Paieška Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. vasario 5-11 d.

Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. vasario 5-11 d.

 

Vasario 4-12 d. aplinkos ministras Arūnas Kundrotas dalyvauja Nairobyje (Kenija) vykstančiame Pasauliniame aplinkos ministrų forume ir Jungtinių Tautų aplinkos programos Valdančiosios tarybos 24-ojoje sesijoje. Svarstomos aplinkos būklės problemos, vandens ir atliekų strategijos, cheminių medžiagų valdymo, bendradarbiavimo su pilietine visuomene, tarptautiniai aplinkosaugos valdymo klausimai. Vyksta aplinkos ministrų apskritojo stalo diskusijos, kurių metu aptariama globalizacijos įtaka aplinkai (išsamesnė informacija: Vilija Augutavičienė, tel. 266 3523).
Vasario 4-6 d. Briuselyje vykusiame ES Tarybos Aplinkos darbo grupės posėdyje aptartas pasiūlymas dėl EP ir Tarybos direktyvos dėl atliekų. Dalyvavo ministerijos Aplinkos kokybės departamento atstovas (išsamesnė informacija: Ingrida Kavaliauskienė, tel. 266 3511).
Vasario 4-7 d. Isproje (Italija) vyko ekspertų pasitarimas „Dirvožemio ribinių verčių nustatymo metodai“. Aptarti ribinių verčių nustatymo metodų skirtumai Europos šalyse, dirvožemio apsaugos strategija, kiti klausimai. Dalyvavo Lietuvos geologijos tarnybos atstovai (išsamesnė informacija: Kęstutis Kadūnas, tel. 213 6272).
Vasario 5 d. Plungės rajone pradėta akcija „Miškas – 2007“. Pagal sudarytus grafikus ir priemonių planus operatyvinės grupės tikrins miško kirtimą, gabenimą, konsultuos miško savininkus ūkininkavimo privačiuose miškuose ir kt. klausimais (išsamesnė informacija: Irena Latakaitė, tel. 8~448 50 470).
Vasario 5-7 d. Helsinkyje vyko Suomijos aplinkos ministerijos ir šios šalies Aplinkos instituto organizuojamas pasitarimas. Aptarti praktiniai Poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste konvencijos taikymo šiaurės Europos dujotiekio projektui klausimai, instituciniai ir procedūriniai veiksmai. Dalyvavo ministerijos Poveikio aplinkai vertinimo skyriaus atstovas (išsamesnė informacija: Miglė Masaitytė, tel 266 3654).
Vasario 5-9 d. Jurbarko miškų urėdija organizuoja kursus privačių miškų savininkams „Tvarus ūkininkavimas privačiame miške“ (išsamesnė informacija: Dalia Mačiežienė, tel. 8~447 71 847).
Vasario 6 d. Vilniaus mokytojų namuose (Vilniaus g. 29), vasario 8 d. Alytaus jaunimo centre (Tvirtovės g. 3) - nemokami seminarai „Apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės apskaita. Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis apskaičiavimas ir deklaravimas“. Pradžia 10 val. (išsamesnė informacija tel. 216 3818).
Vasario 6-7 d. Helsinkyje vyko Baltijos jūros aplinkos apsaugos komisijos darbo grupės posėdis dėl Baltijos jūros veiksmų plano parengimo. Aptarti Baltijos jūros veiksmų plano projekte siūlomi veiksmai dėl eutrofikacijos, pavojingų cheminių medžiagų, veiklos jūroje bei papildomi veiksmai, reikalingi veiklos planui parengti. Dalyvauja ministerijos Aplinkos kokybės departamento atstovas (išsamesnė informacija: Agnė Kniežaitė, tel. 266 3517).
Vasario 6-8 d. Briuselyje - ES tarptautinių aplinkos klausimų darbo grupės pasitarimas Biologinės įvairovės klausimais. Diskutuojama dėl Tarybos išvadų Biologinės įvairovės nykimo sustabdymo iki 2010 metų klausimais, išklausytos Biologinės įvairovės konvencijos šalių konferencijos biuro narių ir Mokslinių, techninių ir technologinių konsultacijų pagalbinės tarybos biuro narių ataskaitos, Konvencijos sekretoriato pranešimai, aptarti kiti klausimai. Dalyvauja ministerijos Gamtos apsaugos departamento atstovas (išsamesnė informacija: Kristina Klovaitė, tel. 266 3552).
Vasario 7 d. švenčionėlių miškų urėdija organizavo renginį jauniesiems miško bičiuliams, skirtą pasaulinei pelkinių vietovių dienai paminėti (Mokyklos g. 24, švenčionėliai). Adutiškio bei švenčionėlių jaunieji miško bičiuliai pristatė savo kūrinius apie pelkes, vyko viktorinos, dalyvių apdovanojimai (išsamesnė informacija tel. 8~387 31397).
Vasario 7 d. Neries regioninio parko direkcija organizavo renginį, skirtą Neries regioninio parko gamtos ir kultūros paveldo pristatymui (Vilniaus rotušė, Didžioji g. 31). Pateikta informacija apie pasirengimą ekspedicijai „Neris ir jos krantai. Konstantino Tiškevičiaus keliais po 150 metų“, pristatytas baltų mitologijos paveldas Neries regioniniame parke, pinamos tradicinės Vilniaus verbos, eksponuojama K. Tiškevičiaus parengto Neries žemėlapio kopija (išsamesnė informacija: Audronė Žičkutė, tel. 249 0202).
Vasario 8 d. 10 val. Dzūkijos nacionaliniame parke (Marcinkonys, Varėnos r.) vyks saugomų teritorijų direkcijų 2006 m. veiklos ataskaitų ir 2007 m. veiklos planų pristatymas. Dalyvaus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, saugomų teritorijų direkcijų (Čepkelių valstybinio gamtinio, Žuvinto biosferos rezervatų, Metelių, Nemuno kilpų, Veisiejų regioninių parkų) atstovai (išsamesnė informacija: Eduardas Vaitkevičius, tel. 272 3432).
Vasario 10 d. švenčionėlių miškų urėdija kartu su švenčionių rajono savivaldybe bei Sirvėtos regioniniu parku prie Bėlio ežero organizuoja Žiemos šventę. Vyks žūklės, mini futbolo, virvės traukimo varžybos, nuotaikingi konkursai (išsamesnė informacija: Onutė Gylienė, tel. 8~387 33 235)

