Paieška Žvilgsniai į sostinės žiedus (2)

Žvilgsniai į sostinės žiedus (2)

„Vilniaus aplinkosaugos forumas – 2007“

Vytautas LEšČINSKAS

 

2007 01 30 surengtame sostinės aplinkosaugos forume (apie kurį jau rašyta ir praėjusiame „Žaliojo pasaulio“ numeryje) vyko ir seminaras “Naujovės aplinkosaugoje – oras, vanduo, atliekos, miesto želdynai”. Jam pirmininkavo Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Ivinskienė.

Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto atstovė Ona Motiejūnaitė, Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto atstovės Gražina Palaitytė, Rimantė Kondratienė, Danutė Zablockienė parengė šiam seminarui pranešimą tema “Edukacinė veikla kuriant saugomų augalų kolekcijas ir rekomendacijos Vilniaus miesto želdynams”, kuris buvo perskaitytas pirmas (skaitė Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto Kraštotvarkos katedros vedėja Gražina Palaitytė).

Po to perskaityti dar du referatai: Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geotechninės inžinerijos skyriaus atstovių Jūratės Kumpienės, Evelinos Branval – “Cheminė stabilizacija – šiuolaikinė dirvožemio atnaujinimo technologija” ir “Užteršto grunto rizikos aplinkai vertinimas”.

Kiti šio seminaro pranešimai: Vilniaus universiteto Botanikos sodo draugų klubo atstovė Danielė šležienė – “Kaip puoselėti sodo pagalbininkus – paukščius, varliagyvius, vabzdžius ir smulkius gyvūnus?”; UAB “VSA Vilnius” direktorius Robertas Notkus – “Molok” tipo konteineriai Vilniuje: patirtis įdiegiant naują surinkimo sistemą ateities plėtros perspektyvos Lietuvoje”; Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento Miestovaizdžio skyriaus darbuotojos Vaiva Deveikienė, Giedrė Čeponytė  - “Ekologinė samprata miesto želdynų projektavime”; Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos atstovė Audronė  Galvonaitė – “Vilniaus miesto klimato kaita per paskutinį dešimtmetį”; Všį “Žaliasis taškas” vadovas Saulius Žvirblis – “Pakuočių atliekų tvarkymas Vilniuje”; VšĮ “Grunto valymo technologijos” direktorius Rapolas Liužinas, Všį “Vilnijos aplinkosaugos technologijų centras” atstovai Kęstutis Turonis, R. Bružis – “Užterštų teritorijų valymo problemos ir technologijos”; Lietuvos žemės ūkio universiteto Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto atstovas Antanas Ciūnys – “Ežerotvarkos patirtis Lietuvoje”; Vilniaus miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidotas  Palionis – “Strateginis triukšmo kartografavimas Vilniaus mieste”; VšĮ “Atsinaujinančios energijos informacinis konsultacinis centras” atstovė E. Milutienė – “Saulės energijos naudojimas Vilniaus pastatuose: galimybės ir perspektyvos”; Medžiotojų ir žvejų draugijos atstovas Ramūnas Grigaitis – “Aplinkosaugai reikalingi visuomeniniai inspektoriai”; Kauno technologijos universiteto Inžinerinės ekologijos katedros atstovas Gintaras  Denafas – “Komunalinių atliekų tvarkymo Lietuvoje plėtros galimybės”; UAB “Vilniaus vandenys” atstovė Dalia Janeliauskienė, Vilniaus universiteto ekologijos instituto atstovė Irena Eitminavičiūtė – “Nuotėkų dumblas, dumblo kompostavimas ir jo panaudojimas”; UAB “Biastra plius” direktorius Stanislovas Tracevičius, taip pat šios įmonės atstovė  Milda Radzevičiūtė – “Vilniaus miesto nuotėkų dumblo kompostavimas, praktinė patirtis”; SĮ “Vilniaus planas” atstovė Gintarė Dubickaitė  – “Vilniaus miesto taršos modeliavimas ADMS-Urban programa”; UAB “Elektroninių mašinų perdirbimas” atstovai Rasa Buslavičienė, Almontas Kybartas – “Elektroninių atliekų tvarkymas Vilniaus mieste”; Lietuvos skautijos atstovas Jonas Aleknavičius – „šaltinių pažinimas ir jų reikšmė vasaros skautų stovyklose”.

Be pranešimų, forumo dalyviai turėjo progą įdomios bei svarbios informacijos rasti Vilniaus miesto savivaldybės leidiniuose: Violetos Ivinskienės “Nuo kibirėlio iki sąvartyno” (apie atliekų tvarkymą), VšĮ “Vilnijos aplinkosaugos technologijų centras” parengtame leidinyje “Aplinkos kokybės stebėsena Vilniaus mieste” (teksto ir nuotraukų autorius Kęstutis Turonis), kituose visiems dalyviams prieinamuose spaudiniuose.

