Paieška Neatvilnyk, devintoji banga!

Neatvilnyk, devintoji banga!

Kas apsaugos Baltijos pajūrio krantus nuo stichijos?..

Augustas UKTVERIS

 

Pasidairymai po paplūdimius

 

Naktį iš sausio pirmosios į antrąją pajūryje siautęs labai stiprus vėjas pridarė didelės žalos gamtai. Palangoje audra išdraskė kopagūbrio sutvirtinimus, o jūros bangos nuplovė didžiąją dalį pernai į paplūdimį atvežto smėlio.
Stichija, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktoriaus Laimučio Budrio, būtų pridariusi nepalyginti daugiau žalos, bet jai sutrukdė apsauginės žabų tvorelės, šakų klojiniai bei krantui „maitinti“ išpiltas smėlis.

2007 01 09 su grupe šalies žurnalistų bei krantų žinovų, specialistų teko lankytis Palangoje. šią išvyką organizavo Aplinkos ministerijos Visuomenės informavimo skyrius. Išvykos „kapitonas“ buvo minėtosios ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys. Palangoje apspitusiems žurnalistams, visiems atsigręžus jūros link, Laimutis aiškino:

„Kas būtų atsitikę, jei nebūtų vežamas smėlis iš sausumos į Palangos paplūdimius. Mes, ko geros, po panašios audros šioje vietoje ir nestovėtume... Tad jei nebūtų atlikti darbai situacija būtų visiškai kitokia. Kalbėtume dabar ne vien apie į jūrą nuplautą smėlį.

Turiu pasakyti, jog yra natūralus procesas, kai audros metu dalis suvežtojo smėlio nuplaunama į jūrą. Taip atsitinka panašiais atvejais visame pasaulyje. Tas smėlis nėra pradingęs, jis bus išplaunamas kitur, kažkiek pateko ir į jūros gelmę. Ji po kiek laiko kai ką atiduos. Formuosis seklumos, kuriose bangos lūžta, tad reikalai gerės.“

Laimutis Budrys iš karto suko kalbą ir dėl hidrotechninių statinių. Tokia yra ir atstatytoji prie Palangos tilto buna. Hidrotechniniai statiniai taipogi turi ir neigiamų savybių – atsiranda naujos srovės, vadinasi – ir išgraužos. Tad vargu ar pastačius bunas, bangolaužius išgelbėsime visą smėlėtąjį paplūdimį?.. O ar turime kur išvysti patirtį? Juk su tomis problemomis susiduria ir danai, ir lenkai, ir vokiečiai... Lenkijoje padarius bunų sistemą, po kurio laiko paaiškėjo, jog tai nepasiteisina, tad tenka viską griauti...

Beje, „Žaliajame pasaulyje“ jau rašėme, jog jūrai elgiantis vis agresyviau, jei nepadės nei gamtinės priemonės, nei bangolaužiai, gal reikės ir betonuoti pakrantes. Danai štai išbetonavo apie 110 metrų krantinės (be to, jie išpila į jūra apie 3,5 mln. tonų smėlio, o mes išpylėme pernai 40 tūkst., ir jau teigiame, jog pilame į jūrą pinigus; beje, lenkai išpila 10 kartų daugiau, tai daro jau bent 10 metų). Palangoje - krantinės? Lyg ir nenorėtume to...

Praėjusį pavasarį į Palangos paplūdimį iš Kunigiškių karjero buvo atvežta 40 tūkst. kubinių metrų smėlio. Todėl paplūdimys paaukštėjo ir praplatėjo. Prieš vasaros sezoną pynimais ir šakų klojiniais buvo sutvirtintas apsauginio kopagūbrio vakarinis šlaitas.
Gamtinės apsaugos priemonės – paplūdimių papildymas smėliu, kopų tvirtinimas žabtvorėmis ir šakų klojiniais, Laimučio Budrio teigimu, kol kas yra pačios veiksmingiausios. Jos pasiteisino ir šiuo atveju.
šiemet į Palangos paplūdimį vėl bus vežama smėlio, taip pat bus tęsiamos tradicinės priemonės kopoms apsaugoti – pinamos žabtvorės, vykdomi apželdinimo darbai. šįsyk smėlis bus kasamas iš jūros gelmių. Pagrindinei Palangos paplūdimio daliai – 1,3 km ruožui nuo jūros tilto Birutės kalno link – papildyti smėliu ir apsauginiam kopagūbriui apželdinti reikės apie 4,5 mln. litų. šių lėšų bus gauta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Klaipėdos apskrities viršininko administracija naujus pajūrio juostos tvarkymo darbus ketina pradėti dar šį mėnesį, o užbaigti – iki 2008 m. rugpjūčio. 2005-2006 m. krantotvarkos darbams Lietuvos pajūryje įgyvendinti buvo skirta 5,6 mln. litų ES paramos.

2007-2013 metų finansinėse programose prioritetas skiriamas jūros krantams. Tad kokios nors išankstinės pretenzijos, jog nesirūpinama jūros krantais, yra nelogiškos.

