Paieška Dėkingoji...

Dėkingoji...

Donatas EIMANAVIČIUS, penktokas

Lazdijų raj. Veisiejų vidurinė mokykla

 

Vieną gana šiltą žiemos dieną išėjau į mišką ir pamačiau stirną. Ji buvo pašauta į koją ir kažkaip nusigavo į savo būstą pas stirniukus…

Aptikau kažkokio gyvūno pėdsakus ir kraujo dėmes, kurios tęsėsi... Ten gulėjo sužeista stirna ir du stirniukai…

Gerai, kad sekdamas ilgai užtrukau ir manęs atėjo ieškoti. Atsiliepiau. Parodžiau ką aptikau ir paklausiau:

- Ar galim ją parnešti ir pagydyti?

Dėdė iš pradžių nenorėjo jos nešti, bet kai pamatė vargšus stirniukus - iš karto sutiko. Aš nusirengiau megztinį ir sudėjau stirniukus, o dėdė paėmė stirną. Po pusvalandžio mes jau buvome namie. Nunešėme stirną su stirniukais į kluoną. Anksti ryte dėdė ir aš nuvežėme stirną gydyti.

Taigi viskas baigėsi gerai. Mes nuėjom į veterinarijos vaistinę ir paklausėm ką reikia daryti. Po savaitės stirna pagijo, o stirniukai paaugo ir sustiprėjo.

Kai ją paleidom,  nulenkė galvą - tikriausiai taip ji pasakė, kad mums dėkoja…

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"