Paieška Kai pagaliau sulaukiame žiemos...

Kai pagaliau sulaukiame žiemos...

Selemonas PALTANAVIČIUS

 

Lietuvoje Pusiaužiemis - ypatinga riba, po kurios pradedame laukti paskutinių žiemos ženklų.  Žinome, kad Pusiaužiemio dieną labai svarbios barsuko pranašystės. Žmonės kalba, jog atsibudęs jis išlenda iš savo urvo apsižvalgyti, jog pagal Pusiaužiemio orus spėja likusių žiemos mėnesių charakterį. Barsukas yra gražus mūsų noro žinoti tolimos ateities orus bei klimato sąlygas simbolis. Antra vertus, jis visą laiką ir gyveno žmonių kalbose, nes niekas niekada prie tikro barsuko urvo tą dieną nėjo ir žvėries nestebėjo. Pakako patiems nustatyti – ar Pusiaužiemį buvo saulė, ar barsukas galėjo regėti savo šešėlį. Manyta, jog pamatęs šešėlį barsukas grįžta į savo guolį ir gulasi ant kito šono – vadinasi, žiema būsianti dar ilga. Jei saulutės nebūna, jis gulasi ant to paties šono – nedaug laiko liko iki pavasario, todėl nėra ko ruoštis ilgam miegui.

Taip orus barsuko padedami žmonės spėdavo nuo seno. Tačiau – žiemos tada buvę visai kitokios, bent jau prasidedančios gruodžio mėnesį, o pasibaigiančios kovo pradžioje. Ką gali išpranašauti barsukas šiemet, jeigu tik dabar regime šiokius tokius žiemos ženklus – pirmą gausesnį sniegą ir šaltuką.

Iki pat šių dienų Lietuvoje regėjome nuo rudens likusius žiedus, išspurusius geltonus lazdynų žirginius. Daugelis augalų žaliavo – ne niūriai ir žiemiškai, bet vešliai ir gaiviai. Labiausiai stebino paukščiai, kurių buvimas pačiam žiemos vidury buvo tiesiog neįsivaizduojamas: pempės, didžiosios kuolingos, perkūno oželiai. Daug kur stebėtos pilkosios, želmeninės ir baltakaktės žąsys, didieji baltieji garniai, mažieji kirai, cyplės bei pilkosios antys. Pamaryje, Kuršių nerijoje stebėtos raudonuodegės, devynbalsės, kielės. Kol orai buvo švelnūs, nejautėme didelio rūpesčio – jeigu paukščiams gerai, jei jie randa pakankamai maisto, tegul sau gyvena čia, niekur neskrisdami.

Naivu buvo tikėtis, kad žiemos – tikros, snieguotos ir šaltos – nepamatysime. Ji atėjo, jos pirmosios dienos tampa nepakeliamu išbandymu ne tik tilvikams, bet ir daugeliui kitų neišskridusių sparnuočių. Sunku pasakyti, ar jie sugebės pasitraukti toli, ar pasieks kraštus, kur nėra sniego. Vidury žiemos jų migraciniai instinktai yra prigesę, todėl paukščiai gali kentėti ir laukti. Ar galime jiems kuo nors padėti?

Kai kuriems paukščiams žmogaus pagalbos gal ir nereikės – antys patrauks prie Kauno hidroelektrinės, kur laisvas vanduo. Žvirbliniai paukščiai ieškos maisto ant neužšalusių trasų, skris į lesyklas. Devynbalsės ir raudonuodegės gali maitintis ne tik vabzdžiais, bet ir uogomis, sėklomis. Kas kita pempės, kuolingos ar perkūno oželiai - jiems žmogaus pagalba beveik neįmanoma. Žinoma, dalis jų galbūt suras šaltiniuotas, ilgai neužšąlančias pievų balas, plikus didžiųjų upių pakrančių dumblo plotus. Tilvikai kai kada žiemoja ir daug sunkesnėse sąlygose – man žinomas ne vienas atvejis, kai prie raistų, pelkių pakraščių, šaltiniuotų paupių pavasario sulaukdavo sveikos, tik kažkodėl neišskridusios slankos.

Pagaliau atėjo geri laikai baltiesiems kiškiams, šermuonėliams ir žebenkštims – visai balti žvėriukai dabar gali būti ramesni, nes snieguotoje gamtoje juos sunkiau pastebės plėšrūnai. Visai nebaisi tokia žiema ir kitiems žinduoliams – visi  įmitę, stiprūs. Tiesa, po šilto rudens sutrikus šernų gyvenimo ciklams,  dabar gali gimti šerniukai. Tokių atvejų nebus daug, bet  patys ankstyviausi galės išgyventi tik tuomet, jeigu šis žiemos atėjimas tęsis neilgai.

Kol nežinome, kokia bus antroji žiemos pusė, turėtume ruoštis viskam – beveik kaip gamtoje, kur prieš kiekvieną  žiemą  ruošiamasi patiems sunkiausiems išbandymams. Jei to neprireikia, niekam žalos nebūna...

Manau, kad  mūsų lesyklose vėl aktyviau lankysis paukščiai, laukuose maisto ir priebėgų pasislėpti ieškos kurapkų pulkeliai. Turėtume žinoti ir tai, kad nusilpusiems, ligotiems gyvūnams yra pasiruošusios padėti visos  aplinkos apsaugos agentūros, o profesionalią pagalbą teikia, gyvūnus gydo ir globoja Lietuvos gyvūnų globos draugija.

Į ją galima kreiptis skambinant  telefonu (8~37) 363333.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"