Paieška LP Vilniaus draugija -K R E I P I M A S I S

SUSIMĄSTYKIME APIE SAVO PAREIGĄ IR ATSAKOMYBĘ GAMTAI, PADĖKIME VIENI KITIEMS KEISTI ĮDINGUS ĮPROČIUS šIUKšLINTI, TERšTI IR KITAIP DARKYTI MUS SUPANČIĄ GAMTINĘ APLINKĄ

 

LIETUVAI PAGRAŽINTI VILNIAUS DRAUGIJOS VALDYBOS

K R E I P I M A S I S

Į VILNIAUS KRAšTO GYVENTOJUS

 

 

         Be didesnių abejonių, daugeliui tai savaime suprantama elementari pareiga, bet, deja, ne visiems. Todėl drįstame išsakyti savo ir daugelio žmonių pastebėjimus ir susirūpinimą dėl natūraliai kylančio poreikio stabdyti padidėjusį šiukšlinimą ypač lengvai pasiekiamose pamiškėse, paupiuose, prie ežerų ir kitose patraukliose vietovėse. Kyla žmonių gerbūvis, bent pusė Lietuvos gyventojų įsigijo vienokį ar kitokį automobilį, didėja maisto produktų ir gėrimų vartojimas, kurie, kaip taisyklė, įpakuojami į patrauklią higieninę tarą. Natūraliai didėja žmonių srautas į gamtą. Deja, ne kiekvienas po apsilankymo gamtoje surandame savo šiukšlėms ir kitokioms atliekoms išmesti skirtą vietą. Daug rūpinamasi buitinių atliekų rūšiavimu, jų šalinimu į specialius konteinerius, naudotų automobilių padangų, susidėvėjusių automobilių ir jų dalių surinkimu ir perdirbimu. Visa tai verčia reikliau vertinti ką kiekvienas darome, kad šie geri siekiai nebūtų sugadinami dėl prastų įpročių, o dar blogiau – dėl kai kurių piliečių piktavališkų veiksmų. Tarkim, kad ir toks atrodytų nekaltas kai kurių įprotis išmesti į gatvę per automobilio langą ištuštintą cigarečių pakelį ar plastmasinį butelį. Arba, iškylaujant prie ežero, miške palikti maisto produktų ir gėrimų plastmasinę pakuotę. Neretai tai atliekama dalyvaujant vaikams. Jiems tai kelia klausimą kas teisus. Ar mokykla, kuri moko nešiukšlinti ar tėtis, kuris kitą kartą ieškos švarios vietos ir koneveiks valdžią, kad netvarko aplinkos. Žodžiu privalome reikliau pasižiūrėti į save, į savo vaikus, juos pratinti prie tvarkos ne tik namuose, savo kieme, darbovietėje, mokykloje, bet ir gatvėje, gamtoje ir visur kitur. Nelaikykime nemandagumu taktiškai atkreipti dėmesį žmogaus, kuris nesilaiko elementarių elgesio taisyklių gatvėje ir gamtoje.

         Neginčijamai gerėja šalies ekonomika ir žmonių pragyvenimo lygis, kyla gamybos kultūra, statomi modernūs pastatai, gerėja keliai, gražėja aplinka, vysta kiti geri pokyčiai.

 

 

ŽMOGUS TURI TEISĘ

Į SVEIKĄ IR PILNAVERTĮ GYVENIMĄ HARMONIJOJE SU GAMTA

 

            Tai vienas iš Jungtinių Tautų RIO DEKLARACIJOS 27 principų apie mus supančią aplinką ir plėtrą. Ji turi atitikti dabarties ir ateities kartų raidos ir aplinkos poreikius. Todėl kiekvienas žmogus, nors ir esame nedidelis visuomenės sraigtelis privalome nuolat save kontroliuoti ką aplink save paliekame šią akimirką, kas bus artimiausiu metu ir ką paliksime savo vaikams ir anūkams ateičiai.

         Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare atsirado didesnis ekonominis ir moralinis stimulas siekti, kad Lietuva sparčiau susilygintų su kitomis Europos valstybėmis. Mūsų piliečiai pradėjo daugiau lankytis kitose Europos ir pasaulio valstybėse. šalyje kelis kartus padidėjo turistų iš užsienio valstybių srautai. Auga mūsų supratimas ir poreikiai. Daugiau matome ir patys tapome labiau matomi.

Būtų neteisinga nepastebėti ir neįvertinti, kad mūsų valstybės sostinė, miestai ir miesteliai, gyvenvietės ir sodybos, kaimai kasmet tampa vis gražesni, tvarkingesni ir patrauklesni. Tai socialinių ir ekonominių pokyčių rezultatas, kurio pagrindinis veiksnys yra žmogus, žmonių bendruomenės, valstybinės ir visuomeninės institucijos, pati valstybė ir jos, tarnauti žmonių gerovei nukreipta politika.

šio svarbaus darbo rezultatas neabejotinai priklauso nuo žmonių, nuo mūsų visų susitelkimo, nuo susikalbėjimo tarpusavyje ir su valstybės institucijomis, nuo įstatymų ir tvarkymosi nuostatų paisymo, bet svarbiausia nuo mūsų pačių geranoriškumo, supratimo ir moralės.

 

 

KOKIĄ LIETUVOS VALSTYBĖS GROŽIO VIZIJĄ MATĖ

LIETUVAI PAGRAŽINTI DRAUGIJOS GARBĖS PIRMININKAS

MONSINJORAS KAZIMIERAS VASILIAUSKAS.

