Paieška Tarptautinė pelkėtų vietovių diena Kintuose

Kalbėkite, raisteliai!..

Tarptautinė pelkėtų vietovių diena Kintuose

Daiva LETUKAITĖ

Aplinkosaugos informacijos centras (Vilnius), projektų vadovė

 

Jau daugiau nei 10 metų vasario 2 d. pasaulyje minima Tarptautinė pelkėtų vietovių diena. šios dienos metu vyksta įvairūs renginiai, akcijos, konkursai, parodos. Jų tikslas yra ugdyti visuomenės sąmoningumą ir atkreipti dėmesį į pelkes, kaip vertingą gamtinę buveinę, jų apsaugą bei racionalų pelkių išteklių naudojimą.

Vasario 2 dieną Kintuose, Vydūno kultūros centre susirinkę moksleiviai, mokytojai, saugomų teritorijų atstovai ir gamtininkai klausėsi Aplinkosaugos informacijos centro paskaitos apie pelkes – jų “gimimą”, raidą, naudą žmogui ir gamtai bei nykimo ir apsaugos problemas. šventės metu didžiausiais dėmesys buvo skirtas Aukštumalos aukštapelkei – netoli Kintų esančiai saugomai Ramsaro konvencijos bei Natura 2000 teritorijai.

Dalyviai čia susirinko paminėti Tarptautinę pelkėtų vietovių dieną. šios šventės metu centro direktorė Rita Tarvydienė sveikino susirinkusius ir supažindino juos su Vydūno kultūros centru, savo dvasia ir istorija traukiantį bei suburiantį vietos bendruomenę, miestelio svečius.

Aplinkosaugos informacijos centro darbuotojai pristatė savo vykdomą projektą “Aukštapelkės atstatymas Aukštumalos telmologiniame draustinyje”, finansuojamą Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo mažųjų projektų programos ir LR Aplinkos ministerijos. šio projekto tikslas yra apsaugoti ir atkurti aktyvią aukštapelkę Aukštumalos telmologiniame draustinyje. Kartu su partneriais vykdomi gamtotvarkiniai darbai pelkėje, visuomenės švietimas bei bendruomenės įtraukimas į šios pelkės apsaugą. Projektas neįprastas tuo, jog jo metu bus vykdomi novatoriški gamtotvarkiniai darbai pelkėje – vandens užtvarų bei geotekstilės pagalba bus siekiama apsaugoti aukštapelkę nuo su ja besiribojančio ekploatuojamo durpyno, turinčio didelį neigiamą poveikį pelkei.

Renginio metu pristatyta foto paroda apie Aukštumalos pelkę. Eksponuojamos Nemuno deltos regioninio parko ekologo Roberto Kubiliaus bei Kintų vidurinės mokyklos biologijos mokytojos Ingridos Ežerskienės bei moksleivių vasarą ekologinės stovyklos metu darytos fotografijos. Kovo mėnesį paroda bus eksponuojama Rusnės salos etnokultūros ir informacijos centre. Kintų bei Saugų vidurinių mokyklų moksleiviai ne tik įdėmiai klausė paskaitos, po jos stebėjo filmą apie Kamanų rezervatą, bet ir aktyviai dalyvavo sprendžiant kryžiažodį bei atsakinėjant į klausimus apie pelkes. Daugiau žinių pademonstravę moksleiviai susirinko nemažai prizų. Tačiau nuskriausti neliko ir kiti – regioninio parko direktoriaus buvo apdovanoti lankstinukais, o projekto organizatorių – vaišėmis.

*  *  *

Pelkės – svarbi ir unikali gamtos dalis. Daugiau nei 10 tūkstančių metų besiformuodamos šios gamtinės buveinės sukaupė ir iki šiol saugo milžiniškus kiekius energijos. Durpėse sukaupta per augalus pasisavinta saulės energija, kiminų paklotėje – gėlo vandens atsargos. Be gausių gamtos išteklių pelkės suteikia „namus“ gausybei retų, įdomių augalų ir gyvūnų rūšių.

Daugelis po ledynmečio egzistavusių augalų dėl klimato pokyčių seniai išnyko. Tačiau pelkėse dar dabar prieglobstį randa keletas arktinio laikotarpio gamtos reliktų, pvz.: beržas keružis, pelkinis vikšris. Tik pelkinėse buveinėse tinkamas augimui sąlygas randa kiti augalai, pvz. saulašarės. Gausu čia ir retų gyvūnų rūšių, ypač paukščių. Jie čia apsistoja pavasarinių ir rudeninių migracijų metu, vasaros metu veisiasi ir augina jauniklius, maitinasi.

Tačiau dėl neracionalaus gamtinių resursų naudojimo šioms ekosistemoms visame pasaulyje didėja grėsmė išnykti. XX amžiuje daugelis pasaulio šalių neteko daugiau nei 50% pelkėtų vietovių, Lietuva per šį laikotarpį prarado du trečdalius pelkinių buveinių. Daugelis jų išnyko dėl sausinimo darbų, užterštumo, gamtinių išteklių eksploatacijos, t.y. žmogaus aplinkai nepalankių veiksmų.

Nuo mažumės formuodami visuomenės teigiamą požiūrį ir pagarbą pelkėms, galėtume prisidėti prie šių unikalių ekosistemų išsaugojimo. Tuo tarpu dažnai mes net nežinome šalia kokių gamtos turtų gyvename!

*  *  *

Projekto „Aukštapelkės atkūrimas Aukštumalos telmologiniame draustinyje“ rėmėjai: Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa ir LR Aplinkos ministerija; projekto partneriai: Lietuvos gamtos fondas, UAB „šilutės durpės“, Kintų Vydūno kultūros centras, Nemuno deltos regioninis parkas, Kintų vidurinė mokykla.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"