Paieška Miškininkas - lyg miško siela

Miškininkas - lyg miško siela

Vytautas LEšČINSKAS

 

Metai buvo sėkmingi

 

Nuo 1990 metų rugpjūčio mėnesio, taigi greitai po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, atgavusi savo buvusį tikrąjį pavadinimą, Veisiejų miškų urėdija ir dabar garsėja ne tik puikiomis giriomis, nuostabiais gamtos kampeliais, bet ir sėkmingai plėtoja ūkinę veiklą, taip pat labai didelį dėmesį skirdama miškų atkūrimui bei jų apsaugai nuo gaisrų, nuo įvairių medžių ligų bei kenkėjų.

„Praėjusieji, 2006 metai, man atrodo, jog buvo gana sėkmingi mūsų urėdijos atkūrimo istorijoje po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, nes įgyvendinome visas numatytas programas, nuveikėme viską, ką buvome suplanavę, - kalbėjo Veisiejų miškų urėdas Zenius Želionis. - Net ir vieną iš nūdienių prioritetų – privačių miškų pirkimo užsibrėžtą planą – įvykdėme: nupirkome miško už keturiasdešimt tūkstančių litų. Urėdijos darbuotojų kolektyvas, kuriame yra apie devyniasdešimt darbuotojų, tikrai pajėgus spręsti ir kylančias problemas. šiais metais galėsime daugiau lėšų panaudoti  rekreacijos zonoms toliau kurti, joms geriau įrengti. Pasirūpinome ir reikalingiausiomis naujomis technikos priemonėmis. Pavyzdžiui, iš Europos Sąjungos fondų gautomis lėšomis įsigijome šiuolaikišką priešgaisrinį automobilį. Praėjusiais metais pirkome taip pat penkis naujus lengvuosius automobilius – visureigius bei savivartį sunkvežimį, kurį daugiausia naudojame remontuodami kelius. Už dvylika tūkstančių litų nupirkome daigynui bei medelynui skirtą mechanizmą – mulčiuotuvą, be to įsigijome trąšų barstytuvą, keturias krūmapjoves, miško priežiūros darbams skirtą plūgą, lėkštines akėčias, suvirinimo aparatą, du motopjūklus; dar du specialius miško priežiūrai skirtus automobilius su modernia įranga planuojame įsigyti šiais metais. Suremontavome priešgaisrinį bokštą Leipalingio girininkijoje. Praėjusiais metais medelyno darbuotojams įrengėme buities patalpas su patogumais. Suremontavome kai kuriuos girininkijų pastatus. Investicijoms praėjusiais metais buvo skirta daugiau kaip aštuoni šimtai tūkstančių litų.“

Pernai urėdijos bendros pajamos buvo daugiau kaip septyni milijonai litų. Mat parduota labai daug įvairių medžių sodinukų. Glaudžiai bendradarbiauta su privačių miškų savininkais, kuriems praėjusiais metais pasodinta nemaža miško. Iš viso jiems paslaugų suteikta daugiau kaip už 100 tūkstančių litų. Vis daugiau atsiranda pageidaujančių savininkų, kad mišką sodintų miškininkai – urėdijos darbuotojai. Tad kartais jau urėdijai ir savų jėgų ima trūkti, neužtenka darbuotojų. Gerokai padidėjo miškininkų mėnesinis darbo užmokestis, kuris aiškiai viršija bendrą Lietuvos miškų urėdijų vidurkį; yra apie du tūkstančiai litų.

„Mūsų urėdijoje labai rūpinamasi miško atkūrimo reikalais urėdijos medelyno plėtimu, sodinukų asortimento didinimu; tam ypatingą dėmesį skiria urėdas Zenius Želionis, - tikino buvęs ilgametis Kapčiamiesčio girininkas, dabar – Veisiejų miškų urėdijos ryšių su visuomene specialistas Vytautas Stacevičius. – štai per artimiausius kelerius metus planuojama skirti daigyno kokybės gerinimo reikmėms apie milijoną litų. Numatoma sukurti požeminę drėkinimo sistemą. Vadinasi, bus išauginama dar geresnių sėjinukų bei sodinukų, nors jų kokybė ir dabar gera. Be to, daigynas toliau plečiamas.“

