Paieška Sultekis

Sultekis

Selemonas PALTANAVIČIUS

 

Kiemo kampe šilčiausia: užuovėja, o svarbiausia – plieskia ryški, nė debesėlio neužstojama saulė. Tokia vieta vilioja visus – savo margą pulką kapstytis skiedryne atsiveda gaidys, nusileidžia žvirbliai. O prie kaladės triūsia senelis – ką tik jis supjaustė baltus drebulės medžio pagaliukus, o dabar juos tašo kirviu, dailina.

- Kas čia bus? – Per kiemą atsirita anūkėlis.

- Čia bus prietaisas... – Jam šypsosi senelis ir čaksi kirviu. Baltos skiedrelės skraido aplink, krinta ant žemės.

- Prietaisas? Iš medžio? – Anūkas nedidelis, bet jis žino, kas yra kompiuteris ir daugybė kitų gudrių dalykų. Jie pagaminti iš metalo, iš plastmasės. O iš medžio...

-  Taip – toks nepaprastas prietaisas. Kai jis pradės veikti, tau nereikės nei limonadų, nei sulčių...

-  Na... jau... –Vaikas žino, kad senelis mėgsta juokauti. Tačiau šįkart jis nieko nesupranta. Pabandyk, jei gudrus – atspėk, kad iš baltų drebulės pagaliukų senelis išdroš latakėlius sulai leisti. Jų gali turėti nors vežimą – gulėdami jie nieko nereiškia...

- Eime saldaus darbo dirbti! – Pagaliau pakviečia senelis. Jis pasiima grąžtą, plaktuką, išdrožtuosius latakėlius, o anūkas rankose neša porą ąsočių.

Miško pakrašty, visai čia pat, už sodo, baltuoja beržai. Jie stori, ore lengvai siūruojantys šakom. Apėję juos ir apžiūrėję, sulos leidėjai atsargiai baltuose kamienuose gręžia skyles, įkala latakėlius. Vos grąžtui pradrėskus žievę beržai ėmė plūsti sula, o įkalus latakus, ji beregint rinkosi ir lašėjo žemėn.

- Ąsotį statyk, neleisk sulai pradingti, -  paragino senelis.

Sula paleista. Nuo latakų į ąsočius kapsi lašai. Gali žiūrėti ir žiūrėti į juos. Vakare jie ateis ir į namus visiems parneš sulos.

-  Palaukim, gal jau gurkšnis prisirinko, - už rankos senelį suturi vaikas. – Juk pats sakei, kad ji gardesnė už visus limonadus. Paragaukime...  

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"