Paieška Natrio chlorido druska – želdinių priešas

Natrio chlorido druska – želdinių priešas

Rimantas GRIKEVIČIUS, Kristina ULKIENĖ

Aplinkos ministerijos vyriausieji specialistai

 

Kuo „maitiname“ sniegą ir ledą...

 

Saugiam automobilių eismui užtikrinti per žiemos sezoną šalyje sunaudojama apie 140 tūkst. tonų natrio chlorido druskos ar jos mišinių su smėliu, o vienam kvadratiniam pagrindinių gatvių ir kelių metrui tenka iki 25 kg. Pavyzdžiui, 2005 metais Vilniuje gatvėse jų slidumui mažinti buvo išberta, Aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos agentūros duomenimis, arti 16 tūkst. kubinių metrų smėlio bei natrio chlorido druskos mišinio ir daugiau kaip 14 tūkst. tonų druskos. Natrio chlorido druska mažiausiai kainuoja ir gana greitai ištirpdo sniegą bei ledą, tačiau pakelių, gatvių želdiniams ji - didelis priešas.

Maskvos (Rusija) mieste iki 2001 metų sniego ir ledo tirpdymui komunalinio ūkio tarnybos daugiausia naudojo techninę natrio chlorido druską, mažesniais kiekiais skystą kalcio chloridą ir granitinę skaldą. Naudojant šias medžiagas, kasmet vis daugiau išdžiūdavo medžių, neišlaikę „cheminės atakos“. Kiekvieną pavasarį jų tekdavo iškirsti labai daug. Vien tik 1996 metais žuvo per 250 tūkst. medžių. Dabar Maskvos miesto keliuose ir gatvėse natrio chlorido druska iš viso nenaudojama. Naudojamas kietas modifikuotas kalcio chloridas, magnio chloridas ir skystas modifikuotas kalcio chloridas ir kalio acetatas. Atlikti Komunalinio ūkio akademijos ir kitų mokslo institucijų detalūs tyrimai, naudojant įvairius chemikalus kovai su plikšala ir sniegu, patikino: atsisakius natrio chlorido druskos, želdinių būklė Maskvos mieste ženkliai pagerėjo. Tai liudija 2-3 kartus sumažėjęs išdžiūvusių medžių skaičius palei pagrindines miesto magistrales. Rusijos mokslininkų teigimu, natrio chlorido druska želdinius veikia dviem keliais – į šaknis per dirvožemį ir į vegetatyvinius augalo organus (šakutes, pumpurus) aerozolio pavidalu. Maskvos miesto komunalinio ūkio tarnybos kalcį atsiveža iš Kinijos, o magnį iš Izraelio ir Olandijos. Skystus chemikalus gamina Maskvos miesto įmonės.

Kitose šalyse ledo ir sniego tirpinimui keliuose naudojami panašūs chemikalai: JAV – kalcio chloridas, Vokietijoje ir šveicarijoje – magnis. šiaurės Europos šalyse kalcio chloridas naudojamas labai ribotai. Norvegijoje bet kokių druskų naudojimas minėtiems darbams uždraustas daugiau kaip 10 metų. Ten naudojama pakaitinta skalda, karštas vanduo.

 

Druska – lyg ir draugas vairuotojui, tačiau...

 

Lietuvoje druskų neigiamą poveikį ekosistemoms nagrinėjo Vilniaus Gedimino technikos universiteto doktorantė Agnė Kazlauskienė. Jos darbo trumpas reziume toks:

„Saugaus automobilių eismo užtikrinimui žiemos sezono metu druskos (dažniausiai natrio chloridas NaCl) yra barstomos ant kelių. Druskos sukelia automobilių metalinių dalių ir gelžbetoninių konstrukcijų (tiltų, tunelių ir kt.) koroziją; skatina cemento–betoninių konstrukcijų irimą; asfaltbetonio dangos deformacijas ir t.t.

Itin neigiamai druskos veikia kelio aplinkoje esančias ekosistemas. Barstomi chloridai pirmiausiai patenka ant važiuojamosios kelio dalies bei kelkraščių ir tiesiogiai teršia pakelėse esantį apsauginės zonos dirvožemį (sutrinka dirvožemio bioenergetinis režimas, vyksta cheminė dirvožemio degradacija), paviršinius vandenis, neigiamai veikia tiek žolinę, tiek sumedėjusią augaliją. Be to, aplinka teršiama ir netiesiogiai, kai atmosferos krituliai ar polaidžio vanduo druskas išplauna iš dirvos į paviršinius ir gruntinius vandenis. Tokiu būdu yra veikiama gyvūnija ir netgi žmonės.

Toksinis druskos poveikis augalams buvo žinomas jau senovėje, kai priešų laukuose būdavo sunaikinami maistui skirti augalai. Druskos augmeniją pasiekia dviem būdais:

- tiesiogiai barstymo metu patenka ant lapų;

- patekusios į dirvožemį ir vandenį, įsiskverbia per šaknis.

Pažeidimai dažniausiai pastebimi iki kelių dešimčių metrų nuo kelio. Atvirose vietovėse (pievose, laukuose) esančiose kelių pakelėse, pažeisti augalai aptinkami iki 100 metrų ir toliau nuo kelio.

Medžiai ir krūmai, augantys miestų gatvėse, kenčia nuo daugelio antropogeninių veiksnių, tame tarpe ir druskų poveikio. Pamažu silpnėja šaknų sistema, augalai išdžiūsta.

Medžiai kenčia ir nuo per didelio druskų kiekio. Ypač tai akivaizdu stebint liepų žiedų ankstyvą kritimą. Daugiausiai krenta liepų pažiedlapiai, be to, jos niekuomet nepražysta intensyviausiai druska barstomose gatvėse. Tai miestų problema, kuri nesprendžiama jau ilgą laiką.