Praėjusiais, 2006-aisiais metais, urėdija išleido ir naujų informacinių leidinių. Tai „Gamtos pažinimo takas“ – brošiūra apie Kapčiamiesčio gamtos pažinimo taką, lankstinukai „Trako botaninio draustinio gamtos pažinimo takas“ ir „Veisiejų miškų urėdija“ (šis kaip tik pasirodė esąs labai reikalingas: jame išspausdintas geras – smulkus, su visais kaimais, kaimeliais –  žemėlapis, todėl patogus turistams, poilsiautojams). Taigi didelis dėmesys skiriamas ir urėdijos gamtos vertybėms propaguoti.

 

O gražiausiuose kampeliuose...

 

...Įrengti urėdijos teritorijoje du rekreaciniai takai ir du specializuoti – jojimo – takai, skirti mėgėjams pajodinėti eikliais žirgais. Praėjusiais metais buvo surengtas medžio skulptūrų meistrų pleneras; sukurta daugiau kaip dešimt skulptūrų. Jos atiteko atskiroms girininkijoms; kai kurios taip pat papuošė urėdijos pastato aplinką. Bet, pasak Zeniaus Želionio, gal geriau, kad tos skulptūros nebūtų „išsivaikščiojusios“, nes vienoje vietoje didesnė jų grupė atrodo įspūdingiau. Tad planuojama kartu su Veisiejų seniūnija vėl suorganizuoti medžio skulptorių plenerą, kuriam vykstant sukurtas naujas skulptūras planuojama išdėstyti jaukaus tvenkinuko pakrantėje, netoliese urėdijos pastato. Taip bus pradėtas kurti naujas medžio skulptūrų parkas.

„Glaudžiai bendradarbiauja urėdija ir su neįgaliaisiais. Urėdijoje yra įrengtos trys specialiai neįgaliųjų poreikiams pritaikytos poilsiavietės. Pavyzdžiui, jie vežimėliais gali užvažiuoti ant lieptų, tiltelių, jei pageidauja pažvejoti, pasikaitinti saulėje ar pasigėrėti šalia vandens telkinių plytinčiais miškais, kitomis gamtos grožybėmis. Jos išdėstytos įvairiose vietose: Vainežerio parke, Kapčiamiesčio girininkijoje – prie Ilgio ežero, taip pat Veisiejų girininkijoje, prie Snaigyno ežero“, – informavo Vytautas Stacevičius, kuris yra taip pat „Vilties“ bendrijos respublikinės tarybos narys bei Lazdijų rajono skyriaus pirmininkas.

 

Intensyviai atkuriami miškai

 

Veisiejų miškų urėdijos miško želdinimo ir miško apsaugos inžinierius Rimas Tumosa įsitikinęs, jog ypač svarbūs dabar yra miškų atkūrimo darbai, tad jie darosi vis intensyvesni, nes reikia padėti ir privačių miškų šeimininkams.

„Pernai mes atkūrėme apie 123,2 hektaro miško; įveisėme 11,6 ha. Žinia, atsodinant miškus ne visi sodmenys prigyja. Pernai papildėme sodmenimis 219 hektarų. Ne tik sodinama, reikia ir prižiūrėti. Teisingai sakoma: kaip dabar miškus prižiūrėsi, taip ateityje jais ir džiaugsies. šiemet vykdant priežiūros darbus, naudojome ne tik mechanines priemones, bet ir repelentus, tvėrėme tvoras, skirtas želdiniams apsaugoti. Iš viso apie septynių šimtų trisdešimt hektarų bendrame plote atlikome miškų priežiūros darbus. Numatome šiais metais ir privačių miškų savininkams padėti atsiželdinti miškus – iš viso apie septyniasdešimt hektarų. Ančios girininkijoje žaliuoja gera sėklinių medžių plantacija, tad turime puikių sėklų, kurios padės atželdinti nemažą dalį Dzūkijos miškų“, - teigė Rimas Tumosa.