KOKIĄ VIZIJĄ REGI LIETUVAI PAGRAŽINTI VILNIAUS DRAUGIJA

 

            Mus įkvepia Lietuvos poeto ir klasiko dainiaus Maironio nemirtingos eilės:

 

Graži tu mano brangi Tėvyne,

šalis, kur miega kapuos didvyriai:

Neveltui bočiai tave taip gynė,

Neveltui dainiai plačiai išgyrė.

 

Monsinjoras K.Vasiliauskas savo kreipimesi  į Tautą ir visuomenę yra pasakęs

tokius žodžius, kad pagražinti Lietuvą nėra tai kokios grupės žmonių privilegija, bet tai visų Lietuvos piliečių šventa pareiga.

            Tai įpareigoja visus mus, nepriklausomai nuo tautybės ar socialinės padėties, ne tik kurie čia gimėme, išaugome, bet ir gyvename.

Monsinjoras samprotaudamas apie savo šalies viziją kalbėjo, kad ją gražiai išreiškia poeto Vinco Kudirkos eilėraščio “Gražu, gražiau, gražiausia” eilės:

 

Gražu, kai gražūs mūsų Tėvynės ežerai, miškai, kalneliai, upės, parkai, jos

gyvūnija ir augmenija.

Gražu, kai gražūs mūsų miestai, kaimai, vienkiemių sodybos.

Gražiau, kai mūsų visuomenė sugeba gražiai gyventi ir sugyventi, kai sugebame vieni kitus mylėti, gerbti, suprasti ir atjausti. Kai visi žmonės turi darbo, duonos, tinkamą pastogę.

Kai tautos vadovai myli ir rūpinasi visais piliečiais, jautriai įsiklauso į jų teisėtus siekius bei problemas, o piliečiai deramai gerbia savo vadovus, sąžiningai vykdo įstatymų reikalavimus. Kai niekam nebereikia bijoti nusikaltėlių ir nusikaltimų šiurpių šešėlių.

Gražiausia be abejonės mūsų Tėvynėje bus tuomet (čia poetas panaudojo prof. Stasio šaltenio citatą), kai vis daugiau bus tų, kurie visuomet būdami ištikimi aukštųjų dvasinių vertybių – tiesos, grožio ir gėrio pasauliui, tampa pilnavertėmis asmenybėmis. Tokie žmonės yra netik gražūs, bet ir gražiausi.

Tokiais žmonėmis galime būti kiekvienas, visur ir visada vadovaudamiesi tais visiems prieinamais principais ir moralės normomis. Geranoriškai savo pavyzdžiu padėdami ir paskatindami kitą žmogų elgtis taip pat.

Todėl LP Vilniaus draugijos valdyba kreipiasi į Vilniaus ir Vilnijos krašto gyventojus, jaunimą, moksleivius, prašydama skirti dar daugiau dėmesio elementariems kultūringo elgesio reikalavimams, gamtinės aplinkos tausojimui, išsaugojimui, savo darbo ir gyvenamosios aplinkos tvarkymui. Visi konkursai ir apžiūros siekiant išaiškinti gražiausiai tvarkomas mokyklas, sodybas, sodų sklypelius, gyvenamųjų namų balkonus yra graži šio darbo skatinimo akcija. Kartu siekime, kad tai būtų ne trumpalaikės akcijos, o gražus tvarkymasis taptų kasdieniu mūsų poreikiu.

Savivaldybių, seniūnijų, aplinkos apsaugos, miškų ir kiti su tuo susiję pareigūnai bei gyventojų bendrijos, palaikydami daugumos gyventojų norą gyventi gražioje tvarkingoje aplinkoje, turi reikliau formuoti nepakantumą ir taikyti poveikio priemones gyventojams, kurie savo namų valdose ir jų aplinkoje blogai prižiūri augmeniją, leidžia vešėti piktžolėms, netvarko jiems priklausančių pastatų fasadų, neremontuoja tvorų, neprižiūri įvažiavimų į jiems priklausančią teritoriją, blogai prižiūri gyvulius, neužsiima savo vaikų darbiniu auklėjimu, nekontroliuoja vaikų laisvalaikio. šiame darbe išskirtinai svarbi vieta tenka vaikų darželiams, mokykloms, kurių auklėtojų ir mokytojų kolektyvai bendrai su tėvais daug dirba aiškindami ir praktiniais veiksmais moko jaunąją kartą rūpintis ir mylėti savo namus, mokyklą, o tuo pačiu savo kaimą, miestą, savo Tėvynę.

Lietuvai pagražinti Vilniaus draugija įsitikinusi, kad šie pamąstymai apie šiandieninę situaciją suras atgarsį Jūsų širdyse ir praktiniuose kiekvieno mūsų veiksmuose patiems asmeniškai ir visiems kartu rūpinantis, kad būtų išsaugojama nuo niokojimo mūsų Gamta, kraštovaizdis, etnokultūrinės vertybės, o tuo pačiu gražėtų aplinka, klestėtų savitarpio supratimas ir pagarba vienas kitam ir Gamtai.

 

 

 

 

 

Draugijos valdybos vardu                                                                                 Rapolas Liužinas

 

Remigijus Bružis

 

Kęstutis Turonis

 

Violeta Ivinskienė

 

Natalija Gedvilaitė

 

Petras Kulaitis
Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"