Paieška Erelio pasveikinimas Roko sodyboje

Erelio pasveikinimas Roko sodyboje

Plėšriųjų paukščių, pelėdų ir juodųjų gandrų tyrimai bei apsauga Lietuvoje

Antanas MATAITIS

 

2007 02 02 VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymosi fondas“ (jį 2003 metais įsteigė UAB „Litagros chemija“, tad yra pagrindinis rėmėjas) Kaišiadorių rajono Stasiūnų kaime esančioje „Roko sodyboje“ organizavo seminarą „Plėšriųjų paukščių, pelėdų ir juodųjų gandrų tyrimai ir apsauga Lietuvoje“. Seminaras buvo skirtas saugomų teritorijų administracijų darbuotojams, ornitologams, nevyriausybinių gamtosauginių organizacijų atstovams ir visiems, kurie domisi paukščių apsauga Lietuvoje.

Žinia, malonu, jog bendrovėje „Litagros chemija“ (veikla apima pirminę augalininkystės ir gyvulininkystės produkcijos gamybą, perdirbimą ir paslaugas žemės ūkiui) dirbama atsižvelgiant į aplinkosaugos reikalavimus, prisiimant socialiai atsakingos įmonės įsipareigojimus.

 VšĮ „Gamtosaugos projektų vystymo fondui“ vadovaujanti Aušra Vaitauskaitė pasidžiaugė, jog Jungtinių Tautų Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa (JT PAF MPP) bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija vėl finansuoja šios viešosios įstaigos tęstinį projektą (2007-2008 metais, pirmasis projektas, susietas su jūriniu ereliu, buvo įgyvendinamas 2004-2005 metais), susietą su jūriniu erelių bei kitais retais plėšriaisiais paukščiais. Seminaras, organizuotas Stasiūnuose, kaip tik, pasak Aušros Vaitauskaitės, atverčia naują puslapį, nes skiriamas projektui „Jūrinių erelių apsauga Telšių, šiaulių ir Tauragės apskrityse (V etapas)“, siekiant didinti bendruomenių pajėgumus saugant retas rūšis.

„Fondas imasi iniciatyvos atgaivinti konferencijas ornitologams, kurie galėtų periodiškai rinktis ir aptarti esamą situaciją Lietuvoje.

Kokie tikslai įgyvendinant naująjį projektą? Mums svarbu išaiškinti, stabilizuoti ir pagausinti perinčių jūrinių erelių porų skaičių; vykdyti šių paukščių stebėjimą (monitoringas), populiarinti gamtosaugos ir gamtotvarkos idėjas visuomenėje, o taip pat ugdyti bendruomenių sąmoningumą. Sieksime, kad Lietuvoje 10-15 proc. padidėtų jūrinių erelių populiacija.“, - kalbėjo Aušra Vaitauskaitė.

 Jungtinių Tautų Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programos Lietuvoje vadovė Neda Leonavičiūtė, pasveikinusi susirinkusiuosius pasidžiaugė ir sueigos dalyvių gausa.

„Manyčiau, jog ereliai, kaip vieni iš didingiausių ir rečiausių paukščių Lietuvoje, yra svarbūs daugeliui gamtininkų. Mažųjų projektų programa remia jau antrąjį projektą, skirtą erelių populiacijos tyrimams, gausinimui Lietuvoje. Tiesa, mes neitin norime dar kartą remti tą patį projektą, tai lyg ir prieštarauja mūsų veiklos taisyklėms, tačiau gal čia kalti Aušros lobistiniai gebėjimai... Tikriau sakant, toks projektas yra unikalus, todėl ir remtinas kaipo penktas tęstinis projektas“, - kalbėjo Neda Leonavičiūtė. Kartu ji pristatė ir Mažųjų projektų programą (dirbančią 99 pasaulio šalyse), Lietuvoje veikiančia jau šeštuosius metus (beje, Lietuvoje - 99 MPP projektai, iš kurių 40 jau įgyvendinti; savitas skaičių sutapimas). Projektams iš MPP skirta per 6 mln. Lt. (Vidutinis projekto dydis siekia apie 60 tūkst. Lt.)