Apie bangolaužius buvo kalbėta ir Vyriausybėje, tačiau kol kas dar viskas tik analizuojama. štai lenkai pernai pastatė pirmuosius bangolaužius, tačiau nemanoma, jog tai yra panacėja, kuri apsaugos visą paplūdimį. Bangolaužiai gal apsaugoti tam tikrą ruožą, o kitur pakenkti.

šiais metais numatoma paplūdimius papildyti apie 1 mln. tonų iš jūros išgaunamu smėliu.

 

Diskusijos Klaipėdos apskrities administracijos salėje

 

Kita vertus, ir mokslininkai Lietuvoje neturi dėl Baltijos kranto tvarkymo problemos kokios vieningesnės ar aiškesnės nuomonės. Tuo netrukome įsitikinti tos dienos antrojoje pusėje, kai Klaipėdos apskrities viršininko Vytauto Rinkevičiaus bei Laimučio Budrio „diriguojami“ mokslininkai prieštaravo vienas kitam, kai atsakinėjo į žurnalistų klausimus.

„Po  naujųjų metų skaudu buvo stebėti šėlstančią audrą, kuri pridarė daug žalos pajūriui, paplūdimiams. Tiesa, šie nuostoliai nėra tokie dideli, jei lyginsime su uragano Ervinas padaryta žala“, - sakė Klaipėdos apskrities viršininkas Vytautas Rinkevičius. Jis paprašė kopų sutvirtinimo būklę aptarti Klaipėdos universiteto specialistą Arvydą Urbį.

šis taipogi teigė, jog kopoms minėtoji audra didesnės žalos nepadarė. Tiesa, Palangoje ruožas tarp Dariaus ir Girėno gatvės ir Birutės kalno nukentėjo labiausiai (apie 750  metrų ruožas), tačiau ten ir nebuvo „maitinta“ smėliu. Viso realiai pažeisto kranto ruožas – apie 1500 metrų. Pasak Arvydą Urbį, buvo supinta apie 330 km ilgio žabų tvorelių, o nuplauta jų tik apie 20 kilometrų, tad nuostolis esąs tik apie 20 tūkst. Lt. Regis, čia nekalbėta apie prarastąjį smėlį, kurį „suvalgė“ Baltija.

Saulius Gulbinskas, Klaipėdos universiteto Baltijos pajūrio aplinkos tyrimo ir planavimo institutas: „Esminė problema, jog Lietuvos pajūriui labai stinga smėlio. Tam esama ir gamtinių, ir technogeninių, ir kitokių priežasčių. Dėl Palangos. Reikia pilti ir smėlį pliažuose, ir maitinti povandeninį šlaitą. Ties Palanga, jūros akvatorijoje, esama gamtinių vertybių (yra draustinis, kur saugoma biologinė įvairovė), tad povandeninio šlaito maitinimas smėliu yra ir komplikuotas, nes galima pažeisti esamą ekosistemą. Dėl to ir buvo pradžioje konstatuota, jog smėlį reikia į pliažą vežti sunkvežimiais. Tad 40 tūkst. kub. m smėlio atvežta iš Kunigiškių karjero. Tas smėlis kiek kitoks (daugiau žirgždo, gargždo). Beje, dėl bunos, ties Palangos tilto smėlio esama net ir per daug („paaugo“ apie 2 metrus)...

Paplūdimių maitinimui smėliu yra numatyti du vadinamieji poligonai: ties Preila-Juodkrante ir ties Būtinge. Iš ten smėlis bus kasamas žemsiurbe, vežamas baržomis ir pilamas ties pat kranto linija. Taip planuojama atgabento apie 120 tūkst. kub. m smėlio.

Helsinkio komisijos (HELCOM) rekomenduojama, jog prioritetas – natūralių krantodarinių procesų išsaugojimas. Tad hidrotechniniai įrenginiai gali būti taikomi tik esant kokioms ypatingoms situacijoms (uostų įplaukų apsaugai ir pan.).

Norint projektuoti hidrotechninius įrenginius reikia išsamių duomenų apie bangų parametrus, nešmenų judėjimą, dugno reljefą... Reikia ir modeliavimo.“

Tad aiškėja, jog jūros veidas dar pernelyg menkai pažįstamas... Kas nepasakys, jog pradžiai ir pažinti reikia išmokti, o jau po to – darbai, darbeliai... Gal ir dėl to Lietuvos Mokslų akademijos Krantotyros komisijos pirmininkas, prof. Kęstutis Kilkus buvo nusiteikęs gal kiek akademiškiau: „Kai minime kraštotyrą, kažkodėl galvojame vien apie Baltijos jūros krantus, kurių Lietuva turi tik apie 100 km. O kiek esama upių ir ežerų krantų mūsų šalyje? Vien upių ir upelių ilgis Lietuvoje yra apie 65 tūkst. km.“

Kęstutis Kilkus priminė, jog Baltijos krantų tvarkymo scenarijai yra trys: agresyvus (kai statome bangolaužius), neutralus (kai jūra pati viską padaro) ir pasyvus (kai maitiname smėliu). Mes kišamės į gamtos procesus, reikia mesti į vandenį milijonus, nes norime turėti paplūdimius, kurie duoda naudą. štai Merilende (JAV) į vandenį metami milijardai dolerių...

