Paieška Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. sausio 22-28 d.

Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. sausio 22-28 d.

 

Sausio 22-24 d. Briuselyje vykusiame EK Aplinkos politikos apžvalgos grupės susitikime dalyvavo AM Aplinkos strategijos departamento direktorė Vilija Augutavičienė (išsamesnė informacija tel. 266 3523).

Sausio 22-23 d. Rygoje vykusiame Erdvinio planavimo komiteto posėdyje dalyvavo AM Erdvinio planavimo ir regioninės plėtros skyriaus vedėjas Aleksandras Gordevičius (išsamesnė informacija tel. 266 3609).

Sausio 23-25 d. šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius susitinka su Akmenės, Joniškio bei šiaulių miesto savivaldybių merais ir aptaria aktualiausias šioms savivaldybėms aplinkosaugos problemas (išsamesnė informacija: Vidmantas Svečiulis, tel. 8~41 596 401).

Sausio 24 d. Aplinkos ministerijoje (A. Jakšto 4/9, 508 k.) vyko Atliekų tvarkymo tarybos prie AM posėdis. Aptarta Tarybos veikla praėjusiais metais ir išrinkti nauji jos nariai (išsamesnė informacija: Dalia Židonytė, tel. 266 3514

Sausio 24 d. aplinkos ministras Arūnas Kundrotas susitiko su JAV nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvoje J. A. Cloud’u. Susitikimo metu aptarti energetinio saugumo ir klimato kaitos klausimai (išsamesnė informacija: Vytautas Krušinskas, tel. 266 3496).

Sausio 26 d. Londone vyksiančiame Europos aplinkos apsaugos agentūrų vadovų tinklo geresniu aplinkosauginiu reguliavimu suinteresuotos grupės posėdyje dalyvaus Aplinkos apsaugos agentūros direktoriaus pavaduotojas Andrius Kairys. Per posėdį bus aptarti geros aplinkosauginio reguliavimo praktikos pavyzdžiai ES šalyse, pristatytos naujos iniciatyvos šiuo klausimu, apsvarstyti nacionaliniai ES reikalavimų įgyvendinimo aspektai ir kt. klausimai(išsamesnė informacija tel. 266 2823).

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

 

Aptartas bendradarbiavimas su Lietuvos miško savininkų asociacija


Sausio 22 d. aplinkos ministras Arūnas Kundrotas susitiko su Lietuvos miško savininkų asociacijos (LMSA) atstovais ir aptarė ministerijos bendradarbiavimo su šia asociacija rezultatus bei perspektyvas. LMSA – didžiausia šalies privačių miškų savininkų organizacija, turinti daugiau kaip 5,5 tūkst. narių.
Viena svarbiausių abiejų institucijų bendradarbiavimo krypčių – privačių miškų savininkų švietimas, mokymas ir informavimas. Kaip sakė LMSA pirmininkas Algis Gaižutis, praėjusiais metais asociacija laimėjo Aplinkos ministerijos skelbtą konkursą tokio pobūdžio paslaugoms teikti ir įsipareigojo nuo 2006 m. liepos 1 d. per metus surengti ne mažiau kaip 50 mokymo kursų įvairių savivaldybių teritorijose bei apmokyti ne mažiau kaip tūkstantį miško savininkų (iš viso per metus Lietuvoje vidutiniškai apmokoma apie pusantro tūkstančio miško savininkų). Išklausiusiems penkių dienų (40 val.) kursus ir sėkmingai išlaikiusiems egzaminą išduodami pažymėjimai, suteikiantys teisę ženklinti kirstinus medžius.
Susitikimo metu taip pat buvo diskutuota aktualiais miško savininkams klausimais, daugiausia – apie kompensacijas privačių miškų savininkams ir valdytojams, kurių valdose steigiama nauja saugoma teritorija ar keičiamas esamos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunamą naudą ar uždraudžia anksčiau vykdytą veiklą.
Numatant ministerijos ir LMSA bendradarbiavimo prioritetus 2007-2013 m., aplinkos ministras pažymėjo, kad daugiausia dėmesio reikia skirti kuo tikslingiau panaudoti Europos Sąjungos paramą. ši parama sudarys galimybes įveisti naujus miškus, didinti šalies miškingumą, o dalis lėšų bus skirta privačių miškų savininkams šviesti ir mokyti darnaus ūkininkavimo principų.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 01 22