2006 metais vasarą buvo sausra. O Veisiejų krašto miškai yra vieni iš labiausiai degių. Dėl gyventojų neatsargumo kildavo miškuose gaisrai, pasitaikydavo net tyčinio padegimo atvejų. Buvo toks atsitikimas, kai per vieną naktį miškas užsiliepsnojo keliolikoje vietų. Iš viso praėjusiais metais kilo dvidešimt devyni gaisrai ir beveik visi – privačiuose miško plotuose. Išdegė tik devyni hektarai miško, nes gaisrai būdavo miškininkų greitai lokalizuojami, labai didelių nuostolių pavyko išvengti.

Žinoma, miškas auginamas ne vien siekiant pasidžiaugti medžių gražumu; laikui atėjus, jie kertami, tad savininkui anksčiau ar vėliau teikia ir materialinę naudą. Pasak Veisiejų miškų urėdo pavaduotojo medienos ruošai ir prekybai Vytauto Sinkevičiaus, praėjusieji metai ir šiuo atžvilgiu urėdijai buvo sėkmingi. Mat jau buvo daugiau brandžių medynų; reikėjo atlikti nemaža ugdomųjų, taip pat einamųjų kirtimų. Todėl bendra metų kirtimų apimtis padidėjo ir daugiau medienos negu anksčiau buvo parduota, o tai gerokai prisidėjo prie bendro pajamų padidėjimo. Medienos ruošos darbams buvo pasitelkiamos rangovinės įmonės.

 

Medelynas žaliuoja vis gražiau

 

Kapčiamiesčio girininkijoje esantį urėdijos medelyną toliau globoja nuo šių metų pradžios tapęs girininku Rimantas Pileckas. šias pareigas jis perėmė iš vyresniojo kolegos Vytauto Stacevičiaus, kuris per nemaža bendro darbo metų stengėsi perteikti perspektyviam jaunam miškininkui visa, ko pats kadaise buvo išmokęs, ką anksčiau dar iš vyresnių darbuotojų yra perėmęs. Medelynas ir toliau plečiasi, tobulėja sėjinukų bei sodinukų auginimo, priežiūros metodika bei technologija, bet svarbiausi darbo principai nekinta, tad visais atvejais gerokai padeda prityrusio ilgamečio miškininko parama, patarimai. Rimantas Pileckas, anksčiau buvęs girininko pavaduotoju medelynui, kaip tik, pasak Vytauto Stacevičiaus, jau kokius trejus-ketverius metus pats šiuo medelynu ir rūpinosi.

„Beveik nesikišau į medelyno reikalus, buvau įsitikinęs, jog Rimantas jau ir pats visas darbo subtilybes išmano. Man atrodo, jog jam turėtų ir toliau gerai sektis, nes miškininko darbui yra tikrai atsidavęs“, - džiaugėsi buvęs girininkas.

„Žinoma, kartu su naujomis pareigomis bendras darbų spektras pasidarė platesnis, bet ir anksčiau dirbau toje pačioje girininkijoje, taigi nesijaučiu atsidūręs lyg kokioje naujoje vietoje, tuo labiau, jog ir ankstesniojo girininko paramą visada jaučiu,  - sakė naujasis girininkas. – Per praėjusius metus medelynas išsiplėtė iki dešimties hektarų. Ketiname šiais metais modernizuoti esamas laistymo sistemas, mobiliuosius įrenginius keisti stacionariosiomis, požeminėmis drėkinimo sistemomis. Bet šis darbas vyks laipsniškai, kad nesutriktų sėjinukų bei sodinukų auginimo procesas. Viena iš naujovių yra tai, jog šiais metais gerokai išplėsime lapuočių medžių sodmenų auginimo plotus, nes jų dabar daugiau reikia: pagal naująją miškų plėtros programą kaip tik numatoma įveisti daugiau lapuočių medžių, negu tai būdavo daroma anksčiau.“

Medelyno bei daigyno plotai aptveriami naujomis metalinėmis tvoromis; tai leis apsaugoti sodmenis nuo miško gyvūnų (net ir nuo smulkiųjų graužikų) daromos žalos bei kitų nepageidautinų poveikių.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"