Paieška Einant gamtos pažinimo keliu

Einant gamtos pažinimo keliu

Neakivaizdinės aplinkosaugos mokyklos „Žalioji studija“ žiemos sesiją prisiminus

Birute SŪDŽIENĖ

Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro metodininkė

 

Sausio 4–5 dienomis Aukštadvario regioninio parko direkcija ir Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras suorganizavo Neakivaizdinės aplinkosaugos mokyklos „Žalioji studija“ nariams sesiją „Vandens ekosistemų biologinės įvairovės tyrimai“. 9-12 klasių mokiniai iš Vilniaus, Kauno, Anykščių, Radviliškio atvyko į Vilniaus universiteto Ekologijos institutą susipažinti su mokslininko profesija, pabendrauti su įvairių gamtos mokslo sričių specialistais, pasisemti žinių ir patirties. Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vadovas dr. Povilas Ivinskis supažindino su šios įstaigos struktūra, veiklos kryptimis.

Vilniaus universiteto Ekologijos institutas įkurtas 2002 metais, reorganizavus Ekologijos institutą. Pastarasis buvo įkurtas 1989 metais, pertvarkius Zoologijos ir parazitologijos institutą. Vilniaus universiteto Ekologijos institute sukurti Aplinkos apsaugos valstybinės strategijos pagrindai, įvertintas klimato kaitos pobūdis sausumos ir vandens ekosistemoms, parengta Jungtinių Tautų bendrosios klimato kaitos konvencijos įgyvendinimo, biologinės įvairovės išsaugojimo, Lietuvos visuomenės aplinkosauginio švietimo strategijos. šioje mokslo įstaigoje taip pat sukurta kompiuterizuota biologinės įvairovės duomenų bazė, parengta saugomų teritorijų įvertinimo metodika, žuvininkystės plėtros nacionalinė strategija, įvertintas  šiluminės bei hidroenergetikos poveikis aplinkai.

Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vadovas dr. Povilas Ivinskis pranešime „Lietuvos vandenų vabzdžiai“ supažindino su laboratorijoje atliekamais apsiuvų, mašalų, drugių, vabzdžių, gyvenančių grybų vaisiakūniuose, tyrimais. Ištirtas pagrindinės kraujasiurbių mašalų rūšies Lietuvoje – Simulium maculatum lervų santykinis gausumas  keliose Nemuno vidurupio vietose. Nustatyta, kad gausiausiai Simulium maculatum lervos vystosi upėje ties Merkine. Manoma, kad klimato pokyčiai ir sumažėjusi Nemuno ichtiofauna nulėmė tokį gausų šios rūšies paplitimą.

Žirgelių tyrimų pradininkė buvo mokslininkė Aldona Stanionytė. Prieš 50 metų ji ištyrė ne tik žirgelių rūšių priklausomybę nuo vandens telkinio, bet ir jų vystymosi trukmę, tankį, elgseną. Taip pat įdomu buvo sužinoti, kad žirgeliai gali būti kai kurių vištų ligų sukėlėjai. šiuo metu ypač kreipiamas dėmesys į Buveinių direktyvą įrašytų rūšių paplitimą. Daug duomenų surinkta apie pleištinę, baltakaktę ir šarvuotąją skėtes. Vandens vabalai plačioji dusia ir dvijuostė nendriadusė yra įrašytos į Buveinių direktyvą ir jų apsaugai turi būti steigiamos saugomos teritorijos. Vandens drugiams priklauso baltasis vandeninis, lelijinis, plūdeninis, plūdinis ir lūgninis ugniukai. Baltasis vandeninis ugniukas prisitaikęs gyventi giliai po vandeniu. Kitos rūšys gyvena apatinėje vandens augalų lapų pusėje, o iš atkastų lapo dalių statosi namelį.

Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos mokslo darbuotoja dr. Jolanta Rimšaitė pranešime „Lietuvos varliagyviai ir jų apsauga“ supažindino su uodeguotais ir beuodegiais Lietuvos varliagyviais, įrašytais į Buveinių direktyvą, pateikė jų apibūdinimo būdingiausius požymius. Susidomėjimą varliagyviais dar labiau paskatino raudonpilvės kūmutės ir smailiasnukės varlės gyvi pavyzdžiai. Mokiniams buvo pasiūlyta atlikti varliagyvių migracijos, neršto sėkmės ir jo sąlygų, vandens kokybės, gausumo, paros aktyvumo, žiemojimo įvertinimo tyrimus. Lektorė apibendrino varliagyvių apsaugos ypatumus, pristatė duomenų bazės kaupimo formas.