 

 

Už neteisėtus miško kirtimus per metus skirta beveik 900 tūkst. litų baudų

 

Praėjusiais metais miškų pareigūnai, Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos duomenimis, išaiškino 966 neteisėtų miško kirtimų atvejus, kurių metu iškirsta beveik 18 tūkst. kubinių metrų medienos. šiuo požiūriu gerokai „pirmauja“ privatūs miškai. Juose pernai nustatyti 598 neteisėti kirtimai, kai iškirsta 16 tūkst. kubinių metrų medienos. Trečdalį šios medienos iškirto patys miško savininkai savo valdose. Nors neteisėtų kirtimų skaičius privačiuose miškuose, palyginti su 2005 m., sumažėjo 12 proc., tačiau jų metu iškirstos medienos kiekis padidėjo 3 tūkst. kubinių metrų.
Valstybiniuose miškuose pernai buvo išaiškinti 368 neteisėti kirtimai. Jų metu iškirsta 1835 kub. medienos – trečdaliu mažiau nei 20005 metais.
Valstybiniai miškų pareigūnai pernai nustatė 62 pagamintos miško produkcijos grobimo atvejus, kai buvo pagrobta apie 920 kub. m produkcijos. Miškų urėdijoms padaryta 308 tūkst. litų nuostolių (2005 m. nustatyti 47 atvejai, pagrobta 564 kub. m).
Už neteisėtus miško kirtimus bei kitus Miškų įstatymo pažeidimus administracine tvarka pernai buvo nubausti 4154 asmenys, jiems skirta 857,9 tūkst. litų baudų.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 01 23

 

 

 

Iš Latvijoje avariją patyrusio laivo išsilieję teršalai nepasieks Lietuvos teritorinių vandenų

 

Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centras atliko naftos produktų, kuriuos gabeno Latvijoje ant seklumos per sausio 15 d. vėtrą užplaukęs laivas ir kurių dalis pateko bei dar gali patekti į Baltijos jūrą, sklaidos prognozę. Pasak šio Centro specialistų, Lietuvos teritoriniams vandenims ir pajūriui taršos pavojus negresia. Jeigu į aplinką patektų šiuo laivu plukdytos mineralinės trąšos, nors tokia galimybė mažai tikėtina, tai taip pat neturėtų poveikio mūsų šalies teritorijai.
Gavusi pranešimą, kad Latvijoje, už 1,5 km nuo Ventspilio, Kipro laivas „Golden Sky“, kuriame buvo 445 tonos mazuto, 45 t dyzelino ir 45 t tepalų, patyrė avariją, Aplinkos ministerija kreipėsi į latvių kolegas ir paprašė išsamesnės informacijos bei pasiūlė pagalbą, jeigu jos prireiktų užkertant kelią aplinkos taršai ir šalinant jos padarinius. Kadangi užlietas šio laivo mechaninis skyrius, iš jo į Baltijos jūrą patenka naftos produktų. Gelbėjimo darbams trukdo prastos oro sąlygos.
Siekiant užtikrinti Lietuvos teritorinių vandenų apsaugą, kaip sakė Aplinkos ministerijos sekretorius Aleksandras Spruogis, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir kitoms aplinkosaugos tarnyboms pavesta sustiprinti jūros aplinkos kontrolę.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 01 18

 

 

 

 

Su EK aplinkos komisaru sutarta tęsti konsultacijas dėl leidimų išmesti šiltnamio dujas skaičiaus

 

