Paieška Žiema – per keletą dienų

Žiema – per keletą dienų

Selemonas PALTANAVIČIUS

 

Ką tik minėjome Pusiaužiemį, žvalgėmės į dangų ir bandėme spėti, kokia bus antroji žiemos pusė. Dabar regime, kad mūsų tylios svajonės, jog žiema tęsis savaitę ar dvi, taip ir liks neišsipildžiusios. Nors ir nelabai baisi, nelabai šalta ir snieginga, jau antrą savaitę trunkanti žiema yra labai pastovi, tikinti savo jėgomis. Jei kas nežino, kada ji atėjo, gali pamanyti, kad tokioje tikroje žiemoje gyvename nuo pat rudens. Ko gero, taip užtikrintai negali ateiti nei pavasaris, nei vasara ar ruduo – tik žiema.        

Kaip pats gražiausias antrosios žiemos pusės ženklas yra saulutė – vis dažniau prašvintanti, vis aukščiau pakylanti. Jos spinduliai dabar jau pakankamai šilti - žiūrėk, jų paliestas ant medžio kamieno tirpsta sniegelis, o įsaulyje pastogėj nutįso pirmi šios žiemos varvekliai. Jie dar tokie mažučiai ir ploni.

Varvekliai – vasario ženklas. Vasaris – paskutinis kalendorinės žiemos mėnuo, kuriam lemta pašėlti, sukelti tokias pūgas, kad po vėpūtiniais pradingsta ne tik keliai,  šuliniai ir tvoros, bet ir laukuose stovintys namai. Tačiau pūga praeina ir švysteli saulutė, užuovėjon išviliojanti visus, kas tik gyvas. Saulutė beregint nuraško languose žydėjusias šalčio gėles, atitirpdo juodus kurmių piliakalnius. Žinoma, ji pastogėje sukabina ilgus žvilgančius, skambančius vėjyje varveklius.

šių metų eglių derėjimas mielas daugeliui girios gyventojų. Viršūnėse, svyrančiose kankorėžių kekėmis, pipsi ir švilpauja egliniai kryžiasnapiai. Iš jų lukštentų kankorėžių pavėjui nuskriejusias sparnuotas sėklytes skuba rinkti zylės. O tos sėklelės, kurios nugrimzdo į sniegą, teks pelėnams.

Girią sėja ir alksninukai – melodingai tilindžiuojantys jų pulkeliai keliauja juodalksnių viršūnėmis ir aižo mažus juodus kankorėžiukus. Pažiūri po tokiais medžiais – ant sniego juoduoja daugybė alksnių sėklų. Nežinia, kokia jų dalis sudygs. Tačiau kitąmet girioje juodalksnių bus tikrai daugiau.

Saulėtą dieną nerimsta krankliai – matyt, jiems labai nelengva apsispręsti. Žinome, kad vasary jie visada sugrįžta prie savo lizdo, giedriomis dienomis vartosi ore, švenčia vestuves. Dabar iki jų vestuvių – dar šiek tiek laiko, tačiau orai tam yra patys tinkamiausi. Todėl ir blaškosi juodi varnai,  suka ratus virš girios, stebi visą jos gyvenimą.

Vasariui skirtos lygiai keturios savaitės. Vargu, ar tiek laiko pakaks žiemai. Juk ji vieši taip neilgai, o nuveikti turi tikrai daug ką.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"