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3661

 

 

Prasidėjo Lenkijos ir Lietuvos moksleivių dailės darbų konkursas

 

Nuo vasario 1 dienos vyksta Lenkijos ir Lietuvos moksleivių dailės darbų konkursas tema “Mūsų žemė – praeityje, šiandien ir ateityje”. Konkurso devizas - “Mamutų laikmetis”.
Organizatoriai – Lenkijos geologijos instituto Geologijos muziejus ir Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos dalyvauti konkurse kviečia III–VI klasių moksleivius.
Konkursas vyks dviem etapais. Nacionaliniame konkurso etape bus išaiškinti nugalėtojai Lietuvoje ir Lenkijoje.
Lietuvos mokyklose konkursą organizuoti kviečiami gamtos pažinimo, geografijos ir pradinių klasių mokytojai. Kiekvienoje klasėje jie išrinks po tris geriausius darbelius ir iki kovo pabaigos pristatys juos į Lietuvos geologijos tarnybą.
Visus Lietuvos moksleivių dailės darbus vertins autoritetinga komisija, sudaryta iš Lietuvos švietimo ir mokslo, Užsienio reikalų ministerijų, Lietuvos geologijos tarnybos ir Geografijos mokytojų sąjungos atstovų.
Organizatoriai laukia pačia įvairiausia dailės technika (piešiniai, akvarelė, karpiniai, mezginiai ir kt.) A4 formato atliktų konkurso tematiką atitinkančių darbelių.
Tarptautinis konkurso etapas vyks Lenkijoje. Gegužės 30 - birželio1 dienomis Varšuvoje varžysis po tris originaliausių dailės darbų autorius iš Lietuvos ir Lenkijos. Konkurso finale dalyvaus ir po vieną abiejų šalių mokytoją, kuris organizavo konkursą mokykloje ir kurio mokinio dailės darbas gerai įvertintas finale.
Nugalėtojų iš Lietuvos laukia trijų dienų kelionė po Lenkiją ir prizai. Konkurso nugalėtojus iš Lenkijos kelione po Lietuvą ir dovanomis nudžiugins konkurso organizatoriai Lietuvoje.
Bendras Lietuvos ir Lenkijos moksleivių dailės darbų konkursas rengiamas pirmą kartą.
Daugiau informacijos apie konkursą teirautis telefonu: (8-5) 233 15 35

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 2663657
2007 02 05

 

 

Iš laivo Baltijske išsilieję teršalai nepasieks Lietuvos pajūrio

 

