Paieška Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. sausio 8-15 d.

Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. sausio 8-15 d.

 

Sausio 7-9 d. Briuselyje vyko ES Aplinkos tarybos posėdis. Aptarta Vokietijos pirmininkavimo darbų sausio-birželio mėnesiais aplinkos apsaugos darbo grupėse programa. Dalyvavo ministerijos Aplinkos strategijos departamento atstovas (išsamesnė informacija: Ligita Vaičiūnienė, tel. 266 35 36).

 

Sausio 7-9 d. Briuselyje vyko pasitarimas pagal darbų programą tarptautiniais aplinkosauginiais klausimais (SAICAM, Stokholmo konvencija, sunkiųjų metalų reglamentavimo klausimais). Dalyvavo ministerijos Aplinkos kokybės departamento atstovas (išsamesnė informacija: Irena Vadeikienė, tel. 266 35 05).

Sausio 8-10 d. Briuselyje vyko ES tarybos Aplinkos darbo grupės posėdis. Aptartas pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų dėl atliekų. Dalyvavo ministerijos Aplinkos kokybės departamento atstovas (išsamesnė informacija: Ingrida Kavaliauskienė, tel. 266 35 11).

Sausio 9 d. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas dalyvavo programos „Bendradarbiavimas teminės srities „Kosmosas“ informacinės dienos renginiuose. Buvo pristatyta Europos kosmoso programos rengimo eiga ir Lietuvos dalyvavimo joje galimybės, aptarti kiti klausimai. Renginį organizavo Tarptautinių mokslo ir technologijų plėtros programų agentūra (išsamesnė informacija: Jonas Satkūnas, tel. 233 24 82).

Sausio 9-11 d. Briuselyje - Reguliuojamojo komiteto pasitarimas ir ES Tarybos tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės posėdis. Aptariami klimato kaitos klausimai. Dalyvauja ministerijos Aplinkos kokybės departamento atstovas (išsamesnė informacija: Jurga Rabazauskaitė, tel. 266 35 08).

Sausio 10-12 d. ES Aplinkos Tarybos posėdžiuose (Briuselyje) svarstomi pasiūlymai dėl darnaus pesticidų naudojimo ir dirvožemio apsaugos bei klimato kaitos klausimai. Dalyvauja ministerijos Aplinkos strategijos departamento atstovas (išsamesnė informacija: Lina Čaplikaitė, tel.266 35 38).

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 36 61

 

 

 

 

 

Lietuva Briuselyje išsakė poziciją dėl Europos Komisijos sprendimo sumažinti apyvartinių taršos leidimų kiekį

 

Gruodžio 20 d. Briuselyje vyko Europos Komisijos Klimato kaitos komiteto darbo grupės dėl šiltnamio dujų prekybos darbinis susitikimas ir techninės konsultacijos tarp Lietuvos ir Europos Komisijos ekspertų.

Aplinkos tarybos posėdyje svarstant Europos Sąjungos poziciją dėl klimato kaitos poveikio mažinimo tikslų po 2012 metų, Lietuva išsakė poziciją ne tik šiuo klausimu, bet ir išreiškė susirūpinimą dėl Komisijos sprendimo sumažinti Lietuvai apyvartinių taršos leidimų kiekį 2008-2012 metais.

Lietuvos delegacijos vadovas, Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis išreiškė nuomonę, jog jau dabar reikia siekti, kad po 2012 metų būtų sukurta Tarptautinė šiltnamio dujų prekybos sistema ir išplėtotas Kioto protokolo mechanizmų naudojimas. Jis pabrėžė, kad bendrame pasaulinės anglies dioksido rinkos kontekste yra labai svarbu vystyti ES šiltnamio dujų prekybos sistemą bei spręsti problemas, su kuriomis susiduria ES valstybės narės, rengdamos nacionalinius šiltnamio dujų paskirstymo planus.

Aleksandras Spruogis patikino, kad Lietuva supranta, jog Komisijos sprendimai reiškia kryptingą ES siekį įgyvendinti Kioto protokolo tikslus, tačiau neslėpė susirūpinimo dėl Komisijos priimto sprendimo per pusę sumažinti Lietuvai skiriamų apyvartinių taršos leidimų skaičių. Lietuva jau dabar vykdo prisiimtus Kioto protokolo įsipareigojimus. Faktiškai anglies dioksido išmetimas yra 50 proc. mažesnis lyginant su 1990 metais, o Lietuvos ekonomikos ir pramonės augimo rodikliai yra vieni sparčiausių ES. Pasak Aleksandro Spruogio, Komisija nepakankamai išsamiai įvertino Ignalinos atominės elektrinės, kurią Lietuva yra įsipareigojusi sustabdyti iki 2009 metų pabaigos, uždarymo pasekmes.

