Paieška Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. sausio 15-21 d.

Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. sausio 15-21 d.

 

Sausio 15–16 d. Redinge (Didžioji Britanija) vyko Pasaulinės meteorologijos organizacijos Regioninio meteorologinių duomenų perdavimo tinklo (RMDCN) priežiūros komiteto 13-oji sesija. Buvo pristatyta RMCDN modernizavimo plano įgyvendinimo eiga, rezultatai, problemos, jų sprendimo būdai. Sesijos darbe dalyvavo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Informacinių technologijų ir užsienio ryšių skyriaus viršininkė Irena Navickienė (išsamesnė informacija: Juozas Karkozas, tel. 271 5060).

Sausio 16 d. Utenoje (Verslo informacinis centras, Bažnyčios g. 1) bei sausio 18 d. Kaune (Girstučio kultūros ir sporto centras, Kovo 11-osios g. 26) - nemokami seminarai aplinkosaugos specialistams bei buhalteriams „Apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės apskaita. Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis apskaičiavimas ir deklaravimas“. Aptariami apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės apskaitos bei mokesčio skaičiavimo klausimai, naujausi Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pakeitimai 2006–2007 m. (išsamesnė informacija tel. 216 38 18).

Sausio 16-17 d. Bratislavoje (Slovakija) vyko techninio personalo mokymas pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos vykdomą Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos bendrai remiamą projektą „Meteorologinių elementų matavimo sistemos Kauno tarptautiniame oro uoste keitimas, modernizavimas ir automatizavimas“. Buvo supažindinta su sistemos technine ir programine įranga, informuota, kaip prižiūrėti veikiančią sistemą po jos įdiegimo Kauno oro uoste. Sausio 19-20 d. bus vykdomi gamykliniai meteorologinės įrangos bandymai. Bus nustatyta ar sistema, prieš pristatant į Kauno oro uostą, atitinka funkcinius ir techninius reikalavimus (išsamesnė informacija: Darius Mikalajūnas, tel. 271 5073).

Sausio 18 d. 10 val. Aplinkos ministerijoje (508 k., A.Jakšto g. 4/9, Vilnius) vyks Miškų ūkio konsultacinės tarybos prie Aplinkos ministerijos posėdis. Bus pristatyta mokslinio ir taikomojo darbo „Valstybinių miškų kompleksinio ūkio plėtros iki 2010 m. strateginio plano projekto, numatančio priemones valstybinio miškų ūkio valdymo, organizavimo bei ekonominio reguliavimo sistemai tobulinti, parengimas” ataskaita. Pranešėjas – Lietuvos žemės ūkio universiteto Miškų fakulteto Miškotvarkos katedros vedėjas docentas dr. Juozapas Mažeika (išsamesnė informacija: Aidas Pivoriūnas, tel. 22 34 89).


Sausio 18-19 d. Lunde (švedija) vyks pasitarimas dėl gręžinių vietų Baltijos jūroje parinkimo, projekto pasiūlymo galutinio varianto redagavimo. Dalyvaus Lietuvos geologijos tarnybos atstovas (išsamesnė informacija: Albertas Bitinas, tel. 233 53 23).

Sausio 19 d. Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus pavaduotojas Jonas Satkūnas bei tarnybos specialistai dalyvaus šiaulių m. viešojoje bibliotekoje (Lyros g. 13) vyksiančiame naujai išleisto leidinio „šiaulių krašto geologija“ pristatyme visuomenei. Bus informuojama, kaip praktinės geologinės žinios gali padėti gerinti aplinkos kokybę, priimti pagrįstus teritorijų planavimo, aplinkos apsaugos sprendimus ir pan. (išsamesnė informacija: Jonas Satkūnas, tel. 233 24 82).

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 36 61

 

 

 

šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamente – naujas vadovas

 

Sausio 8 dieną šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui pradėjo vadovauti Vidmantas Svečiulis, laimėjęs konkursą direktoriaus pareigoms užimti.
Paklaustas, kas paskatino dalyvauti konkurse, Vidmantas Svečiulis atsakė, kad pagrindinis motyvas – noras dirbti savame krašte. „Rengiant projektus, juos derinant, dažnai tekdavo susidurti su aplinkosauga. O gyvoji gamta, jos apsauga glaudžiai susiję su mano specialybe. Be to, manau, kad kiekvienas pasikeitimas ir pačiam žmogui, ir kolektyvui yra į naudą," – savo pasirinkimo motyvus grindė V. Svečiulis.
Vidmantui Svečiuliui – trisdešimt devyneri. Lietuvos Veterinarijos akademiją baigęs specialistas yra sukaupęs ilgametę teorinę ir praktinę darbo su žmonių ir gyvūnų užkrečiamomis ligomis, maisto ir aplinkos sauga patirtį.
Iš Pakruojo rajono kilęs Vidmantas Svečiulis savo karjerą po studijų pradėjo gimtajame Pakruojo rajone: dirbo veterinarijos gydytoju, 1998 metais tapo Pakruojo rajono valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos viršininku, 2001-2005 metais vadovavo analogiškai šiaulių apskrities tarnybai.
Pastaruosius dvejus metus Vidmantas Svečiulis dirbo Vilniuje, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Administravimo ir skubios prevencijos skyriaus vedėju.
Vidmantas Svečiulis šiaulių regiono Aplinkos apsaugos departamento direktoriaus kėdėje pakeitė Rimantą Krankalį.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 26 63 657

 

 