Sausio 18 d. aplinkos ministras Arūnas Kundrotas Briuselyje susitiko su EK aplinkos komisaru Stavrosu Dimas ir aptarė mūsų šalies nacionalinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo į atmosferą 2008-2012 m. planą. Susitikime taip pat dalyvavo Ūkio ministerijos sekretorius Anicetas Ignotas ir Lietuvos nuolatinio atstovo ES pavaduotojas Romas švedas.
Sprendimą dėl minėtojo plano, kurį Lietuva pateikė dar praėjusių metų liepą, Europos Komisija priėmė lapkričio pabaigoje. šiuo sprendimu buvo sumažintas mūsų šalies prašytas vadinamųjų apyvartinių taršos leidimų, t. y. leidimų įmonėms išmesti šiltnamio dujas į atmosferą, skaičius. Europos Komisija taip nusprendė, remdamasi 2005 m. Lietuvoje faktiškai išmestų klimato kaitą sukeliančių dujų kiekiu ir visoms ES valstybėms taikoma vienoda skaičiavimo metodika.
Mūsų šalis, atsižvelgusi į EK argumentus, gruodžio mėnesį pateikė papildytą plano variantą ir pagrindė jį savo skaičiavimų duomenimis bei nurodė specifinius Lietuvos situacijos bruožus. Pastarasis planas numato, kad 2008-2012 m. šalies įmonės turėtų gauti 11,2 mln. apyvartinių taršos leidimų.
Aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, kalbėdamasis su EK aplinkos komisaru, šiandien dar kartą pabrėžė išskirtinę Lietuvos padėtį nustatant apyvartinių taršos leidimų kvotą. Pasak ministro, reikia atsižvelgti į spartų šalies ūkio ekonominį augimą, į kai kurių pramonės šakų – cemento, trąšų gamybos, naftos perdirbimo – ypatumus, taip pat į problemas, kurių kils uždarius Ignalinos atominę jėgainę. EK aplinkos komisaras buvo supažindintas su Lietuvos pažanga vykdant Kioto protokolo reikalavimus mažinti į atmosferą išmetamų šiltnamio dujų kiekį, įgyvendinant priemones energijos efektyvumui didinti, plėtojant energijos iš atsinaujinančių šaltinių gamybą.
Stavrosas Dimas pažymėjo, kad Europos Komisija, priimdama sprendimą dėl Lietuvos nacionalinio 2008-2012 m. plano, taikė tą pačią skaičiavimo metodiką, kaip ir kitoms valstybėms, ir kad atsižvelgė į Ignalinos AE uždarymo padarinius. šiuo metu, kaip sakė EK aplinkos komisaras, sprendimai yra priimti dėl 12 ES šalių nacionalinių planų. Tačiau vienuolika iš šių šalių nepatenkintos „kieta“ EK pozicija ir siekia, kad apyvartinių taršos leidimų kvotos būtų peržiūrėtos.
Susitikimo metu buvo sutarta, kad EK ir Lietuvos ekspertai tęs technines konsultacijas ir dar kartą išnagrinės naudotus duomenis bei atliktus skaičiavimus.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 01 18

 

 

Patvirtinti pirmieji gamtotvarkos planai

 

Gaujos upės slėnis, Kulalių riedulynas, Liubelio miškas, Senrusnės ir Sennemunės ežerai, Svencelės pievos, šauklių riedulynas, Zervyno ežeras ir jo apyežerės – tai pirmosios septynios Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijos Lietuvoje, jau turinčios gamtotvarkos planus. Juos aplinkos ministras patvirtino sausio pradžioje.
Iš viso numatyta parengti 55 europinės svarbos šalies teritorijų gamtotvarkos planus. šie strateginio planavimo dokumentai skirti įvertinti ir apibūdinti saugomų teritorijų ar jų dalių ekologinę būklę, kraštovaizdžio apsaugos bei tvarkymo problemas ir galimybes, saugomas nykstančių gyvūnų, augalų ir grybų rūšis, jų buveines ir natūralias buveines, taip pat nustatyti tų teritorijų tvarkymo bei apsaugos priemones ir joms reikalingas lėšas.

Kaip sakė Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų strategijos skyriaus vedėjas Algirdas Klimavičius, viena svarbiausių kliūčių siekiant išsaugoti „Natura 2000“ teritorijose esančias gamtos vertybes – tai, kad pusiau natūralios buveinės užauga medžiais, krūmais ar nendrėmis, nes nutrūko tradicinė žemės ūkio veikla, suformavusi šias buveines. Kaip jas atkurti bei palaikyti palankią jų apsaugos būklę, ir numato gamtotvarkos planai. Už tai, kad būtų įgyvendintos juose numatytos priemonės, atsako valstybinių parkų direkcijos, miškų urėdijos ir regionų aplinkos apsaugos departamentai.
Gamtotvarkos planai ir su jais susijusi išsamesnė informacija skelbiama Aplinkos ministerijos tinklalapyje (www.am.lt/gamtotvarka).

