Paieška Grūda gruody...

Grūda gruody...

Arba – ekstremaliai linksmas savaitgalis

Danutė BAKAITYTĖ

“Žalieji turistai”

 

Data: 2006.12.09-10. Maršrutas: Marcinkonys-Kašėtos-Marcinkonys. Kilometražas: pėsčiomis - 4+10 km; vandeniu - apie 18 km. Upė: Grūda. Laivai: 2 "Saidės" , 2 "Edelveisai". Svoris: lengviausia kuprinė - apie 10 kg, sunkiausia – per 35 kg. Dalyviai: Lina - 13 m, Vilnius; Miglė - 14 m, Čiobiškis; Danutė - 15 m, Čiobiškis; Jurgis - 15 m, Vilnius; Lina (Didžioji) - 26 m,  Alytus-Vilnius; vadovė – Sondra Jonceva (jaunatviškai padūkusi!).

 

...Penktadienį mūsų maža grupelė susirinko irštvoje. Pasidalinome valdišką mantą ir žagtelėjome: neliko vietos tortui. Tačiau juk dar yra pilvai... Buvo ten vietos!

Ir ne greitai ėjome miegoti, nes žiūrėjo: STOMP, Kayak - Skils on all Rivers white water, Kutsajoki ir More white white water...

Ryte užsimetusi savo „nedidukes“ kuprinukes gauja pasišalino iš irštvos - traukė į stotį. Ten susitikome savo šeštąjį komandos narį. Nusipirkę bilietus (be eilės, nes kaip visada vėlavome), visus šluodami sau iš kelio vargiai įsirioglinome į traukinį. Pagarbą sau jautėme turėdami aštrius, agresyviai išstatytus irklus - visi keleiviai tada nuščiūva... Taigi važiavome traukiniu ramiai, tuščiame vagone, dauguma dar numigo, keli liko budėti prie tų aštriųjų irklų.

...Išlipome Marcinkonyse. Apsilankėme svečių namuose „Beržas, o po to traukėme Grūdos upelio link. Prisipūtę savo „greitaeigius katerius“ sulipome ir „įjungėme variklius“...

...Oras puikus, nors jau gruodis, dar galima kur ne kur įžiūrėti žalių lopinėlių, nors pievos jau rudos. Kelyje pasitaiko užtvarų, per kurias tenka tempti baidarę. Gerai, kai šalia - draugai, padeda...

Plaukėme ramiai (užsirioglindami ant kiekvieno baslio, užsėdant ant

kiekvienos seklumos – tai vis apie Linos ir Danutės ekipažą). Tiesa, kartais taip įsivažiuodavome, jog skriste praskriedavome... Net sausuma...

...Sustojom pietų pamiškėje. šviečia saulutė. Nors tik apie pirma valandą dienos, atrodo, kad jau pavakarys. Bet juk jau gruodis, žiema, nėra ko ir norėti. Saulutėje užkandame. O kokia gi iškyla be linksmybių: pašokame, padainuojame ir - vėl į laivus.

Grūda yra labai vingiuota upė, - posūkis, posūkis, posūkis, kartais atrodo, lyg plauktum apie tą pačią pievą.

...Pradėjo temti, reikėjo ieškoti vietos nakvynei. Išvydome gražų skardį. Užsitempėme laivus. Visi, kurie buvo šlapi, persirengė. Statėme palapinę, tempėme visus pasitaikiusius medžius - reikėjo užkurti gerą laužą. Virš jo virėme skanią grikių košę (mmmm…). Tik žygiuose, tik gamtoje galima tokią pasigaminti.

...Ryte susitvarkome stovyklavietę ir traukiame Marcinkonių link. Vadovė - pirma, aukštai iškėlusi savo „raguotą“ galvą (su vėliavomis, negailestingai pamautomis ant „ragų“). Ėjome keliu, sustodami keletą minučių atsipūsti. Miškas gražus, ramu, šviesu... O, kaip kvepia!..

... Įlipome į traukinį, sėdėjome šiek tiek suspausti „kuprinėlių“. Vilniuje mus pasitiko gerasis dėdė Julius - „susėmė“ mūsų „kuprinukes“. Tiesa, mes, likę tik trise, per visą Vilnių nešėme vadovės „ragus“ su vėliavomis. Tarsi kitų šaunių žygių į gamtą link!..

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"