Paieška Sakmė apie Mūšą ir Pamūšį

Praėjusiais jubiliejiniais Saulės pergalės 760 metais Pamūšio pagrindinė mokykla (Pašvitinio seniūnija, Pakruojo raj.) surengė piešinių ir legendos Saulės pergalei konkursus. Geriausiais pripažinti: Kristinos Kavaliauskaitės (10 klasės mokinė) legenda „Sakmė apie Mūšą ir Pamūšį“ ir Justino Lukošaičio (8 klasės mokinio) piešinys „.Saules mūšio lauko ąžuolas“.

 

Pamūšio pagrindinės mokyklos direktorė Lydija Kasperavičienė

 

Sakmė apie Mūšą ir Pamūšį

 

Nedidelio upelio pakrantėje, prie senojo kelio nuo šiaulių į Mežuotnę nuo neatmenamų laikų dunksojo Burniškių kaimelis. Kaimo vyrai vertėsi medžiokle, o moterys augino vaikus ir rūpinosi namais. Vieną dieną pasklido neramios žinios, jog Žiemgalos kraštą užpuolė Livonijos kardininkai. Netrukus jie užpuolė ir Burniškių kaimą.

Užvirė narsių vyrų kraujas, visi kaip vienas stojo į kovą. Vadovauti ėmėsi narsusis Saulenis. Daug priešų krito, tačiau jėgos buvo nelygios. Matydamas tai Burniškių žynys pakilumoje uždegė laužą, kad kitos gentys atvyktų į pagalbą.

Saulei tekant iš aplinkinių kraštų atvyko daug vyrų. Tada ir prasidėjo lemtingas mūšis. Zvimbė strėlės, žaibavo kalavijų kirčiai, kraujas tekėjo ir susimaišęs su upelio vandeniu nutekėjo į tą kraštą iš kurio priešai buvo atėję. Galop pasigirdo pergalingas Valiooo!

Tai buvo džiaugsmo kaimo žmonėms. Jie dėkojo likimui už pergalę, o narsiųjų krašto gynėjų atminimui tą upelį pavadino Mūša, o gyvenvietę – Saulės Pamūšiu.

Ir dabar atrodo, jog kaimo gyventojai niekuo neišsiskiria iš kitų, tačiau pamūšiškiai žino, kad jie gyvena istorijos paženklintoje vietoje, o jų gyslomis teka genties, Saulės mūšio didvyrių kraujas. Kad vaikų vaikai prisimintų didžią pergalę, žmonės prie seno ąžuolo supylė pilkalnį. Tam, kas myli tą žemę, Saulės ąžuolas tvirtybės suteikia, o Pamūšio merginos lauko gėlių vainiką nupina ir uždeda ant galvos.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"