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 01 17

 

 

 

Naujame leidinyje – viskas apie šiaulių krašto geologiją

 

Sausio 19 d. šiauliuose, P.Višinskio viešojoje bibliotekoje, visuomenei buvo pristatyta ką tik pasirodžiusi Lietuvos geologijos tarnybos ir šiaulių miesto savivaldybės administracijos knyga „šiaulių krašto geologija“. Ji išleista Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos lėšomis, įgyvendinant ES struktūrinių fondų paramos projektą „šiaulių miesto informacijos apie aplinką valdymo ir sklaidos sistemos sukūrimas“.

Tai pirmasis toks detalus geologinės informacijos leidinys Lietuvoje, skirtas konkrečiam kraštui. Autorių kolektyvo parengtoje knygoje pateikiamos naujausios praktinės žinios apie šiaulių miesto ir apylinkių geologinę aplinką nuo giliųjų žemės gelmės klodų iki gruntų, slūgsančių po mūsų kojomis, apie žemės gelmių naudingas bei nepalankias savybes, hidrogeologines ir inžinerines geologines sąlygas, naudingąsias iškasenas, dirvožemių geocheminę sudėtį, įdomiausius reljefo bruožus ir kt.
Leidinys pagrįstas visa nauja turima valstybinių geologinių tyrimų medžiaga, o aprašoma teritorija atitinka valstybinio geologinio kartografavimo 1: 50 000 masteliu plotą. Jis skiriamas aplinkos apsaugos, teritorijų planavimo ir žemėtvarkos, švietimo ir ugdymo specialistams, verslininkams, plačiajai visuomenei.
„Tikimės, kad leidinys „šiaulių krašto geologija“ bus naudinga ne tik šiaulių kraštui. Manome, kad ji padės specialistams ir visuomenei tinkamiau pritaikyti konkrečius geologinius duomenis, gerinant aplinkos kokybę, priimti pagrįstus teritorijų planavimo, aplinkos apsaugos sprendimus, sėkmingai plėtoti verslą, ugdyti ekologiškai išprususią jaunąją kartą“, – sako leidinio atsakingasis redaktorius Jonas Satkūnas.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657
2007 01 16

 

 

Gausėjant plėšrūnų, medžiotojai turėtų aktyviau reguliuoti jų skaičių

 

šiemetinė žiema palanki laukiniams gyvūnams. Daugeliui jų visiškai pakanka maisto, todėl, pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, miškuose turėtų pagausėti stirnų, kurapkų, kiškių. Tačiau padaugės ir plėšriųjų žvėrių. Per kelis pastaruosius metus jų skaičius gerokai išaugo, ir todėl nukenčia kiti gyvūnai, ypač sparnuočiai. Retiesiems miško paukščiams – vištiniams, pelėdoms, plėšriesiems – didelę grėsmę kelia miškinės ir akmeninės kiaunės, vandens paukščiams – kanadinės audinės. Daug gyvūnų kenčia nuo lapių bei mangutų. Jie pavojingi ir kaip pasiutligės platintojai. Nemažai ekologinių ir sanitarinių problemų kelia pilkųjų varnų bei kovų gausa.
Vienas pagrindinių būdų reguliuoti plėšrūnų skaičių – medžioklė, tačiau jų sumedžiojama palyginti nedaug. Per 2005-2006 m. sezoną, pagal medžiotojų klubų ir būrelių informaciją, buvo sumedžiota arti 14 tūkst. lapių, per 3 tūkst. mangutų, 95 kanadinės audinės, 972 kiaunės. Todėl gamtosaugininkai ragina medžioklės plotų naudotojus imtis aktyviau reguliuoti plėšrūnų skaičių. Medžioti lapes, mangutus ir kanadines audines leidžiama visus metus, miškines ir akmenines kiaunes – iki balandžio 1 d., pilkąsias varnas ir kovus – iki kovo 1 dienos.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 36 60
2007 01 15

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"