Paieška Šviesulys susirgo

šviesulys susirgo?

Astrofizikai bando nustatyti diagnozę

 

Tarptautinės atominės ekspedicijos, šiaurės Kaukaze sekusios šių metų kovo 30-ąją įvykusį saulės užtemimą, dalyviai patvirtino mokslininkų būgštavimus: su mūsų šviesuliu vyksta šis tas neįprasta. Padažnėjo stiprių magnetinių audrų. Saulėje pastebimos gausios dėmės. Ir štai naujas netikėtumas: mūsų garbiosios žvaigždės užtemimo momentu, fotografijos parodė, jog šviesulys įgavo gana keistą formą. Tiek keistą, kad atsirado rimtas pagrindas galvoti: Saulė ne tokia jau ir stabili, kaip buvo priimta manyti. Visai įmanoma, kad jos elgesys gali pateikti mums rimtų netikėtumų.

“Vidutinė temperatūra Žemėje jau ne sykį buvo daug aukštesnė ar žemesnė už dabartinę, - teigia mokslininkai. – Esama pagrindo manyti, jog to priežastis – saulės spinduliavimo pokyčiai. Jau yra realiai apskaičiuota: jeigu spindulių srautas padidės viso labo penkiais procentais, mūsų planeta pavirs dykuma. Ir, atvirkščiai, kad ledynai pasiektų Viduržemio jūrą, šilumos kiekį reikia sumažinti viso labo 2-3 procentais.

 

Dėl ko taip atsitinka?

 

Niekas tiksliai nežino, kas vyksta Saulės viduje. Mokslininkai gali tik iškelti įvairias versijas. Apskritai mums su šiuo šviesuliu kol kas sekasi. Skirtingai nuo daugumos kitų žvaigždžių, Saulės spinduliavimas kinta itin nežymiai. Kitos žinomos žvaigždės gali per neilgą laiką tapti dešimtis kartų stipresnėmis ar silpnesnėmis. Išgyventi tokiomis sąlygomis jau būtų didelė problema.

Galbūt ir mūsų Saulė nustos būti stabili. Kol kas tai tik versija. Tačiau pirmąkart per visą šiuolaikinių stebėjimų istoriją mokslininkai pasimetė: vienų prognozėmis, šie ir kiti metai bus itin gausūs anomalių saulės blyksnių – tai yra šviesulys “kais”. Kiti gi mokslo vyrai tvirtina atvirkščiai.  

Rusijos mokslų akademijos Saulės bei žemės fizikinių reiškinių institutas prognozuoja, jog netrukus Saulė taps eilinio Žemės ledynmečio “kaltininke”. Paskutiniųjų septynerių metų analizė leidžia padaryti tokias išvadas: Saulė mums dovanoja vis mažiau energijos.

Ar galėtų žmonės turėti kokios nors įtakos šiam šviesuliui?

Deja, ne. Žemės gyventojai neturi technologijų, kurių pagalba būtų galima įžiebti ir gesinti žvaigždes. Mes galime tik stebėti jas. Kaip tik dabar prasideda eilinis Saulės ciklas. Bet juk niekas negali tiksliai pasakyti, koks jis bus. Yra tik žinoma, jog vienuolika metų trunkantys saulės aktyvumo ciklai turi įtakos visiems gyvybiniams procesams, vykstantiems mūsų planetoje. Meteorologai sieja su šiais ciklais ciklonų energetikos pokyčius, sausras,  potvynius. Su tokiu pat periodiškumu svyruoja upių, pavyzdžiui, įtekančių į Baikalą, vandens lygis. Kas vienuolika metų kartojasi stiprūs potvyniai Suomių įlankoje. Taigi, duomenų pilna, tik kol kas niekas negali jų deramai paaiškinti. Mistiško čia, suprantama, nėra nieko, tik itin sudėtinga fizika. Esant maksimaliam Saulės aktyvumui, ant mūsų pasipila didžiulis kiekis “pakrautų” dalelių. Žemės magnetinis laukas pakrypsta. Viršutinėje atmosferos dalyje – jonosferoje – susiformuoja įvairiausios srovės, sudėtingų formų elektromagnetiniai laukai. Kartais, pavyzdžiui, esant dideliam Saulės aktyvumui, ima ir sutrinka dirbtinių žemės palydovų, skraidančių žemose orbitose, veikla. Mokslininkų prognozėmis, gal tik XXI a. viduryje bus labiau atskleista Saulės–Žemės ryšių įvairovė ir bus galima labiau prognozuoti konkrečias padidėjusio Saulės aktyvumo pasekmes. O kol kas mokslo vyrai beveik šimtu procentų yra įsitikinę, kad Saulės aktyvumas itin veikia žmonių nervų sistemą. Ypač vaikų. Pasirodo, jog vaikai, gimę didelio Saulės aktyvumo metais, sugeba geriau už kitus ištverti didelius fizinius krūvius. Beje, sekančiais metais tėvams esama didelių galimybių gimdyti “supermenus”. Mat astronomai 2007 metais laukia negirdėto Saulės aktyvumo.

 

Parengė Jonas VANAGAS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"