Vasario 5 d. Aplinkos ministerijos Jūrinių tyrimų centras atliko naftos teršalų, vasario 4 d. išsiliejusių Kaliningrado srities Baltijsko uosto akvatorijoje, galimos sklaidos prognozę, įvertinę dabartinę hidrometeorologinę situaciją. šie teršalai, pasak Centro specialistų, nekelia jokios grėsmės Lietuvos vandenims ir krantui, jie mūsų pajūrio nepasieks.
Rusijos Federacijos nepaprastųjų situacijų ministerijos duomenimis, vasario 4 d. rytą iš Baltijsko uoste stovinčio Kipro laivo „Maerks-Vienna“ į šio uosto akvatoriją išsiliejo ne 2 tonos mazuto, kaip anksčiau buvo pranešta, bet apie 5 tonas. Naftos produktai sudarė apie 4,8 tūkst. kvadratinių metrų ploto dėmę. Jie išsiliejo pro skylę kuro bake, kuri buvo pramušta, kai laivas švartavosi ir kliudė betoninę prieplauką. Pastebėjus nelaimę, uosto gelbėjimo tarnybos operatyviai pastatė bonines užtvaras teršalams sulaikyti, ir jie nepateko į atvirą jūrą. Pranešama, kad šios tarnybos jau surinko apie 4 tonas išsiliejusių naftos produktų.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

2007 02 05

 

 

Prasideda akcija „Miškas 2007“

 

Vasario 5 d. prasidėjo kasmetinė prevencinė akcija „Miškas 2007“. Ją rengia Aplinkos ministerijos Valstybinė aplinkos apsaugos inspekcija, Generaline miškų urėdija ir Policijos departamentas. Akcijos tikslas – užkirsti kelią neteisėtam miškų kirtimui ir medienos grobstymui, konsultuoti miško savininkus jo naudojimo, atkūrimo ir apsaugos klausimais. Visą mėnesį, iki kovo 5-osios, pasak Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos Miškų kontrolės skyriaus vedėjo Artūro Balčiaus, regionų aplinkos apsaugos departamentų, miškų urėdijų ir rajonų policijos komisariatų pareigūnai rengs reidus, tikrins privačias miško valdas, autotransportu gabenamos medienos įsigijimo dokumentus ir jos apskaitą lentpjūvėse.
Per pernykštę akciją, kurios metu buvo surengta arti 500 reidų bei patikrinta daugiau kaip 350 lentpjūvių ir beveik 2 tūkst. privačių miško valdų, pareigūnai nustatė 74 neteisėtų miško kirtimų atvejus. Už apvaliosios medienos gabenimo, medienos apskaitos lentpjūvėse tvarkos, privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų reikalavimų ir kitus aplinkosaugos pažeidimus buvo nubausta per 400 asmenų. Jiems skirta arti 75 tūkst. litų administracinių baudų.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 02 05

 

 

Iš Paryžiaus – nerimo balsai

 

