Paieška Žydi bijūnai, žydi... kinietiškai

Žydi bijūnai, žydi... kinietiškai

Įspūdis iš 2007 01 19 Trakų rajono Kultūros rūmuose surengtosios šventės „Gražios sodybos, gražūs sodai...“

Augustas UKTVERIS

 

Kartais atsitinka ir šitaip: dalyvauji kokioje šventėje, viskas joje lyg ir monotoniška, tik staiga pasirodo kokia atstovė iš vadinamosios liaudies masės, ir, žiūrėk, kibirkštį įžiebia. Tokia man išrodė Trakų rajono sodininkų ir gėlininkų susivienijimo „Žiedas“ pirmininkė Marytė Morkūnienė. Žinia, ją išvydau to rajono Kultūros rūmuose neseniai surengtoje šventėje „Gražios sodybos, gražūs sodai, gražūs miesteliai, gražūs gėlynai...“

Ilgokas tos sueigos pavadinimas. Tačiau ir sambūrio dalyvių būta ganėtinai daug. Teisybės labui reikia pasakyti, jog tuos žmones čia sukvietė ne Marytė Morkūnienė, o senosios Lietuvos sostinės vadovai. Norėdami paskatinti gyventojus puoselėti sodybų tvarkymo tradicijas, ugdyti gyventojų kūrybingumą, grožio pajautą, poreikį išsaugoti ekologiškai švarią aplinką. Dėl to (praėjusių metų birželio mėn. mero Vytauto Petkevičiaus potvarkiu) organizavo gražiausių sodybų apžiūrą-konkursą. Tam buvo sudaryta vertinimo komisija, kurios pirmininkas – savivaldybės administracijos direktorius Leonardas Karnila (nariai – Tarybos narė, rajono sodininkų ir gėlininkų susivienijimo „Žiedas“ pirmininkė Marytė Morkūnienė, savivaldybės atstovas ryšiams su visuomene ir spauda  Edmundas Malūkas, Architektūros skyriaus vyriausiasis specialistas Jonas Kriaučiūnas, architektė Bronė Fedorovič).

...Leonardas Karnila ir Marytė Morkūnienė netruko įsikurti scenoje, kad sveikintų tuos, kurie rajone tvarkosi gražiausiai. Netruko ir informuoti gausius šios šventės dalyvius, jog komisija praėjusį rudenį aplankė 35 rajono sodybas. Buvo kreipiamas dėmesys į sodo, daržo, gėlynų, žaliųjų vejų, poilsio zonų ar aikštelių išdėstymą, į augalijos įvairovę, vešlumą, dekoratyvumą, į pastatų išorės sutvarkymą, į mažosios architektūros elementus, į pavėsinių, vandens telkinių, šulinių originalųjį įrengimą, į gyvosios gamtos objektus (gandralizdžiai, lesyklėlės, inkilai), į šiltnamius, bitynus, bendrojo naudojimo vietų bei pakelių sutvarkymą, pamiškių bei paežerių priežiūrą, piktžolių naikinimą, mėšlo ir srutų laikymą, kompostinių būklę.

Pasak Marytę Morkūnienę, apžiūrėtosios sodybos Trakų rajone pakankamai skirtingos – nuo kelių hektarų iki 6 arų. Vieni sodybų šeimininkai – ūkininkai, kiti – paprasčiausi poilsiautojai, miesto žmonės. Tad apžiūros komisija ir nusprendė, jog, esant tokiai būklei, vietas skirstyti yra kebloka. Elgtasi lyg ir saliamoniškai: kiekvienoje seniūnijoje buvo atrinkta po tris gražias sodybas, kurių atstovai ir dalyvavo rajono Kultūros centre vykusioje šventėje. Jiems meras Vytautas Petkevičius bei administracijos direktorius Leonardas Karnila netruko įteikti apdovanojimus.

