Paieška Saugomos teritorijos - kaimo plėtros židiniai

Saugomos teritorijos - kaimo plėtros židiniai

 

Įvairių tipų saugomų teritorijų tinklas jau daugelį metų kuriamas ir plėtojamas Lietuvoje. Saugomų teritorijų plotas itin išaugo per paskutinį dešimtmetį – nuo 4,75 % iki 15 % šalies teritorijos. Svarbu suvokti, kad užtikrindamos gamtinių bei kultūrinių vertybių apsaugą jos gali atlikti svarbų vaidmenį ir kaimo plėtroje. Dažnai tai nėra pakankamai įvertinama nei aplinkosaugininkų, nei vietos bendruomenių, vertybių apsaugos reglamentus paprastai priimančių tik kaip kliūtis socialinei-ekonominei plėtrai. Tiesa, jau ne vieneri metai stebime miestiečių prestižo reikalu tapusį sodybų nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose pirkimą. Jų kaina išties iškalbinga ir „smagiai“ kylanti aukštyn, taigi saugomos teritorijos statusas šiuo atveju tarsi aplinkos kokybės, kraštovaizdžio grožio vizitinė kortelė. Deja, vietinių bendruomenių ta vertė kol kas retai suvokiama ir minimaliai išnaudojama, o juk tokiose vietovėse eko-turizmas gali tapti puikiu stimulu verslumui pasireikšti ir užtikrinti naujų darbo vietų atsiradimą.

Tiesa, kalbant apie eko-turizmo plėtrą itin svarbūs keli aspektai. Pirma, reikalinga nepamiršti eko-turizmo holistinio pagrindo - darnos tarp ekonominių, socialinių ir aplinkosauginių aspektų užtikrinimo. Antra, eko-turizmo, kaip ir visų turizmo krypčių, plėtra yra glaudžiai susijusi su tinkamos infrastruktūros įrengimu bei marketingu, o tai reikalauja nemažų investicijų. Vietos savivaldybės ir privatūs asmenys dažnai tokiomis lėšomis nedisponuoja, tad pasitelkiamos ES ir pasaulinių fondų lėšos. Vienas iš sėkmingų tokių investicijų į turizmo infrastruktūrą pavyzdžių - 2006 metais įgyvendintas projektas „Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių gamtinio rezervato integracija į bendrąją Lietuvos ir Lenkijos pasienio regionų turizmo erdvę“, kurio įgyvendinimui buvo pasitelktos ES Phare programos, Jungtinių Tautų Vystymo programos / Pasaulio aplinkos fondo projekto „Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse“ bei Varėnos savivaldybės biudžeto jungtinės lėšos.

Metų trukmės projekto metu rekreacijai pritaikytas Marcinkonių gyvenvietės pakraštyje esantis Kastinio ežeras - išvalyta dalis dugno nuosėdų, įrengti pliažai bei susijusi infrastruktūra. Kastinio ežero kompleksas džiugiai priimtas Marcinkonių bendruomenės praturtino ir darniai įsijungė į esamą pažintinių takų, dviračių trasų, lankytinų objektų tinklą.  

 

 

Čepkelių rezervato administraciniame pastate įrengtas lankytojų centras su videosale bei rezervatą pristatančia ekspozicija. Čia atvykę lankytojai gaus įdomią ir išsamią informaciją apie rezervatą, sužinos kuo Čepkeliai vertingi, turės galimybę virtualiai po juos pakeliauti.

 

Susipažinti su Čepkelių gamtos vertybėmis nuo šiol padės ir naujai įrengtas mokomasis takas su apžvalgos bokštu. Ekskursija 1,5 km ilgio taku leis geriau pažinti didžiausią šalies aukštapelkę ir ją puošiančias žemynines kopas. Nuo apžvalgos bokštelio atsiveria nuostabus vaizdas į pelkės platybes. Dalis tako ir apžvalgos platforma pritaikyta judėjimo neįgaliesiems. Išleistas lankstukas apie Čepkelių rezervato teritoriją padės lengviau surasti lankytinus objektus, primins svarbiausius Čepkelių aspektus.

 Lankytojams susiorientuoti Čepkelių rezervato prieigose padės informaciniai stendai ir kryptinės rodyklės, o įspėjamaisiais riboženkliais nužymėta Čepkelių rezervato riba bei ant kelių, kvartalinių įrengti kelių užtvarai padės apsaugoti itin jautrias teritorijas nuo trikdymo.

Visi darbai sėkmingai įgyvendinti projekto partnerių: Varėnos rajono savivaldybės administracijos, VšĮ „Gamtos paveldo fondo“, Dzūkijos nacionalinio parko direkcijos, Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcijos, ir Vygrių (Suvalkai) nacionalinio parko, glaudaus bendradarbiavimo dėka.

 

Tekstas - Argaudo Stoškaus, Gamtos paveldo fondas

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"