„Lietuvai nepriimtina, kad priimdama sprendimą, Komisija nepakankamai detaliai apsvarstė Lietuvos pateiktus argumentus, neatsižvelgė į kai kuriuos metodologijos taikymo aspektus. Tai, kad visų šalių-narių pateiktus nacionalinius planus Komisija įvertino kritiškai, liudija apie poreikį diskutuoti. Komisijos oficialiai paprašėme tęsti konsultacijas šiuo klausimu ir tikimės, kad iškilusias problemas pavyks išspręsti,“ - teigė Lietuvos aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 36 57
2006 12 20

 

 

 

Naujoji ministerijos sekretorė kuruos statybų sektorių

 

Sausio 2 d. Aplinkos ministerijos sekretorės pareigas pradėjusi eiti Jūratė Juozaitienė kuruos teritorijų planavimo, urbanistikos, architektūros, statybų ir būsto sritis. Su šio aplinkos sektoriaus reikalais naujoji sekretorė ypač gerai susipažino per pastarąjį pusmetį, kai dirbo Ministro Pirmininko patarėja aplinkos, statybų ir urbanistikos klausimais.
Jūratė Juozaitienė – diplomuota architektė. 1971-aisiais su pagyrimu gimtajame Vilniuje baigusi 16-ąją vidurinę mokyklą, įstojo į tuometį Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar – Vilniaus Gedimino technikos universitetas). Po studijų 11 metų dirbo architekte Miestų statybos projektavimo institute, po to dešimtmetį – Lietuvos statybos ir architektūros mokslinių tyrimų instituto perspektyvinių problemų sektoriaus moksline bendradarbe.
Iki 2000 metų, kai buvo išrinkta į Seimą, Jūratė Juozaitienė vadovavo uždarajai akcinei bendrovei „Kauno dizaino salonas“, taip pat bendrai Vokietijos ir Lietuvos įmonei „Kariatidė“, įkūrė savo individualią projektavimo įmonę. Per ketverius parlamentinio darbo metus yra dalyvavusi Seimo Teisės ir teisėtvarkos, Europos reikalų, Informacinės visuomenės plėtros ir Aplinkos apsaugos komitetų veikloje.
Jūratė Juozaitienė – dviejų suaugusių sūnų mama. Jos vyras Virginijus – taip pat architektas. Laisvalaikiu naujoji ministerijos sekretorė labiausiai mėgsta keliauti ir klausytis džiazo.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

207 01 02

 

 

 

Patvirtinti kompensacijų privataus miško savininkams dydžiai

 

Aplinkos ministras patvirtino privataus miško savininkams skirtų kompensacijų už ūkinės veiklos apribojimus saugomose teritorijose šiais metais dydžius ir jų išmokėjimo terminus. Pasak ministro patarėjo Aido Pivoriūno, 2006-ieji – pirmieji metai, kai išmokamos šios kompensacijos. Jos skiriamos už saugomose teritorijose apribotą miškų ūkinę veiklą, tiksliau, įvairius miškų kirtimus. Galimą ekonominės naudos mažėjimą dėl aplinkosauginių apribojimų įvertina regionų aplinkos apsaugos departamentai pagal pateiktus miško savininkų prašymus ir miškų ūkinę veiklą reglamentuojančius miškotvarkos projektus.
Aplinkos ministerija nustatė, kad už veiklos apribojimus trijuose privačiuose miško sklypuose 2006 m. bus išmokama 40,1 tūkst. Lt (37,4 tūkst. Lt už paliekamą neiškirstą medieną ir 2,7 tūkst. Lt už miškotvarkos projektų parengimą). Lėšos privataus miško savininkams bus pervestos į jų sąskaitas iki šių metų vasario 28 d.
Minėtosios išmokos skiriamos pagal Vyriausybės 2004 m. gruodį patvirtintą Kompensacijų žemės savininkams ir valdytojams, kurių valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamas saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą arba uždraudžia ankščiau vykdytą veiklą, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. ši tvarka padeda tinkamai įgyvendinti Saugomų teritorijų įstatymo bei Žemės ūkio ir kaimo plėtros įstatymo nuostatas, kad turi būti kompensuojama už saugomose teritorijose nustatytus ūkinės veiklos apribojimus, dėl kurių patiriama ekonominių nuostolių.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