 

Negatyvusis druskos veidas

 

Apibendrinant druskų neigiamą poveikį augalijai, galima teigti:

* Druska sutrikdo įvairias augalų fiziologines savybes ir tokiu būdu lėtina jų augimą;

* Spygliuočiai savo medžiagų apykaitoje naudoja natrį. Tačiau didesni Na+ ir Cl¯ kiekiai yra toksiški augalams. Spygliuočiai, neigiamai paveikti druskų, sparčiau meta spyglius;

* Druskų pažeistose vietose lėčiau vyksta fotosintezės, vandens potencialo ir išgaravimo procesai;

* Kelių druskų žalingas poveikis augalams siekia 20–30 m atstumu nuo kelio;

* Vizuali žala spygliuočiams pastebėta iki 2,5 m medžio aukščio, kadangi druskos purslai ant medžių patenka per orą;

* Druskos kaupimasis spygliuose didėja su jų amžiumi;

*  Druskos gali turėti netiesioginį poveikį medžių, augančių arčiau kelio, ligų, kaip antai: pušų spyglių grybelio (Lophodermium seditiosum), amaro kiaušinėlių (Cinara pinea), bei kenkėjų, pvz., žaliojo obuolių amaro (Aphis pomi) paplitimui;

* Didelis temperatūrų svyravimas, drėgmės trūkumas (sausra) sustiprina neigiamą druskų poveikį augalams.

Užsienio šalyse druskų poveikis augalams tyrinėjamas labai išsamiai. Atliekami kelių priežiūrai naudojamų druskų poveikio natūriniai ir laboratoriniai tyrimai įvairių rūšių augalams.

Siekiant nustatyti techninių druskų neigiamą poveikį kelio aplinkoje esančioms ekosistemoms, 2003-tais metais VGTU Aplinkos apsaugos katedra pradėjo vykdyti sniego dangos taršos kelių priežiūrai naudojamomis druskomis tyrimus Lietuvos valstybinės reikšmės keliuose. Atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad po žiemos sezono sniego tirpsmo vandenyje susikaupia itin dideli druskų kiekiai, siekiantys net 13600,0 mg/l.

Panašias išvadas dėl natrio chlorido ir kitų druskų pateikė Gedimino technikos universiteto docentas A. Rimkus, tyrinėjęs chloridų įtaką gatvių ir jų statinių korozijai.

 

Kas laukia rytoj?

 

Apibendrinant galima teigti:

1. Nežiūrint, kad Lietuvoje natrio chlorido druska yra pati pigiausia (16 kartų pigesnė už kalcio chloridą ir 7 kartus už magnio chloridą), sniego ir ledo tirpdymui jos būtina atsisakyti dėl didelės žalos (ekosistemoms ir neigiamos įtakos gatvių ir jų statinių korozijai);

2. Yra užpatentuota nemaža įvairiausių medžiagų bei jų mišinių (organinių ir neorganinių), gerai tirpinančių sniegą bei ledą ir žymiai mažiau kenkiančių želdiniams. Tai minėti Maskvoje naudojami mišiniai, taip pat kalio acetatas, kalcio nitratas, amonio hidrofosfatas, karbamidas, silvinitai ir kitos medžiagos į kurias būtina orientuotis;

3. Lietuvoje yra kelios įmonės, kurios prekiauja alternatyviais natrio chlorido druskai ledo tirpikliais. Viena iš tokių įmonių yra UAB „ESSPO“, esanti Anykščiuose. šiuo metu ši įmonė siūlo kalcio acetato pagrindu pagamintą Suomijos koncerno „Kemira“ kalcio chloridą, kurį gamina Suomijos įmonė „Tetra chemical Europe“ bei ukrainietiškus ledo tirpiklius (kalcio salietros ir karbamido pagrindu);

4. Kol dar gatvėms ir keliams barstyti šalyje naudojama natrio chlorido druska, būtina imtis priemonių aplinkai nuo jos poveikio kuo labiau apsaugoti. Patobulinus barstymo technologijas, pavyzdžiui, uždėjus ribotuvus, ant pakelės želdinių pateks gerokai mažiau mišinių su druska. Žiemą miesto gatvėse neretai galima išvysti prie medžių ir krūmų, ant vejų ir gėlynų į krūvas sumestą nuvalytą nešvarų sniegą ar ledo luitus, kurie čia pat ir paliekami ištirpti. Dėl tokio aplaidumo kenčia aplinka – tirpsmo vanduo patenka ant augalų šaknų ir į vandens telkinius. Todėl sniegas turi būti išvežamas ir paliekamas ištirpti tik tam tikslui numatytose vietose. Barstyti skirto smėlio ir druskos mišinio jokiu būdu negalima laikyti po medžiais, krūmais, ant vejų ir gėlynų. Jo vieta tik dėžėse-konteineriuose. Saugant žaliąjį miestų veidą prie gatvių ir kelių, patariame sodinti atsparesnių druskų (ne tik natrio chlorido) poveikiui rūšių medžius ir krūmus – svyruoklinius gluosnius, paprastąsias vinkšnas, baltažiedes robinijas, kanadines tuopas, raudonlapes sedulas, paprastuosius ligustrus, totorinius sausmedžius, kalninius serbentus ir kita.

 

NUO REDAKCIJOS. šį straipsnį publikuojame nemanydami, jog žiemos Lietuvoje jau niekados nebebus, nors šiemet sausyje buvo kasdien ir iki 10 laipsnių šilumos...

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"