„Pasirinkome pasyvų variantą. Manau, jog jį ir reikia realizuoti. Kita vertus, atskirkime mokslinius dalykus nuo inžinerinių. Nors neretai viskas ir persipina“, - kalbėjo Kęstutis Kilkus.

Europos krantų mokslo ir technologijų federacijos Lietuvos asociacijos prezidentas, Klaipėdos universiteto prof. Algimantas Olšauskas pasigyrė, jog pernai jam teko dalyvauti penkiose specializuotose krantotvarkos, krantotyros tarptautinėse konferencijose, kuriose aptariamos šios problemos ir kuriose kitų veidų iš Lietuvos ir nebuvę... Algimantas Olšauskas teigė, jog rezultatai Lietuvoje yra apverktini. Kai 2005 m. gegužės 25 d. buvo atidaroma naujoji buna ties Palangos tiltu, buvo kalbama: paplūdimys praplatės 20-30 metrų. Tačiau... Į šiaurę nuo bunos paplūdimys ėmė siaurėti.

„Smėlio, kurį pasiglemžia Baltija, į krantą išmetama tik 5-15 proc. O mes vis tikimės, jog pasiekiama 75 proc. Maitinant Palangos paplūdimį nebuvo atsižvelgiama į jo nuolydį. Kai nuolydis 15-20 laipsnių, banga griaužia smėlį, neša į jūrą. Kopos papėdėje reikėjo suformuoti prieškopę. Dabar 70 proc. smėlio nunešta, o galėjome išsaugoti atvežtojo 90 proc. smėlio.

Niekur neteko matyti net 18 eilių tų pinamų iš žabų tvorelių. Visur – tik dvi eilės, kurios formuoja prieškopę. Teisingai kopas formavo girininkas Rimantas Kviklys, per šešis metus ties Būtinge užauginęs kopą iki 30 metrų pločio ir iki 3-4 metų aukščio.

Kodėl neatsižvelgiama į tai ir mokslinius tyrimus?.. Tvoreles pinti reikia atsižvelgiant į paplūdimio plotį.

Beje, nuo kopų smėlis nešamas į mišką, kai kur jo atsirado net 30 cm sluoksnis. Kodėl nekreipiame dėmesio į kopų viršūnes“, - piktinosi Algimantas Olšauskas.  

Dr. Vaižgantas Kirlys (Geologijos ir geografijos institutas) buvo santūresnis, nors ir paakinantis: „Reikia į paplūdimius, apsauginį kopagūbrį, priekrantės povandeninį šlaitą žiūrėti kaip į vientisą gamtinį geodinaminių procesų sistemą. Paplūdimys ir apsauginis kopagūbris yra tarsi Siamo dvyniai. Abu turi atlikti krantosauginę funkciją. Tad reikia atkreipti dėmesį: kokie paplūdimio morfometriniai rodikliai yra ten, kur pintosios tvorelės nuplautos, ir kokie ten, kur tvorelės liko?.. Ar tikrai į tai kreipiame dėmesį atlikdami vykdomų darbų priežiūrą? Kita vertus, krantosaugos imamasi labai pavėluotai. Kodėl į 4-ąją vadinamąjį smėlio sąvartyną jūroje supilta apie vieną milijoną kub. m švaraus smėlio (iš uosto akvatorijos), kuriuo galėjome maitinti paplūdimius...“

Vytautas Dubra (Klaipėdos universitetas): „Nereikia pamiršti, kad paplūdimys ties Palanga yra žmogaus rankų kūrinys. Tas kūrimas prasidėjo jau 19 a. pabaigoje grafo Tiškevičiaus iniciatyva.

Aišku, kad buną atstačius ne tokio ilgio, viskas ir keičiasi. Latvijos paplūdimiuose ties Lietuvos siena žmonės neatsitiktinai kalba: reikia toli bristi, darosi sekliau...

Darosi aišku, jog gali prireikti ir povandeninių bangolaužių.

Yra tendencija, jog 15-20 metų laikotarpiu vidutinis Baltijos lygis pakilo apie 10 cm. Kolegos Lenkijoje tai irgi tvirtina. Tad tai taipogi neigiamai veikia paplūdimius.“

Mokslininkai taipogi konstatavo, jog Palangoje paplūdimio liniją reikia išlyginti, jog dabar tarp bunos ir tilto susidaro naujas kanalas.

Diskusijoms baigiantis kalbėjęs Palangos meras Remigijus Alvydas Kirstukas situacijos nedramatizavo: „Stovėjau kartu su Prezidentu Valdu Adamkumi ant tilto, mačiau, jog situacija dar nėra labai prasta...“

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"