„Visos, net ir pačios mažiausios, valstybės turi prisidėti sprendžiant visuotinės klimato kaitos problemas, nes su šia kaita susijusius skaudžius gamtos iššūkius teks patirti visai žmonijai, kiekvienam žmogui, kad ir kurioje šalyje jis gyventų“, – sakė aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, diskutuodamas vasario 2 d. Paryžiuje prasidėjusioje aplinkosaugos klausimams skirtoje konferencijoje „Žemės piliečiai“. Ji surengta Prancūzijos prezidento Jacques’o Chirac’o iniciatyva siekiant sutelkti tarptautinės bendrijos jėgas ir imtis gerokai ryžtingesnių veiksmų rūpinantis pasaulio ekologine padėtimi.
Į Paryžių buvo pakviesti vyriausybių, verslo sferų atstovai, mokslininkai, žymūs visuomenės veikėjai daugiau kaip iš 60 šalių. Tarp šio tarptautinio forumo dalyvių – Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Ban Ki-moon’as, Europos Komisijos pirmininkas José Manuel’is Barroso ir kitų tarptautinių organizacijų vadovai. Konferencijos dalyviai dvi dienas svarstė klimato kaitos, biologinės įvairovės nuskurdimo, vandens išteklių mažėjimo, aplinkos taršos problemas, aptarė, kokių veiksmų pirmiausia reikia imtis. „Kodėl visiškai nebegalima delsti“, - taikliai pastebėjo viena iš konferencijos dalyvių. Jos žodžiais, mes Žemę jau vagiame iš savo vaikų. Ne skolinamės, o vagiame, nes skolą dar galima grąžinti“, – telefonu iš Paryžiaus sakė Arūnas Kundrotas.
Forumas „Žemės piliečiai“ – tarsi ką tik Paryžiuje pasibaigusios Jungtinių Tautų konferencijos, skirtos klimato kaitai, tąsa. Į pastarąją, kuri vyko nuo sausio 29 d., buvo pakviesta per 500 ekspertų. Pagrindinis klimato kaitos konferencijos akordas – Jungtinių Tautų tarpvyriausybinės klimato kaitos grupės (TKKG) pateiktas ataskaitos apie visuotines klimato permainas pirmosios dalies apibendrinimas.
šis pranešimas – tai pats griežčiausias iš ligi šiol skelbtų TKKG perspėjimų apie klimato atšilimo padarinius. Kaip teigia jo autoriai, „labai tikėtina“, t. y. tikimybė didesnė nei 90 proc., kad vidutinės pasaulinės temperatūros padidėjimas nuo XX a. vidurio yra susijęs su padidėjusiu dėl žmogaus veiklos išmetamų šiltnamio dujų kiekiu. Tad planetos paviršiaus atšilimo priežastis – antropogeninės, o ne natūralios kilmės šiltnamio dujos. Pranešime prognozuojama, kad iki 2100 m. temperatūra pakils tarp 1,8 ir 4 laipsnių pagal Celsijų, o jūros lygis – nuo 18 iki 59 cm, kad iki šio amžiaus vidurio ištirps Arkties vandenyno ledas. Taip pat tikėtina, kad padažnės karščio bangos ir tropinės audros.
1988 m. įkurta TKKG vienija pustrečio tūkstančio mokslininkų iš daugiau nei 130 valstybių. Pagrindinė šios grupės užduotis – nuolat analizuoti ir vertinti su klimato kaita susijusią informaciją. ši informacija pateikiama vertinimo ataskaitose. Pirmoji TKKG ataskaita buvo parengta 1990 m., antroji – 1995 m., trečioji – 2001 m. Dabar parengta ataskaita apie klimato kaitą – ketvirtoji.
ši ataskaita patvirtina, kad viena pagrindinių grėsmių pasaulio ateičiai – nuolat didėjantis į atmosferą išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis. Per dešimtmetį (1995-2005 m.), kaip šiandien susirūpinę pažymėjo konferencijos „Žemės piliečiai“ dalyviai, šie išmetimai išaugo 20 proc.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 36 60
2007 02 02

 

 

Per metus pasodinta daugiau kaip pusketvirto tūkstančio hektarų naujų miškų

 

Praėjusiais metais Lietuvoje pasodinta 3615 ha naujų miškų. Miškų urėdijos įveisė 1230 ha, privačios žemės savininkai, pasinaudoję Europos Sąjungos parama, – 2185 ha. Dar 200 hektarų apsodino tie miško savininkai, kurie negalėjo pretenduoti į ES paramą, bet buvo paremti Aplinkos ministerijos – jiems miško sodmenų neatlygintinai skyrė miškų urėdijos.
Tokią paramą ministerija numato suteikti ir šiemet. Tiems privačios bet kurios paskirties žemės savininkams, kurie nori įveisti mišką, bet negali pasinaudoti tam tikslui skiriama ES parama, nes jų žemė yra prastos agrarinės būklės – apleista ir nederlinga, pavasarį planuojama vėl nemokamai suteikti miško sodmenų.
Taip pat Aplinkos ministerija siūlo, kaip sakė ministro patarėjas Aidas Pivoriūnas, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra prie ŽŪM šiemet pratęstų paraiškų žemės ūkio paskirties žemei apželdinti mišku priėmimą. Praėjusių metų rezultatai rodo, kad labai gausėja privačios žemės savininkų, norinčių įveisti naujus miškus. Pernai buvo gautos 573 jų paraiškos – tris kartus daugiau nei 2004 m., o pareiškėjų skaičius išaugo net dvylika kartų.
šalies miškingumas didėja. Pasak Aido Pivoriūno, tai liudytų toks faktas: Valstybinė miškotvarkos tarnyba, praėjusiais metais inventorizuodama miškų plotus, vien šiaulių, Kuršėnų, Mažeikių, Tytuvėnų ir Joniškio rajonuose apskaitė apie 6 tūkst. ha naujų savaiminės kilmės ar anksčiau neinventorizuotų miškų.
Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 02 01

 

Patvirtinta atsiskaitymo už tiekiamą geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas tvarka

 