 UAB „Litagros chemija“ marketingo koordinatorė Sigita Baronaitė sakė, jog „..tokie projektai bendrovei pelno tikrai neteikia, tačiau gerieji pokyčiai gamtinėje aplinkoje parodo, jog „Lytagros chemija“ yra teisingame kelyje, yra gražiame sąlytyje su visuomenės reikmėmis“.

 Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus Ornitologijos skyriaus vedėjas Saulius Rumbutis pasidžiaugė, jog muziejus yra vienas iš projekto, susieto su jūrinio erelio apsauga, dalyvių.

„Jau tris dešimtmečius dalyvauju panašiuose renginiuose, tačiau tiek aš, tiek, tarkime, čia dalyvaujantis garbus ornitologas Gediminas Gražulevičius, vargu ar galėtume prisiminti apie tokią gausią sueigą, skirtą aptarti plėšriesiems paukščiams, juodiesiems gandrams. šis renginys turi ne kokio seminaro, o ornitologinės konferencijos bruožus. Džiaugiuosi, jog po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje toks gražus specialistų susibūrimas vadintinas pirmuoju“, - kalbėjo Saulius Rumbutis.

 Seminare „Plėšriųjų paukščių, pelėdų ir juodųjų gandrų tyrimai ir apsauga Lietuvoje“ pranešimus skaitė: Deivis Dementavičius, Gamtosaugos projektų vystymo fondas, Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejus („Jūrinių erelių apsaugos projektas Lietuvoje 2003-2006 metais“); Eugenijus Drobelis, Dzūkijos nacionalinis parkas („Plėšriųjų paukščių ir juodųjų gandrų tyrimų raida Lietuvoje“); Darius Stončius, Lietuvos gamtos fondas („Ką reikia žinoti, norint patikimai nustatyti juodojo gandro gausumą?“); Rimgaudas Treinys, VU Ekologijos institutas („Veiksniai, svarbūs erelių rėksnių apskaitos kokybei“); Ričardas Patapavičius, Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejus („Plėšriųjų paukščių žiedavimo Lietuvoje rezultatai“); Bronius šablevičius, Aukštaitijos nacionalinis parkas („Žvirblinės pelėdos ekologiniai ypatumai veisimosi laikotarpiu“); Saulis Skuja, Valstybinis miškotvarkos institutas, Lietuvos žemės ūkio universitetas („Uralinių pelėdų tyrimai Lietuvoje“); Saulius Rumbutis, Kauno T.Ivanausko zoologijos muziejus („Demografiniai procesai naminių pelėdų populiacijoje“); Antanas Petraška, miškininkas, Jonavos miškų urėdija („Naminių pelėdų mityba Kėdainių ir Jonavos rajonuose neperėjimo metu“).

Ornitologas Mindaugas Survila seminaro dalyviams pristatė savo sukurtojo filmo „Žuvininkas“ (apie erelį žuvininką) kai kuriuos siužetus. Juos aptariant būta gana įdomių diskusijų. šio filmo premjera numatyta kovo 1 d. 19:00 val sostinės „Skalvijos“ kino teatre.

„Noriu šį filmą parodyti kuo gausesnei visuomenei, nes daugelis paprasčiausiai nė nežino, jog lankydamiesi greta erelių lizdų itin trikdo šių paukščių gyvenimą“, - pasakojo Mindaugas Survila, paminėdamas, jog į jį, filmuojanti iš kito medžio viršūnės erelius, buvo nukreiptas graižtvinio šautuvo vamzdis... Ko gero, itin žiauraus būta šautuvėlio šeimininko, jei vardan erelio iškamšos gali atgręžti šautuvą ir į žmogų. Kita vertus, kas šaudo kilniuosius erelius, tas būtinai kada nors gebės nušauti ir žmogų...

 NUO REDAKCIJOS. „Žaliasis pasaulis“, kaipo leidinys, kuriame gerbiamos mokslinės-praktinės diskusijos (vien mokslo tiesoms skirti kiti leidiniai), ateityje siektų publikuoti ir atskirus straipsnius, kurie būtų susieti su ornitologų ir atskirų vietos bendruomenių bendra veikla.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"