Paieška Angelė Marija JONUŠKIENĖ

Angelė Marija JONUšKIENĖ

Kupiškio raj. Subačiaus vidurinės mokyklos mokytoja

 

Saulės palydėti

 

Ne saulės paskutinį blyksnį,

O savo pragyventą Laiką

Rankose laikau.

Išnyksiu aš kaip užpustyti kaimai.

Jokių minčių ir nuodėmių neliks.

Nes Laikas tirps

Ant kito delno...

Jau ryt kiti išvaikščios

Lapnugario, Urbo kalnus.

Gražuolį švyturį palies ranka.

Tik meilės vasarą padovanotas

Grynuolis gintaras išliks

Bebyrančiam Laime.

 

Prie liūno

 

Boluoja sraigių kevalais nuklotas krantas.

Neišmatuojama kiaurymė lyg akis.

Laukinės antys krykščia, nardo.

šį vakar jų kulka jau nepavys.

 

Žiogelis užsimiršęs pievoj groja.

Gaida sena ir vis nauja.

Senasis bebras Lėvenį matuoja.

Čia vis iškyla, čia pradingsta uodega.

 

Pašoka lydeka. Padarius ore ratą dingsta

Tamsioj gelmėj – tik ratilai...

Linguoja nendrės, ajerai nerimsta.

švelnus vėjelis kalbina meiliai.

 

Sėdžiu ilgai ant seno seno kelmo.

Skalauja kojas vasaros vėsa.

Lyg tirštas pienas liūną gaubia rūkas.

Išauš rytoj giedra diena. 

 

Boružė

 

Aplinkui tvyro šieno kvapas.

Po delną vaikšto boružė daili.

Taip noris pasakyti: - Miela, labas!

Iš kur keliauji? Ką veiki?

 

Gal tu neši žinelė gerą,

Kurią mačiau šiąnakt sapne?

Gal pranašauji vasarą bedalę?

Gal žiburėlį mano kelyje?

 

Tu vis eini, eini ir nesustoji.

Pagirdysiu aš ašara tave.

Jaučiu taip nesugrįžtamai nutolo

Gegužio džiaugsmas manyje.

 

...

Vėl kiemas purvinas ir šlapias.

Ištirpo sniegas. Susigėrė,

Kaip pudra į raukšlėtą veidą.

Tik užsimerkusi regiu pusnis.

Girdžiu nutolstančius žingsnius,

Sušalusį jų aidą.

Ir persmelkia krūtinę – buvo

šerkšnotos pušys,

Skambantys laidai.

Žvejai užuteky lyg musės

Sutūpę taip ilgai, kantriai.

 

...

Einu taku,

O pėdose palieka

Mažyčiai saulės spinduliai.

 

Avinėlis

 

Guli avinėlis

galvelę pasvėręs.

Laiko čerpių stogą

balta kojele.

Baltas avinėlis –

danguj debesėlis.

Mirkteli ne kartą

maža akele.

Plaukia debesėlis –

tolsta avinėlis.

Tarsi kviesdamas eiti

purto barzdele.

Žengiu žingsnį,

kyla mažas vyturėlis.

Ir linksmiau žingsniuoti

gegužio žeme. 

 

 

Rudens tango

 

Suarti jau laukai.

Vasarėlės plaukai

nušarmojo.

Vėjas blaškos niūrus.

Draiko medžių lapus.

Epušėlė liūdnai sudejuoja.

 

Bebrų rūmai tvirti

šaltame Lėveny.

Meldams vasaros glėbį atstoja.

šaltinėlio aky –

bėga, skuba pilki

švino debesys saulę užstoję.

 

Jau sužvarbus visai

Sugrįžtu aš čionai.

Kur vijokliai tik beldžias į langą.

Kur belapė vyšnia –

Vasarėlės viešnia.

šoka nuostabų rudenio tango...

 

Vienišas gandras

 

Su vienišium gandru

šiandien grėbėme šieną.

Aš einu. Ir jis seka šalia.

Murzinas visas,

nors lyja kasdieną.

Sparnai suglausti.

Liūdesys akyse.

Pernai turėjo ir pačią

ir sūnų.

Aukšto medžio lizde

kleketavo linksmai.

Kur dabar jie?

Gal tave jie atstūmė,

kad Tu vienas, gandreli, likai?

Ilgesys nebeleidžia užmiršti

Savo lizdo, laimingų dienų?

Tad pabūki šalia.

Dar pavaikščiok.

Pasiguoskim abu likimu.

 

 

Stebuklingas žodis

 

Visą dieną

Kaime vienas.

Stebuklingas žodis - šienas.

šienas sausas.

Ar sulytas.

Dešimt kart

Per dien vartytas.

 

Kvapnus šienas –

Baltas pienas.

Džiaugias sutiktas kiekvienas.

šaltą žiemą

Kvapnų šieną.

Ės margutės

Mūs kasdieną.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"