lukštą ir mėgaujasi šviežiu maistu. Žinoma, tik dalis pirmųjų dėčių žūsta, kitos sėkmingai išperimos.

Tačiau viso šio pavasario sujudimo ir gyvybės proveržio  sėkmės mes galime neišvysti: kiekvieną pavasarį, vos pradžiūvus, ima rūkti deginama žolė. Niekam to nereikia, taip tik slepiamas savo apsileidimas (juk pernai žolė liko nenušienauta). Atrodo – visi tą žino ir supranta. Taip pat žino, kad žolės gaisruose žūsta ir kiškiukai, ir driežai, varlės, ežiai, pirmosios paukščių dėtys. Tačiau vis tiek  - ima degtukus ir...

Neleiskime kilti ugniai. Ją suradę – gesinkite, kovokite ne su gamtos, o su žmogaus rankų sukelta stichija. Jei pastebėsite padegėją, būtinai skambinkite aplinkos apsaugos inspektoriams, gaisrininkams. Visi turime suprasti: toks pranešimas – pagalba milijonams gyvybių, kurios gali žūti ugnyje.

Taigi – sustok ugnie! Sustok, ranka, nešanti ugnį!

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"