Nauja miškotvarkos projektų rengimo tvarka mažina galimybes piktnaudžiauti

 

Nuo šių metų pradžios įsigaliojusios naujos Vidinės miškotvarkos projektų rengimo taisyklės ne tik gerokai sumažino biurokratinių kliūčių, bet ir aiškiai atskyrė šių projektų derinimo, tvirtinimo bei kontrolės funkcijas ir apibrėžė jas vykdančių institucijų kompetenciją. Tai leis, pasak aplinkos ministro patarėjo Aido Pivoriūno, užtikrinti didesnį šalies miškų ūkio sektoriaus darbuotojų veiklos skaidrumą.
Vidinės miškotvarkos projektai – tai miškų ūkio veiklos planai. Juos turi rengti ir valstybinių miškų valdytojai, ir privačių miškų savininkai. Naujoji tvarka jiems sutaupys ne tik laiko, bet ir pinigų. Visų pirma, kaip nustato minėtosios taisyklės, mažesnių nei 10 ha privačių miško valdų miškotvarkos projektai galios ilgesnį laiką nei ligi šiol – 20 metų, o didesnių privačių miško valdų ir valstybinių miškų – 10 metų, tačiau numatyta galimybė šį terminą pratęsti dar penkeriems metams, jeigu nebus įvykdytos suprojektuotos priemonės.
Mažiau laiko bei pastangų reikės skirti ir projektų derinimo bei tvirtinimo procedūrai. Ji vyks pagal „vieno langelio“ principą. Projekto rengėjas galės jį pateikti derinti ir tvirtinti toje regiono aplinkos apsaugos departamento rajono agentūroje, į kurios kontroliuojamą teritoriją patenka privati miško valda. Ten pat galės atsiimti ir Valstybinės miškotvarkos tarnybos patvirtintą projektą.
Kaip numato skaidrumo didinimo miškų ūkyje priemonių planas, Generalinės miškų urėdijos prie Aplinkos ministerijos ir miškų urėdijų tinklapiuose viešai pradedama skelbti informacija apie medienos prekybą valstybiniuose miškuose ir viešuosius rangos paslaugų pirkimus miškų urėdijose.
Užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimams miškų ūkio sektoriuje padeda ir Aplinkos ministerijos „karštoji linija“. Jos telefonais paskambinę žmonės gali pranešti apie valstybinę miškų ir saugomų teritorijų kontrolę vykdančių pareigūnų padarytus nusižengimus.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 01 11

 

 

Naujas leidinys – strateginio pasekmių aplinkai vertinimo vadovas


Aplinkos ministerija išleido Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo vadovą. šis leidinys, kurį finansavo Suomijos aplinkos ministerija, ne tik pateikia bendro pobūdžio informaciją apie planų ir programų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą, bet ir apžvelgia atskirus vertinimo proceso etapus bei procedūras, supažindina su pagrindiniais metodais šioms pasekmėms nustatyti ir įvertinti.
Čia taip pat nagrinėjami vertinimo aspektai tais atvejais, kai rengiamas planas ar programa gali turėti reikšmingą poveikį įsteigtoms ar potencialioms „Natura 2000“ teritorijoms, aprašoma, kaip visuomenė gali ir turi dalyvauti strateginio pasekmių aplinkai vertinimo procese, atsakoma į dažniausiai šiomis temomis užduodamus klausimus. Leidinyje paskelbti ir Lietuvos teisės aktai, reglamentuojantys planų ir programų strateginį pasekmių aplinkai vertinimą.
Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo vadovą galima įsigyti Aplinkos ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriuje (320 k., Jakšto 4/9, Vilnius). šio leidinio elektroninė versija paskelbta Aplinkos ministerijos tinklapyje (rubrika „Poveikio aplinkai vertinimas“).

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 01 11

 

Vis daugiau šalies įmonių renkasi kolektyvinį elektroninės įrangos atliekų tvarkymo būdą

 

Gamintojų ir importuotojų asociacija – jau antroji Lietuvoje organizacija, kuri rūpinsis elektros ir elektroninės įrangos (EEĮ) atliekų tvarkymu. Aplinkos ministerija šiai asociacijai išdavė licenciją, kuri suteikia teisę organizuoti namų apyvokos elektros ir elektroninių prietaisų, informacinių technologijų ir telekomunikacinės įrangos, taip pat vartojimo, apšvietimo įrangos, žaislų, laisvalaikio ir sporto įrangos, medicininių, stebėsenos bei kontrolės prietaisų ir automatinių daiktų išdavimo įtaisų atliekų tvarkymą. Pirmoji tokią licenciją praėjusių metų gegužę gavo kita gamintojų ir importuotojų asociacija – „Infobalt EPA“.
Mūsų šalyje, ekspertų vertinimu, per metus susidaro 17-27 tūkst. tonų EEĮ atliekų. Už jų tvarkymą – surinkimą ir perdirbimą – Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, atsako šios įrangos gamintojai bei importuotojai. Tokia tvarka šalyje įsigaliojo 2006 m. sausio 1 dieną. EEĮ gaminančios ar importuojančios įmonės gali pasirinkti būdą, kaip tvarkyti minėtąsias atliekas, – individualiai ar susibūrus į organizacijas.
Kaip rodo Europos valstybių patirtis rodo, EEĮ atliekų tvarkymą racionaliausia pavesti gamintojų ir importuotojų organizacijoms, turinčioms licencijas tokiai veiklai.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007-01-08

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"