Paieška Vergiją įveikėme?

Vergiją įveikėme?

Arba - kas laukia ilgaamžės tradicijos?

 

Nuo varpinių krentančios ožkos 

 

Tikrovėje retas baskų šalies (Ispanijos šiaurė) gyventojas reguliariai ir su malonumu lanko koridą. Kataloniečiai tai pat stovi ant koridos panaikinimo slenksčio. štai prieš keletą metų Barselonos merija balsų dauguma pripažino Katalonijos sostinę miestu – “antikoridos rėmėju”. šiuo sprendimu siūloma imtis ryžtingų veiksmų, kurių finalu taptų matadorų išvijimas iš Katalonijos aikščių ir arenų.

Suprantama, Katalonijos pasipriešinimas koridos tradicijoms visų pirma susijęs su politinėmis nuostatomis. Neatsitiktinai didžiausias “antikoridininkų” judėjimo mastas pasireiškia tuo periodu, kai suaktyvėja šio regiono politikų kova už “nepriklausomą Kataloniją”.

Tačiau BENDRAIS PANIšKAJAM protestui prieš koridą jėgų suteikia ne politika. Pagrindiniais protesto manifestacijų ir maršų iniciatoriais yra Žalieji ir Gyvūnų globos draugijų nariai.

Teisybės dėlei reikia pasakyti, jog gyvūnų teisų gynėjai neapsiriboja vien kova prieš koridą. Net jei Ispanijoje nebūtų tokio didelio jaučių–kankinių skaičiaus, šalies gyvūnų globos draugijų nariams rūpesčių užtektų per akis. Todėl, kad daugelis ispaniškų švenčių neapsieina be “žaidimų” su žmonių “jaunesniaisiais broliais”. 

Esama regionų, kuriuose rengiami parodomieji nupenėtų kiaulių pjovimai. Kitur liaudies fantazijos pasireiškia dar išradingiau – nuo kaimuose esančių varpinių viršūnių žemyn metami kalakutai ir ožkos. (Tiesa, pasigirdus garsiems protestams, “skrydžiams” vis dažniau imami naudoti kartoniniai muliažai.) Nepavadinsi neišradingais ir Galicijos Orensės provincijos gyventojų, nuo seniausių laikų propaguojančių “skruzdėlių karus” kaimiškųjų karnavalų metu. Tam, kad skruzdėlės taptų itin agresyvios, jas iš pradžių keletui valandų palieka išbūti saulėje aklinai užrištuose maišuose, o vėliau pašlaksto actu ir išleidžia į “mūšio lauką”.

 

Ragai, kanopos, gipsas…

 

Labiausiai nukenčia, žinoma, jaučiai. Vadovaujantis Ispanijos gyvūnų apsaugos ir gerovės asociacijos duomenimis, maždaug 60 tūkst. raguočių kasmet būna sužeidžiama ar užmušama pasilinksminimų metu. Tai ne tik įprastinės koridos - didžiulėse arenose, su matadorais, dėvinčiais ryškius drabužius ir aptemptas kojines. Tai dar ir šimtai provincijos švenčių. Daugelio jų metu kaimiečiai iš pradžių gainioja jaučius gatvėmis, o vėliau rimtai su jais susiremia miestelių ar kaimelių aikštėse ar specialiai renginiui parengtose vietose. Pačia didžiausia švente tampa Pamplonos fiesta, prikaustanti kas vasarą visos Europos dėmesį. Pamploniečiai, kurių tradicijomis taip žavėjosi Hemingvėjus, kitas kaimiškas šventes vadina tik gailia savosios fiestos parodija. Bet, nepaisant šio pamploniečių skeptiškumo, ispaniškos šventės su jaučių dalyvavimu figūruoja gausiuose turistinių firmų kataloguose. Karnavalų ir fiestų, turinčių amžių tradicijas, čia taip gausu! Neveltui, įsikišus žaliesiems, organizatoriai turėjo numalšinti savo įkarščius: dabar jie privalo pateikti įrodymus, jog žiauraus elgesio su gyvūnais per fiestas nebus. Naujos kontrolės neištvėrė ir buvo uždrausti žaidimai, vadinti “ugniniais jaučiais”. Pagal tradicijas, Madride ir Katalonijoje ant gyvūnų galvų būdavo uždedamos ir padegamos nedidelės konstrukcijos.

 

Pietūs be koridos – kelialapis vėjais?

 

Panašu, jog ispanai išties atsidūrė sudėtingoje situacijoje. Iš vienos pusės, jiems gaila išsiskirti su tradicijomis. Juk jaučių bėgimas, kovos, pirmieji matadorai atsirado dar Romos imperijos laikais. Kita apgailestavimo priežastis taip pat yra gana svari. Kalbama apie turistus. Nežiūrint į gana šaltą požiūrį į koridas Katalonijoje, Galicijoje, Baskų krašte ir Aragonoje, susirėmimai su jaučiais yra šalies pietinių rajonų vizitinė kortelė. Savo ruožtu pietiniai, “pliažiniai” rajonai – patys populiariausi tarp užsienio turistų, lankančių Ispaniją. Svečiai pasirengę mokėti už bilietus į arenas, lankyti traktierius, kur vaišinama publikos akyse nužudytų jaučių mėsa. Už šias lėšas gyvuoja gausybė fermų, specialiai koridoms auginančių jaučius. Tai – matadorų ir juos aptarnaujančių žmonių pinigų šaltinis. Pasiekti, kad šiuose regionuose būtų uždraustos koridos – tiesiog neįsivaizduojamas dalykas. Bet andalūziškų tradicijų priešininkai jau rimtai kalba apie tai, jog neblogai būtų “apriboti matadorų galias”. Paprasčiau kalbant – uždrausti nužudyti jautį–priešininką. Pastarasis draudimas pats savaime skamba kaip nonsensas, juk ispaniškas žodis “matadoras” yra kilęs iš veiksmažodžio “matar” – žudyti. Tačiau panašias “bekraujes” koridas žmonės propaguoja tik Portugalijoje.

Garsiosios Ispanijos organizacijos “Amnestija gyvūnams” narė Marija del Pilar Gomes aiškina: “Esama regionų, atvirų permainoms. Kaip, pavyzdžiui, Katalonijoje. Ten supranta, jog šiuolaikinei Europai panašūs žaidimai – laukinis barbariškumas. Tačiau yra ir regionų – konservatorių. Bet kuriuo atveju mes siūlome veikti palaipsniui ir tiktai įstatymų keitimo keliu. Mūsų oponentai sako: korida turi amžius siekiančias tradicija. Bet juk ir vergija taip pat atsirado prieš daugelį amžių ir buvo atšaukta. O štai su jaučiais žiauriai elgtis mes taip ir nenustojom”.

 

Parengė Kostas JANKUS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"