Paieška Stebuklas?.. Ne – amalas

Ir žiemą beržai žaliuoja...

Stebuklas?.. Ne – amalas

Vytautas STACEVIČIUS

 

Žinoma, tai - ne stebuklas, o paprastasis amalas. Daugiametis, rutulio formos, 30-80 cm skersmens, visžalis, parazituojantis ir nuodingas puskrūmis. Stiebas plikas, apvalus, dvišakiai šakotas. Lapai priešiniai, 3-6 cm ilgio, ovalūs, buki, odiški, gelsvai žali. Žiedai dvinamiai, gelsvai žali, bekočiai. Žydi kovo-balandžio mėn. Vaisiai – netikros, lipnios, žirnio dydžio baltos uogos, kurios prinoksta vėlai rudenį ir lieka ant augalo visą žiemą. Amalo uogas labai mėgsta ir sėklas platina paukščiai.
Amalas parazituoja ant įvairių lapuočių ir spygliuočių medžių šakų. Dažniausiai – ant tuopų ir beržų, rečiau – ant klevų, gluosnių, ąžuolų ir kt. Įprastai įsikuria aukštai medžio vainike. Pusiau parazitas, nes maitinasi medžio-šeimininko vandeniu ir jame ištirpusiomis mineralinėmis medžiagomis. Tačiau angliavandenius sintezuoja pats. Dažnesnis pietinėje Lietuvoje. (Pastaruoju metu – vis dažnesnis.) Buvome įpratę sakyti, jog amalas - retas mūsų kraštuose augalas, todėl ir saugomas įstatymų.
Mūsų proseneliai seniai pastebėjo amalo gydomąsias savybes ir daugiausia vartojo širdies veiklos nervinio pobūdžio sutrikimams gydyti. Tiko amalas ir nuo aterosklerozės, nedidelės hipertenzijos, taip pat - kaip kraujavimą stabdanti priemonė (pvz., kraujavimams iš nosies stabdyti), epilepsijai, nervų ligoms gydyti. 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"