Paieška Vėtra šėlo ir Dubravos girioje

Vėtra šėlo ir Dubravos girioje

Vytautas RIBIKAUSKAS

 

...Sausio antra pusė, o šalčio taip ir nebuvo. Iš apniukusio dangaus krenta ne snaigės, o pilasi lietaus vanduo. Labai įmirko dirva. Esant tokioms klimatinėms sąlygoms, sunki šią žiemą medžiapjūtė miškininkams: laužoma miško ruošos technika, niokojami keliai. Tačiau reikia laiku (pagal sutartis) medieną pateikti perdirbėjams, kad jų įmonės.

Kai taip susijaukė metų laikų klimatas, susidarė palankios sąlygos šėlti vėtroms. Sausio vidurį praūžusi vėtra miškams padarė nemažai žalos. Kai nėra įšalo, kai gruntas pažliugęs nuo dažno lietaus, kiek stipresni vėjai lengvai verčia paviršinę šaknų sistemą turinčias egles bei laužia tas, kurių kamienuose įsimetęs puvinys. Gerai, jog po vėtrų atūžęs uraganas Kirilas, nusiaubęs Vakarų Europą, Lietuvai didesnės žalos nepadarė.

Sausio 14-15 d. vėtra neaplenkė ir Dubravos urėdijos miškų. Preliminariais skaičiavimais (miškų vyresnybei duomenis reikia pateikti labai skubiai, net vėtrai dar nenurimus) urėdijos miškuose išversta ir nulaužta apie 2,5 tūkst. kubinių metrų medienos. Tačiau, tikslinant šį kiekį, likviduojant vėjovartas ir vėjolaužas, minėtas tūris gerokai didės - gali net padvigubėti.

Vėtros neatlaikė ir seniausia bei storiausia Dubravos girios pušis. Po kinivarpų antplūdžio, kai išdžiūvo aplink šią pušį augę eglynai, galiūnas medis buvo atsidūręs plynumoje, visų vėtrų pagairėje. Todėl daugiau nei du amžius pragyvenusi senolė buvo ne kartą talžyta žaibų, gerokai pasvirusi nuo uraganinių vėjų. Kamieną  išvagojusius žaibų rėžius gražiai užsigydžiusi senolė dar buvo gyvybinga, su galinga, vešlia laja, storomis šakomis. Tačiau šių metų audros neatlaikė – per daug jau buvo pasvirusi nuo ankstesnių vėtrų. Kadangi  pušų šaknų sistema gili, tvirta, medis ne išvirto su šaknimis, o lūžo prie pat žemės.

Gaila, kad medžių paminklų, kariavusių su vėtromis ne vieną šimtmetį, miškuose vis mažėja. Medkirčiai tokių medžių nekerta, tačiau amžius, įvairūs kenkėjai ir uraganai savo žodį taria...

Gera prie tokių senolių medžių pastovėti, prisiminti  Lietuvos istoriją, paspėlioti, ką jie per savo amžių, rymodami vienoje vietoje, yra matę. Medį, žinoma, neprakalbinsi, neatsakys jis į tavo klausimus. Tačiau pabandyk į juos atsakyti pats... Ir menku padaru pasijunti, lygindamas save su gamtos didybe ir amžinybe...

Savo globėjų girininkų valdomuose miškuose tokius medžius-paminklus galėtų aplankyti ir jaunieji miško bičiuliai, nusifotografuoti prie jų. Bėgant metams, kai pats tapsi gyvu paminklu, gera bus pasižiūrėti į tokias nuotraukas. Ąžuolų derėjimo metais po medžiais-milžinais suradus gilių, reikėtų pabandyti iš jų išauginti ąžuoliukus. Paaugintus medelius galima būtų pasodinti prie mokyklų, sodybose, miestų parkuose ar miškuose - girininkų nurodytose vietose. Medelius pasodinus, reikia nepamiršti priežiūros, reikia stebėti, kaip auga medžių-galiūnų palikuonys. Kas žino, gal vienam kitam iš jų taip pat pavyks žaliuoti šimtmečius.

O Dubravos girioje įspūdingų matmenų ir arti 200 metų amžiaus sulaukusių pušų, eglių dar yra rezervatinėje apyrubėje bei viena kita pavienė stūkso kituose medynuose. Yra ir įspūdingų pavienių  ąžuolų, maumedžių, liepų. Auga, žinoma, ir jiems pamaina. Tačiau tai jau - ne mums, o ateities kartoms.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"