Informatyvios buvo taip pat ekspozicijos: “Sveikos ir gražios aplinkos kūrimas, želdynų apsauga”, “Aplinkosaugos šventės ir akcijos”, “Ekologinis švietimas: leidiniai ir mokomieji filmai”, “Vandens, nuotėkų, atliekų tvarkymas ir atsinaujinantys energijos šaltiniai” ir kt.

 

Rizikos aplinkai vertinimas

(Iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto Geotechnikos katedros atstovės Jūratės Kumpienės ir Evelinos Branval pranešimo “Užteršto grunto rizikos aplinkai vertininimas”)

 

Mokslininkai pripažįsta, kad užterštos teritorijos keliama rizika aplinkai ir žmonių sveikatai nėra proporcinga bendrai teršalų koncentracijai dirvožemyje. Biologinis teršalų, pavyzdžiui, mikroelementų prieinamumas yra svarbiausias riziką apibrėžiantis veiksnys. Tai reiškia, kad mikroelementai tampa kenksmingi tik tuo atveju, jei į organizmą iš aplinkos jų pakliūva didesniais kiekiais. Bet šiuo metu nėra leidžiančių kiekybiškai įvertinti biologiškai prieinamą mikroelementų frakciją analizės metodų, kurių rezultatai galėtų būti ekstrapoliuoti visiems gyviems organizmams. Todėl teigiant, kad elementų biologinis prieinamumas koreliuojasi su jų tirpumu bei su tuo susijusiu judrumu, taikomi įvairūs išplovimo testai, biologinius procesus imituojančios bei cheminės ištraukos. šie testai skirti numatyti rizikai, susijusiai su teršalo elgsena specifinėmis aplinkos sąlygomis.

šiuo metu nėra standartizuotų metodų, taikomų dirvožemio ilgalaikiam geocheminiam stabilumui įvertinti. Tyrimo metodų parinkimas turi atitikti dirvožemio panaudojimo scenarijų. Jei užterštas dirvožemis stabilizuotas, kad būtų sumažinta atliekų pavojingumo klasė prieš šalinant dirvožemį sąvartyne, turi būti taikomi Europos Tarybos direktyvos dėl atliekų sąvartynų II priede nurodyti metodai.

Bet jei stabilizacija buvo taikoma vietoje, dėmesys skiriamas poveikio aplinkai bei žmonių sveikatai vertinimui.

 

Augalai ir edukacinę veikla

(Iš Vilniaus pedagoginio universiteto Gamtos mokslų fakulteto atstovės Onos Motiejūnaitės, Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakulteto atstovių Gražinos Palaitytės, Rimantės Kondratienės, Danutės Zablockienės pranešimo “Edukacinė veikla kuriant saugomų augalų kolekcijas ir rekomendacijos Vilniaus miesto želdynams”)

 

Saugomųjų augalų kolekcija Buivydiškėse buvo sukurta apie 1975-1980 metus. Tuo metu ją įkūrė Vilniaus pedagoginio universiteto profesorė Elena šapokienė su studentais. Kolekcijos sukūrimas, studentų tiriamoji veikla joje pastūmėjo studentų

Retųjų augalų sekcijos prie VPU gamtos apsaugos draugijos steigimą. Daugelis tuo metu retus augalus tyrinėjusių studentų tolesnį savo gyvenimo kelią susiejo su botaniniais tyrimais. ši sekcija vėliau išsirutuliojo į Respublikinį aplinkotyros klubą “Medumėlė” (prie VPU Botanikos katedros). šis klubas vienija pedagogus ir įvairių specialybių gamtos bičiulius, siekiančius pažinti mūsų kraštą, gilintis į augalų pasaulio paslaptis. Vėliau kolekcija nebuvo prižiūrima ir pamažu pradėjo nykti. Kai kurie augalai buvo perkelti į kitas kolekcijas. šiuo metu Vilniaus kolegijos Agrotechnologijų fakultete rengiami želdinių ir jų dizaino specialybės inžinieriai. Įgiję šią specialybę, studentai dirbs įvairiose aplinkos želdinimo įstaigose. Dauguma jų lieka dirbti Vilniaus miesto įmonėse. Todėl siekiama juos kuo geriau parengti būsimam darbui, kad Vilniaus želdiniai taptų gražūs ir įdomūs vilniečiams, miesto svečiams. Tinkama bazė šiems specialistams rengti yra šalia fakulteto esantis augynas. Jame yra gėlininkystės skyrius. šiame sklype siekiama atkurti buvusią Lietuvos saugomų augalų kolekciją ir ją pritaikyti edukacinei veiklai. šią veiklą bendromis jėgomis pradėjo VIKO Agrotechnologijų fakulteto Kraštotvarkos katedros bendruomenė ir “Medumėlės” klubo nariai.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"