 

Pagerbtieji - ne vien seniūnijų atstovai

 

...Į sceną kopė seniūnai ir žmonės iš gražiųjų sodybų: Aukštadvario seniūnė Jadvyga Dzencevičienė bei sodybų šeimininkai - Ramunė ir Mečislovas Juodžiai, Aldona ir Kazys Jankauskai, Tomas ir Elena Asanavičiai; Trakų seniūnas Kęstutis Vitkauskas bei sodybų šeimininkai – Zita ir Pranas Surintai, Jadvyga Golumbevska, Lolita Navickienė, Algimantas Barkauskas, Leokadija ir Henrikas Bliakevičiai, Tadeušas ir Danuta Tučkovskiai; Rūdiškių seniūnas Tadas Pavlovskis bei sodybų šeimininkai – Jonas ir Meilė Liesiai, Irena Brauns, Elena Černienė; Onuškio seniūnas Juozas Okunevičius bei sodybų šeimininkai – Vitutė ir Kazys Virbauskai, Lina ir Kęstutis Muknickai, Algis ir Irena Radzevičiai; Grendavės seniūnė Vida Jankauskienė bei sodybų šeimininkai – Rūta Kubiliūtė, Janina Karosienė, Aldutė ir Kęstutis Dalgedai; Senųjų Trakų seniūnė Ana Ingelevič bei sodybų šeimininkai – Arijus ir Dalia Valikoniai, Stefanas ir Olia Juškevičiai, Rūta Fabijonavičienė, Janina Stankevičienė; Paluknio seniūnė Marija Golubovska bei sodybų šeimininkai – Stasys ir Lilija Rizguliai, Michal Antanevič, Valdemaras ir Danutė Pansevičiai; Lentvario seniūnas Jonas Kietavičius bei sodybų šeimininkai -  Stanislovas ir Danutė Virganavičiai, Dalia Kaminskienė, Danguolė Steponavičienė.

Beje, Trakų seniūnija šį apdovanojamųjų sąrašą kiek ir išplėtė. Mat apdovanojo ir įstaigas, įmones organizacijas, kurios neabejingos gražiai aplinkai. Čia pagerbta: UAB „Altitudė“, Trakų neįgaliųjų užimtumo centras, Senoji kibininė. Atkreipė ši seniūnija dėmesį ir į daugiabučių gyvenamųjų namų aplinką. Daugiabučių, kurių aplinka yra gražiai tvarkoma, adresai Trakuose buvo įvardijami tokie: Vytauto g., Nr.50, Nr.50A, Nr.50B; Mindaugo g., Nr.1, Nr.5.

 

Žodžiai ir apie etnografinį darželį...

 

„Gražūs tie žmonės, kurie myli ir nerenovuotus savo namelius“, - kažkas tarstelėjo negarsiai salėje. Tačiau, regis, tuos žodžius lyg ir pakartojo iš Vilniaus atvykusi docentė Onutė Motiejūnaitė. Ji savo paskaitoje „Želdiniai urbanizuotoje aplinkoje“ (kartu demonstruojant ir vaizdo medžiagą) visus tarsi dar kartą paakino. Vilniaus pedagoginio universiteto doc. Onutė Motiejūnaitė sakė:

„Nenorėčiau šioje šventėje itin patarinėti, nes ir pati, ko gero, galiu iš jūsų veiklos pasimokyti... Tačiau idėjomis visada galima bandyti dalintis. Dėl to ir pasirinkau tema, susietą su urbanizuota aplinka ir želdiniais. Juk tokia aplinka, galima sakyti, yra visur – žmogus viską jau pakeitė...“

Pradžioje lektorė pakvietė pasidairyti po pasaulio sodus, kurie kartu atspindi ir vieno bei kito krašto kai kurias vertybes. Onutė Motiejūnaitė savo žodį pradėjo nuo Rojaus sodo, kuriame, žinia, niekas iš šiandienos bendrapiliečių nėra buvęs, tačiau ar apie tai nesvajoja?.. Kam nerūpėtų pabūti ten, kur teka pačios švariausios upės (o jos iš Rojaus tekėjusios net keturios), upeliukai, kur kiekvienas augalas žmogui teikia palaimą...

Kaip čia neprisiminsi ir garsiųjų Babilono kabančiųjų ar Egipto bei kitų kraštų bei epochų sodų...

Saviti buvo ir yra vienuolynų sodai, kuriuose auginama daug vaistinių augalų. štai, pasak Onutės Motiejūnaitės, iš šventagaršvės (skėtinių šeimos augalas, vartojamas medicinoje) vienuoliai gamino puikų likerį (kas nežino likerio „Benediktinas“).