Vilniaus universiteto Ekologijos instituto Paukščių ekologijos laboratorijos mokslo darbuotojas dr. Vitas Stanevičius pranešime „Vilniaus miesto vandens paukščių biologija ir ekologija “ charakterizavo miesto vandens telkinių ornitofauną, jos ekologinę, gamtosauginę, rekreacinę, mokslinę reikšmę, įvardijo pagrindines vandens paukščių nykimo priežastis. Sužinojome, kad mieste peri 20 –26 rūšys vandens paukščių, iš jų dominuoja didžiosios antys (120 – 200 porų) ir nendrinės vištelės (40–50 porų). Vilniuje žiemoja nendrinės vištelės, strazdai, kurapkos. Zujūnų žvyro karjere perinti upinė žuvėdra yra įtraukta į Europos Sąjungos Paukščių direktyvos sąrašą. Gruntinio vandens nuosmukiai, vandens telkinių teršimas buitinėmis nuotekomis, statybinėmis medžiagomis, jų užpelkėjimas kelia didžiulę grėsmę paukščiams. Visuomenės švietimas ir veikla  (paukščių stebėjimo turizmo plėtra), vandens telkinių valdymas ir priežiūra (užpelkėjusių vandens telkinių išvalymas, rėmėjų paieška) padės išsaugoti mūsų giesmininkus.

...Valentino Masalskio režisuotas Lietuvos nacionalinio dramos teatro Patrick Sūskind  spektaklis „Kontrabosas“ surado atgarsį jaunimo širdyse. Visus sujaudino pasinėrusio į savo juokingas keršto fantazijas kontrabosisto šarūno Puidoko monologas.

...Aukštadvario regioninio parko direktorius Vaclovas Plegevičius pristatė šios teritorijos kraštovaizdžio tipus, išskirtas stepinių pievų, kadagynų, skroblynų, žolių turtingų eglynų, nekalkingų šaltinių ir šaltiniuotų pelkių, šarmingų žemapelkių, ežerų su menturdumblių bendrijomis, upių sraunumų su kurklių bendrijomis,  melvenynų, šienaujamų mezofitų pievų, tarpinių pelkių ir liūnų, žemapelkių su šakotąja ratainyte, šaltinių su besiformuojančiais tufais, rūšių turtingų briedgaurynų, pelkėtų lapuočių miškų, pelkinių miškų europinės svarbos buveines.

...Įdomu buvo išklausyti Vykinto Vaitkevičiaus knygoje „Senosios Lietuvos šventvietės“ pateiktos Lietuvos šventviečių klasifikacijos, Aukštadvario regioninio parko šventviečių analizės. Rangavos alko šaltiniai laikomi šventais ir turinčiais gydomųjų galių. Žmonės šiuo vandeniu plaudavo akis, skaudamas vietas, skindavo netoliese augusių tuopų pumpurus ir su sakraliniu vandeniu naudojo gydymui.

...Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro direktorė Sigutė Versockienė pristatė veiklos kryptis, paskatino jaunimą pateikti išsamius aplinkotyrinius darbus.

...UAB ,,Vilniaus vandenys“ Geriamo vandens laboratorijos viršininkė Gražina Jurgelevičiūtė supažindino su ilgu vandens keliu - nuo vandens gręžinio iki vartotojo, vandens kokybės kontrolės sistema. Vandentiekio stočių cecho viršininkas Vytautas Žižys supažindino su vandentiekio istorijos muziejumi. Per laikmečio prizmę pažvelgėme į Vilniaus senąjį vandentiekį, jo medinius vamzdžius, kuriais tekėjo Vingrių, Aušros vartų, Žiupronių šaltinių vanduo.

... Sausio 13 nakties netekčių įamžinimas Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos muziejuje, filmavimo studijos, grimo kambariai, dalyvavimas tiesioginėje  Eurovizijos  nacionalinės atrankos laidoje – tai pačios įspūdingiausios jaunimo pažinties su Vilniumi akimirkos.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"