Paieška Japonų katastrofa metams prabėgus

„... mes pykstame!

Japonų katastrofa metams prabėgus

 

Prabėgo metai po to, kai galingas žemės drebėjimas ir cunamis nusiaubė Japonijos šiaurės rytus ir atvedė prie pačios baisiausios per pastarąjį ketvirtį amžiaus branduolinės avarijos.

Daugeliui japonų praėjęs sekmadienis tapo gedulo ir liūdesio diena. Kiti gi išėjo į mitingus ir demonstracijas, kad apsispręstų dėl šalies ateities po metų sumaišties ir kritinės savianalizės.

Šimtai Fukušimos gyventojų uždegė žvakes per gedulingą ceremoniją, skirtą žemės drebėjimo ir cunamio aukoms pagerbti. Nukentėjusiame nuo stichinės nelaimės Tochoku regione ir visoje Japonijoje vyko gedulingos pamaldos, koncertai ir vietinių gyventojų susibūrimai baisios katastrofos atminimui.

2 val. 46 min. (tuo laiku prieš metus devynių balų stiprumo smūgis sukrėtė Tochoku ir sukėlė patį didžiausią per keletą šimtmečių žemės drebėjimą) visoje šalyje buvo paskelbta Tylos minutė. Per tragediją žuvo ar be žinios dingo beveik 19 000 žmonių. Daugiausia jie tapo aukomis gigantiškų bangų, kurios nuplovė daugybę gyvenamųjų namų ir ištisų kvartalų miestuose bei pakrantėse esančius kaimus. Šios baisios katastrofos televiziniai kadrai sukrėtė visą pasaulį.

Ši diena taip pat tapo naujo padidėjusio aktyvumo diena šalyje, kuri garsėja savo abejingumu politikai. Stambiuose miestuose suplanuotos antibranduolinės demonstracijos, tarp jų ir demonstracija Tokijuje, kurios dalyviai išsirikiavo į gyvą grandinę, apsupdami parlamento pastatą. Organizatoriai rinko peticijas su protestais prieš atominių reaktorių darbo atnaujinimą. Daugelis jų buvo sustabdyti po to, kai Fukušimos AE sugriuvo branduoliniai reaktoriai.

„Taip, buvo labai svarbu pasimelsti už kovo 11–osios katastrofos aukas. Bet vienomis maldomis šalies nepakeisi, - sako Mijako Maekita, organizavusi mitingą, į kurį susirinko iki 40 tūkst. žmonių. – Žmonės už Japonijos ribų sako, jog japonai niekada nepyksta. Tai štai - mes pykstame!“.

Praėjus metams, katastrofos padariniai, kaip ir anksčiau, aštriai jaučiami, beje, ne tik nukentėjusiuose rajonuose, bet ir visoje Japonijoje. Tochoku beveik 350 000 žmonių, kaip ir anksčiau, negali sugrįžti į savo namus, daugelis gyvena ankštose laikinose buveinėse. Esama bedarbių, esama praradusių viltį sulaukti šviesesnės ateities.  

Fukušimos avarija sukėlė stiprų radiacinį užterštumą, kuris „grybštelėjo“ netoli atominės elektrinės esančius kaimus ir miestelius. Dvidešimties kilometrų aplink elektrinę radiusu yra susiformavusi „susvetimėjimo zona“, privertusi kitur persikelti dešimtis tūkstančių gyventojų. Kovo pabaigoje vyriausybė turi išanalizuoti gausybę evakuacinių zonų. Tikimasi, jog kai kurias iš jų ji paskelbs netinkamomis gyventi ištisus dešimtmečius.

Katastrofa privertė uždaryti daugelį atominių elektrinių, ir tai griežtai apribojo elektros energijos gamybą šalyje. Dėl to šeimoms ir korporacijoms tenka gyventi ir dirbti griežtos elektros ekonomijos režimu, ir ši tendencija turės įtakos šalies ekonomikai daugelį metų.

Šalies Šiaurės Rytų atstatymui Tokijas išleis 20,9 trilijono jenų (258 mlrd. dolerių), o tai, pavyzdžiui, atitinka tokios šalies, kaip Portugalija, metinį produktą. Šios išlaidos toliau padidins Japonijos valstybinę skolą, kuri ir dabar pati didžiausia pasaulyje, o taip pat pagilins susirūpinimą dėl to, kaip šalis sugebės ją išmokėti.

Bet, kaip ten bebūtų, daugumai japonų kovo 11–oji tapo Žuvusiųjų atminimo ir karčių apmąstymų dėl to, kas atsitiko, diena.

Ivatės prefektūros Rikuzentakato mieste, praradusiame du tūkstančius gyventojų, įvyko dviejų valandų atminimo ceremonija, į kurią atėjo apie 2400 žuvusiųjų šeimų narių. Kaimyninėje Mijagio prefektūroje valdžia nukentėjusiuose rajonuose pastatė specialius altorėlius, ant kurių gyventojai, o daugelis iš jų pagyvenusieji žmonės, padėjo gėlių.

Tokijo valdžia per tūkstantį žmonių pakvietė į specialią ceremoniją, vykusią Japonijos nacionaliniame teatre. Ceremonijai vadovavo šalies ministras pirmininkas Jošihikas Noda. Šis žmogus, avarijos metu buvęs finansų ministru, tapo premjeru po to, kai jo pirmtakas Naoto Kanas prarado žmonių pasitikėjimą dėl savo nevykusių veiksmų likviduojant avarijos padarinius.

Bet visas dėmesys buvo prikaustytas prie kito žmogaus. Imperatorius Akihito dabar taisosi po sunkios širdies operacijos. Netrukus po katastrofos jis sukėlė sensaciją, pasirodydamas televizijoje, kad nuramintų gyventojus. Kartu su savo žmona imperatoriene Mitiko pernai jis dažnai lankydavo nukentėjusius rajonus. Neretai buvo galima išvysti, kaip jis, priklaupęs ant grindų evakuacijos centruose ir slėptuvėse, kalbasi su nukentėjusiais.

Tauta, bandanti vėl stotis ant kojų, tikriausiai įvertins tą simbolizmą, kuris slypėjo sveikstančio imperatoriaus siekyje pabuvoti įsimintinoje ceremonijoje.

 

Parengė Ramunė TOLVAIŠYTĖ

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"