Gal dėl to, gal ir dėl kokio kitokio „skersvėjo“ nūnai per Europą ritasi vadinamųjų Biblijos sodų mada. Vienas paskutiniųjų įkurtas 2005 metais netoli Drezdeno (Biblijos augalų kolekcija). Beje, tuose Biblijos soduose įkurdinamas ir ricinmedis, kurio kelios sėklelės vaikui gali būti mirtina dozė. Tad kiekviename sode – saviti ar net pavojų keliantys dalykai. Tiesa, įkūrus Biblijos sodą nežinomame kaimelyje netoli Drezdeno (Vokietija) greitai sulaukta gausybės turistų. Tad vietovė tarsi pražydo ir socialiai... Nes turistai panorsta ir papietauti, pavakarieniauti toje vietoje esančioje kavinėje, kurioje vaišinama tik valgiais, paminėtais Biblijoje. Kam tai neatrodytų savita, įdomu?.. Tiesa, kita vertus, visa tai – ir savotiška vartotojiškosios visuomenės atbraila.

Savitai lektorė pasakojo ir apie lietuviškuosius etnografinius darželius, kuriuose žydėdavo pakalnutės, našlaitės, neužmirštuolės... XX a. pradžioje etnografiniame darželyje priskaičiuodavo apie 50 rūšių gėlių. Juk anksčiau iš to darželio buvo galima nuspręsti, kas gyvena vienoje ar kitoje sodyboje, darbštūs čia žmonės ar ne, kiek joje esama netekėjusiųjų ir pan.

Darželiuose augančios gėlės gali ir vaistažolėmis patapti. O jei tampa vaistažole, vadinasi ir nuodinga gali būti.

Apie visa tai pasakojo Onutė Motiejūnaitė, regis, užbūrusi savo pasakojimu ir Trakų krašto grožio puoselėtojus.

 

Grožis užsuka ir į kolektyvinius sodelius

 

... Atitokę nuo lektorės pasakojimo susirinkusieji vėl siekė gerbti savojo krašto žmones, kuriems sutvarkytoji aplinka – sakrali vertybė. Tad laikas buvo gręžtis ir vadinamųjų kolektyvinių sodų link.

Konkurso „Mėgėjiški sodai – 2006“ aplinkos tvarkymo rezultatus pristatė šios komisijos pirmininkas, Savivaldybės mero pavaduotojas Henrikas Jankovskis. Geriausiai tvarkomomis pripažintos bei piniginiais prizais kiek palepintos šios sodininkų bendrijos: „Saida“ (pirmininkas Alfredas Krapavičius), „Vilnius“ (pirmininkas Albinas Aužbikavičius), „Kilimai“ (pirmininkas Vytautas Kunevičius).

Knygomis „Gražiausios Lietuvos sodybos ir sodai“ paskatintos šios sodininkų bendrijos: „Sodžius“ (pirmininkas Stasys Virganavičius), „Žibuoklė“ (pirmininkas Vytautas Češūnas), „Onkologas“ (pirmininkas Algis Samuolis).

Minėtas knygas bei lenteles „Pavyzdingai tvarkomas sodo sklypas“ pelnė šie sodų sklypų šeimininkai: Diana šidiškienė (sodininkų bendrija „Saida“), Danutė ir Jonas Kazlauskai („Žibuoklė“), Olga ir Izo Tarkovskiai („Kilimai“), Tatjana ir Romualdas Pinkovskiai („Vilnius“), Rasa ir Alius Bobinai („Sodžius“).

Visus juos taipogi sveikino bei dovanas teikė Lietuvos sodininkų draugijos, Vilniaus susivienijimo „Sodai“ pirmininkas Vladislovas Butkevičius, minėtos draugijos finansininkė Zita Kazlovskienė bei Trakų rajono savivaldybės administracijos ekologas Kęstutis Petkūnas.

 

Ar „Onkologas“ atliekų nepripažįsta?

 

Trakų rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Zigmantas Butvilas įkopęs scenon prisipažino, jog buvo nusiteikęs kiek ir kritiškai kalbėti, tačiau šventinė atmosfera, žiūrėk, ir sujaukia visas surikiuotas galvoje kritines pastabas...

„Kuo daugiau tvarkai aplinką, tuo aiškiau pastebi susidariusias atliekas. Yra toks tarsi paradoksas... Tvarka dėl tų atliekų, regis, turėtų būti aiški: jų laukia sąvartynas. Tačiau ar visada taip atsitinka. Juk pamiškės, miškai nusėti įvairiomis šiukšlėmis. Liūdnu tonu turiu konstatuoti, jog Trakų rajone tik apie trečdalis sodininkų bendrijų (iš 22 sutartis turi tik 7) yra sudarę sutartis dėl atliekų iš kolektyvinių sodų išvežimo. šiandien čia apdovanojo sodininkų bendriją „Onkologas“, tačiau toji bendrija, kaip sykis, atsisakė sudaryti sutartį dėl atliekų išvežimo... Kažkas negero... O gal tik kokia klaida? – kalbėjo Zigmantas Butvilas. - Malonu buvo klausytis docentės Onutės Motiejūnaitės pasakojimo, tačiau... Dauguma docentės parodytų gražiųjų augalų yra įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą... Tad juos iškasti iš augimvietės ir vežti į sodo sklypą negalima. Siūlyčiau, kaip aplinkosaugininkas, kuris privalo ir nubausti, tuo neužsiimti...