Sausio 31 d.  Vyriausybė patvirtino atsiskaitymo už patiektą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarkos aprašą. Vyriausybės nutarimo tikslas -  nustatyti patiekto geriamojo vandens apskaitą, vandens tiekėjo priimtų tvarkyti nuotekų apskaitą, abonento (vartotojo) atsiskaitymo su vandens tiekėju už sunaudotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarką. Iki šiol dokumento, reglamentuojančio tokią tvarką, nebuvo.
Apraše nustatyta, kad abonentai (vartotojai) už jiems patiektą geriamąjį vandenį atsiskaitys pagal apskaitos prietaisų, įrengtų ties tiekimo ir vartojimo riba, rodmenis, jei sutartyje nenumatyta kitaip. Daugiabučių namų gyventojai už geriamąjį vandenį atsiskaitys pagal butuose ar kitose patalpose įrengtų apskaitos prietaisų rodmenis. Galimos išimtys, kai visų savininkų, kuriems geriamasis vanduo tiekiamas iš vieno įvado, rašytiniame susitarime numatyta už vandenį atsiskaityti pagal įvado rodmenis. ši sąlyga būtinai turi būti įrašyta su vandens tiekėju sudarytose sutartyse.
Nuotekų apskaitos prietaisai įrengiami, kai abonentas daugiau negu pusę per kalendorinius metus patiekto geriamojo vandens kiekio sunaudoja technologinėms, gamybinėms ar paslaugų teikimo reikmėms (gelžbetonio konstrukcijų, statybinių medžiagų gamyba ir pan.) ir šis kiekis nepatenka į nuotekas.
Aplinkos ministerijos Komunalinio ūkio departamento Komunalinio ūkio reguliavimo skyriaus vyr. specialistė Nijolė Krasauskaitė atkreipia dėmesį į pakoreguotą atsiskaitymo už sunaudotą geriamąjį vandenį ir suteiktas nuotekų tvarkymo paslaugas tvarką. „Vartotojai galės atsiskaityti iki kito mėnesio, einančio po ataskaitinio laikotarpio, paskutinės kalendorinės dienos, - sakė Nijolė Krasauskaitė.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3657
2007 01 31

 

 

Pasiūlytas būdas nuosavybės atkūrimo miestų miškuose problemoms spręsti


šiuo metu nėra teisinio pagrindo atkurti nuosavybės teises į miestuose esančius žemės plotus, kurie pagal Miškų įstatymo nuostatas pripažintini miškais. Tokią išvadą sausio 29 d. pateikė Vyriausybės pavedimu sudaryta darbo grupė, kuriai buvo pavesta išnagrinėti, ar dabartiniai teisės aktai leidžia atkurti nuosavybę Palangoje bei kituose miestuose esančiuose miškų plotuose.
šios darbo grupės nariai – Teisingumo, Aplinkos ir Žemės ūkio ministerijų, Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM, Klaipėdos apskrities viršininko administracijos ir Palangos miesto savivaldybės bei senbuvių bendruomenės atstovai – išanalizavo nuosavybės atkūrimo Palangoje problemas, susijusias su miško žemės statusu. Čia nuosavybės teisių atkūrimo procesą stabdo atvejai, kai galimai pažeidžiant teisės aktus privačiai nuosavybei buvo grąžinti miško žemės plotai, kurie pagal Miškų įstatymo nustatytus kriterijus laikomi valstybinės reikšmės miškais ir išimtine nuosavybės teise priklauso valstybei.
Tai, kad šiuo metu visi miestuose esantys miškai, kaip nustato Miškų įstatymas, yra valstybinės reikšmės, darbo grupės vertinimu, ir kelia daugiausia problemų atkuriant nuosavybes teises miestų miškuose. Todėl ji pasiūlė keisti šio įstatymo apibrėžtus kriterijus, pagal kuriuos miestuose esantys miškai pripažįstami esantys valstybinės reikšmės. šiuo požiūriu patobulintas Miškų įstatymas ir kiti atitinkami teisės aktai padėtų spręsti dabartines nuosavybės atkūrimo miestų miškuose problemas.
Darbo grupė siūlo Palangos miesto savivaldybės valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, kurią Aplinkos ministerija patikslino, atsižvelgusi į viešosios infrastruktūros plėtros (kelių, gatvių, kapinių ir pan.) poreikius, teikti derinti Klaipėdos apskrities viršininko administracijai ir Palangos miesto savivaldybei ir, įvertinus šių institucijų pastabas bei pasiūlymus, ją teikti tvirtinti Vyriausybei.
Taip pat darbo grupė rekomenduoja Palangos miesto savivaldybei nevilkinti nuosavybės teisių atkūrimo proceso, o teikti patikslintus detaliuosius planus Klaipėdos apskrities viršininko administracijai, kad apskrities viršininkas galėtų atkurti piliečių nuosavybės teises į pagal šiuos detaliuosius planus suprojektuotus žemės sklypus.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 01 30

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"