Paieška Nekviesta - prie stalo

Nekviesta - prie stalo

Iš rašinių konkursui „Mačiau, girdėjau...“ Nacionalinio radijo laida „Gamta – visų namai“.

Janina BALTRUšAITYTĖ

Rokiškio raj., Tytelių k.

 

Kai prisirpsta miško uogos, einu jų rinkti ir kartu pasiimu šunį Bulgarą - taip būna linksmiau, drąsiau. Bulgaras išmokytas nieko nevaikyti, nieko neliesti. Jis taip ir daro. Mat ir pats mėgsta mėlynes, uogauja. Kartą grįžtu ton vieton, kur buvau palikusi lauknešėlį su pietumis, žiūriu - sausainių nebėr, tik kavos termosas. Stebiuosi, nes krepšelis buvo pakabintas ant medžio šakos. Taigi braukiam mėlynes, valgom, Bulgaras - irgi uogauja. Ir sykį pamačiau tą nežinomą svečią, ateinantį prie mūsų pietų.

Tai būta voveraitės. Ar jai tas žaidimas patiko, ar tiesiog iš smalsumo, bet iš krepšelio vis ką nors paimdavo. Teko su ja dalintis, bet savo kąsnį jau slėpdavau po užtrauktuku krepšelyje, o voveraitei skirtus sausainiukus padėdavau ant krepšelio. štai šitaip keletą vasarų ji su manimi draugavo, bet voveraičių amžius, matyt, neilgas, nes dabar tos draugės jau nebesutinku.  

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"