2006 12 29

 

 

 

Siekiama efektyviau ginti viešąjį interesą teritorijų planavimo srityje


Sausio 3 d. Vyriausybė pritarė Teritorijų planavimo įstatymo 32 straipsnio papildymo įstatymo projektui ir teiks jį Seimui.
Pritarus projektui, valstybinę teritorijų priežiūrą atliekančios institucijos galės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo, savo iniciatyva nustačiusios visuomenės ar valstybės teisių ar teisėtų interesų pažeidimus, o ne pagal suinteresuotai visuomenei priskirtinų asmenų skundus, kaip buvo iki šiol. Tokia projekto nuostata siekiama užtikrinti efektyvų viešojo intereso gynimą teritorijų planavimo srityje. Papildytas įstatymas griežčiau apibrėš valstybinę teritorijų priežiūrą atliekančių institucijų atsakomybę, leis operatyviau reaguoti į nustatytus pažeidimus.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657

2007 01 03

 

 

Pajūrio krantų apsaugos priemonės sumažino stichijos užmojus

 

Naktį iš sausio pirmosios į antrąją pajūryje siautęs labai stiprus vėjas pridarė didelės žalos gamtai. Palangoje audra išdraskė kopagūbrio sutvirtinimus, o jūros bangos nuplovė didžiąją dalį pernai į paplūdimį atvežto smėlio.
Stichija, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, būtų pridariusi nepalyginti daugiau žalos, bet jai sutrukdė apsauginės žabtvorės, šakų klojiniai bei krantui „maitinti“ išpiltas smėlis. Praėjusį pavasarį į Palangos paplūdimį iš Kunigiškių karjero buvo atvežta 40 tūkst. kubinių metrų smėlio. Todėl paplūdimys paaukštėjo ir praplatėjo. Prieš vasaros sezoną pynimais ir šakų klojiniais buvo sutvirtintas apsauginio kopagūbrio vakarinis šlaitas.
Gamtinės apsaugos priemonės – paplūdimių papildymas smėliu, kopų tvirtinimas žabtvorėmis ir klojiniais, Laimučio Budrio teigimu, kol kas yra pačios veiksmingiausios. Jos pasiteisino ir šiuo atveju. Jeigu ne paplūdimio smėlis, apmalšinęs įsisiautėjusios stichijos apetitą ir sulaikęs bangas per kelis metrus nuo kopagūbrio, kopų galėjo apskritai nebelikti.
Panašias gamtines apsaugos priemones naudoja ir kaimynai lenkai. Jie kiekvienais metais skiria už mus penkiskart daugiau lėšų Baltijos pajūrio paplūdimiams papildyti smėliu. Lenkų patirtis rodo, kad gamtinės priemonės labiau pasiteisina nei hidrotechninės – gelžbetonio bangolaužiai ir bunos. „Sudarkyti kraštovaizdį ir gelžbetonine tvora atitverti kopas nuo jūros ryžtumėmės tik kraštutiniu atveju – jeigu vanduo jau veržtųsi per kopas“, – sakė Laimutis Budrys.
šiemet į Palangos paplūdimį vėl bus vežama smėlio, taip pat bus tęsiamos tradicinės priemonės kopoms apsaugoti – pinamos žabtvorės, vykdomi apželdinimo darbai. šįsyk smėlis bus kasamas iš jūros gelmių. Pagrindinei Palangos paplūdimio daliai – 1,3 km ruožui nuo jūros tilto Birutės kalno link – papildyti smėliu ir apsauginiam kopagūbriui apželdinti reikės apie 4,5 mln. litų. šių lėšų bus gauta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Klaipėdos apskrities viršininko administracija naujus pajūrio juostos tvarkymo darbus ketina pradėti dar šį mėnesį, o užbaigti – iki 2008 m. rugpjūčio. 2005-2006 m. krantotvarkos darbams Lietuvos pajūryje įgyvendinti buvo skirta 5,6 mln. litų ES paramos.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 01 03

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"