Atvežtiniai augalai... štai rajono ežeruose puolė auginti atvežtines vandens lelijas. Reikėjo priversti sklypo savininką tuo nebeužsiimti. Siūlyčiau būti visiems tvarkingiems, nes jaučiuosi jau nesmagiai primindamas, jog aplinkosaugininkas, žiūrėk, dovanas ir atimti gali... Būkite ir nepakantūs aplinkos niokotojams, nors skundimas, kaip kai kas sako, ir tapo šiokia tokia negera lietuvio yda.“

...Rajono Tarybos narė, sodininkų ir gėlininkų susivienijimo „Žiedas“ pirmininkė Marytė Morkūnienė bei gėlininkų susivienijimo narys Juozas Kanaševičius tų aplinkosaugininko pagrasymo nebojo (ko gero, ir jokios nuodėmės neturėjo) – ėmė apdovanoti savuosius gėlininkus.

„Gėlininkai yra pakankamai praktiški, tad savo kolegoms paruošėme nūnai labai madingus vokelius, - šmaikštavo Marytė Morkūnienė, teikdama apdovanojimus sodininkams: Vandai Davidonienei, Gražinai Rauličkevičienei (Lentvaris), Janinai Bakšienei, Melanijai Sereikienei, Juditai Brazauskienei, Henrikui Jokuboniui, Onutei Balserienei, Danutei Norinkevičienei, Irenai Bagdonavičienei ir kai kuriems kitiems, kurių tariamas pavardes tiesiog „užtvindė“ plojimų šuorai... (Tad žurnalisto dėl gėlininkų pavardžių tikslumo nekaltinkite...)

Galop visus smagino sportinių šokių grupė „Gija“ (vadovė Loreta Januškevič), rajono Kultūros rūmų folkloro ansamblis „Radasta“ (vadovė Rasa Norinkevičiūtė). Beje, šis ansamblis savo ištakas sieja su rajono gėlininkų susivienijimu „Žiedas“.

...Tarkime, jog Zigmantas Butvilas visai nesugadino šventinės nuotaikos, tik paakino, jog šventinis rūbas taipogi negali būti pairęs... Kaip ten bebuvę, tačiau argi Zigmanto rūstybė tokia beribė, kad nesutiktų įsisukti į gėlininkių surengtojo vakarėlio šokio sūkurį. O jame, regis, visokios blogybės išsivėto... Pabuvęs tarp smagių šokėjų ir dainininkų bei muzikantų susivoki: Gamtos grožio paviliotieji, pasirodo, nuotaikos niekuomet nepraranda. Taip bent liudijos ne vien minėtosios Marytės Morkūnienės šypsena išdabintasis veidas, tai buvo visos vakaronės veidas.

O ar turėtų būti tokioje vakaronėje kitaip?..

 

Ar žinote, kad...

Arba kelios citatos iš Onutės Motiejūnaitės paskaitos

 

* Akacijos, kaipo medžiai, Lietuvai yra nebūdingi. Medžiai, kuriuos vadiname akacijomis, yra visai ne akacijos, o robinijos (žiedai - balti) ar karaganos (žiedai - geltoni). O akacijos Lietuvoje gali augti nebent tik žiemos soduose.

* Diemedis, pasodintas sodybose netoli durų, atbaido muses, kurios nebeskrenda į gryčios vidų. Gal dėl to diemedis sodžiuose buvo labai mėgstamas.

* Botanikai visai nesutinka, jog rūta yra lietuvaičių nacionalinis augalas. Mat rūta į Lietuvą atkeliavo tik kartu su vienuoliais.

* Bijūnas yra kinų šventasis augalas, nors lietuviai mano, jog bijūnas šventas yra ir mūsų žemėje.

* Darželiuose apie klombas išdėlioti akmenukai Lietuvoje nuo senovės buvo dažomi baltai ginantis nuo piktųjų dvasių.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"