Paieška Vasaris - žemiškosios saulės piešinys

Vasaris - žemiškosios saulės piešinys

Vytautas BAšKYS

 

...Vasario mėnuo dar vadintas ragučiu, kovu, koviniu, pridėtiniu, pūsiu, pusiniu, pustiniu, pusčiumi, mažuoju ragučiu. Poetas Robertas Keturakis, regėdamas aplinkoje skrajojantį sniegą, rašo: „Pasaulį gobė sniegas, Lyg kamanės baltos / mirgėjo purios snaigės…”.

Saulės sugrįžimas - ne tik gamtoje. Sugrįžtanti saulė primena istorinėje pasaulėjautoje glūdinčią didžiąją pergalę Saulės mūšyje.

...Istorija. Tai – ir Vasario 16-toji. Valstybės atkūrimo dienos proga žmogus sustoji ir susimąstai apie šviesesnius ir platesnius minčių pasaulius, apie svarbiausius ir reikšmingiausius dalykus. Ir tada pajauti istorijos taisykles, valstybės egzistenciją ant karaliaus Mindaugo sukurtų pamatų. Juk ant jų 1918 m. - Nepriklausomybės paskelbimo akte - pabrėžtas valstybės tęstinumas. Valstybės, kuri po Baltijos dangum švyti jau pusaštunto šimtmečio.

Vasario 21 d. - Tarptautinė gimtosios kalbos diena. M.Daukšos „Postilė" teigia: Kalba yra meilės jungė, vienybės motina ir valstybės sargas… Išnaikink kalbą - išnaikinsi santaiką tarp žmonių ir visa, kas gera... Išnaikink kalbą - nutremsi saulę nuo dangaus, sudarkysi pasaulio tvarką, gyvatą ir garbę žmogui atimsi…".

2005 m. Didžiosios Britanijos karalienė kalboje, pasakytoje Seime apie lietuvių kalbą, tarė: „Jūs praturtinate mūsų žemyną savo unikalia kalba…”. Gražiai pasakyta. Neatsitiktinai teigiama, jog lietuvių kalba priklauso seniausių kalbų grupei, siejama su sanskritu. Neatsitiktinai ir apie gimtosios kalbos vertę kalbėdamas kalbininkas dr. J.Jurkštas yra sakęs: „Kai pamatas tvirtas, tai ir kultūra vertingesnė“.

Bet be tarmės žmogus niekad nepajus kalbos pamatų. Su tarme siejasi pati giliausia atmintis ir etika. Tikra, gryna tarmė sukūrė kalbas, tautovaizdžius, įaugo į sąmonę, į širdį... Tokia prigimtinė pasaulėjauta suskamba poeto žodžiuose: „Neamžina tikrovė. Vien tik amžinai, / iš jos ištrūkęs, lekia žodžio aidas / pro dulksną įkvėpimo … Iš kur? - Iš ten! Aš klausiu kur? - Tenai!". Čia, kaip ir paveikslo rūke, yra užslėptoji neišsakytoji prasmė, intuicija... Tai labiausiai veikia vaizduotę, kurioje atgarsiu išgirsti seną rytų išmintį: „Bus skirta daugel amžių tiems, kurie namų savųjų nenustoja” (Laozi).

... Vasaryje saulė pereina per Ožiaragio (sausio 19 d. - vasario 15 d.) ir Vandenio (vasario 16 d. - kovo 11 d.) žvaigždynus. Juose saulė sujungia mus su tolimais horizontais. Mąstyme apie saulės sugrįžimą, apie žmogaus ir gamtos vienovę, apie sąmonės ir būties pajautą (kaip nenutrūkstamą ir atgimstančią su pavasarėjančiu saulės sugrįžimu) atsiverkime nors patys sau, kad suvoktume: svarbiausi ir reikšmingiausi būties prasminiai dalykai būna labai aiškūs.

*  *  *

Dailininkė Dalia Dokšaitė vasario nuotaiką susiejo su dagiliu ir sniegena. Dagilis Lietuvoje dažnas, pastebimas visus metus. Jo giesmė susideda iš šaukiamųjų garsų ir trelių. Susišaukia dviskiemeniu „diglit“ ar „štiglit“. Dažna mūsų krašte žiemą ir juodagalvė sniegena. Būdingas tylus, graudus švilpimas „diu“. Giesmę sudaro čirškiami  ir švilpiami garsai.

Ką regime šiame paveiksle? šviesa bei jos niuansai tarsi pasiteirauja: kas yra gamta ir kas gi esame mes patys joje?.. Sniego aplinkoje geriau suvokiame tuštumą. Joje paukščiai, medžio šakos ar neaiškūs pėdsakai tarsi rūke atrodo slaptingi. Toje tuštumoje skendintys netikėtų formų ir dėmių dariniai lyg yra, bet juos dar reikia atrasti. Daiktų fragmentai išryškėja netikėta vaizdo prasme, kurią galima aprėpti vaizduote - kaip nežemiškus ar primenančius kažkokius nežinomus pasaulius. šviesa akį traukia, atveria siužeto fantaziją ir dar labiau akcentuoja slėpiningą nuotaiką. Pasąmonėje suvokimas veda tenai, kur yra stiprūs impulsai.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"