Paieška Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. vasario 12-18 d.

Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. vasario 12-18 d.


Vasario 12 d. aplinkos viceministras Zdislovas Truskauskas dalyvavo konferencijoje „Nord Stream projektas: ekonominės, politinės, teisinės ir ekologinės implikacijos Baltijos jūros regionui“ (viešbutis „Reval Hotel Lietuva“, Konstitucijos pr. 20, Vilnius). Konferencijos tikslas aptarti ir įvertinti galimas ekonomines, politines, teisines ir ekologines Nord Stream dujotiekio pasekmes Baltijos jūros regiono valstybėms ir pasiūlyti mažiau prieštaravimų keliančias alternatyvas (išsamesnė informacija: Vitalijus Auglys, tel. 266 3651).

Vasario 12-14 d. Rygoje vyko seminaras „Informacijos pasikeitimas apie atliekų sąvartynų įrengimą“. Aptarti atliekų sektoriaus politikos ir sąvartynų įrengimo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje klausimai. Dalyvavo ministerijos ir Aplinkos projektų valdymo agentūros atstovai (išsamesnė informacija: Laura Mačiulytė, tel. 266 3531).

Vasario 13 d. Aplinkos ministerijos (A. Jakšto g. 4, Vilnius) salėje vyko mokslinio darbo „Lietuvos Respublikos kraštovaizdžio erdvinės struktūros įvairovės ir jos tipų identifikavimo studija“ pristatymas. Studijoje išanalizuota šalies kraštovaizdžio erdvinė struktūra, pristatyta integruotų geografinių kraštovaizdžio kompleksų bei vizualinės struktūros elementų teritorinė sklaida, išnagrinėti ir žemėlapiuose pateikti specifiniai kraštovaizdžio struktūros vienetai. Dalyvavo aplinkosaugos institucijų, planavimo organizacijų, mokslo įstaigų ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. (išsamesnė informacija: Giedrė Godienė, tel. 266 3614).

Vasario 14 d. Briuselyje vykusiame EK Aplinkos generalinio direktorato pasitarime aptarti Kasybos pramonės atliekų tvarkymo direktyvos įgyvendinimo klausimai. Dalyvavo Lietuvos geologijos tarybos direktoriaus pavaduotoja Vyda Elena Gasiūnienė (tel. 233 5537).

Vasario 14 d. Kaune (viešbutis „Kaunas“, Laisvės al. 79) vyko nemokamas seminaras „Apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės apskaita. Mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų gaminių ir pakuotės atliekomis apskaičiavimas ir deklaravimas“ (išsamesnė informacija tel. 216 3818).

Vasario 14-15 d. - konferencija „Genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimas ir visuomenės požiūris“ (Verslo ir laisvalaikio centras “Margis”, Penkininkų km., Trakų r.). Aptariamos GMO naudojimo perspektyvos Lietuvoje, galimas šių organizmų ir produktų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, teikimas vartotojų rinkai, informacijos visuomenei teikimo svarba, etiniai klausimai, Lietuvos visuomeninių organizacijų požiūris į GMO naudojimą. Konferenciją organizavo Aplinkos ministerija, Pasaulio aplinkos fondas ir Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos projektas „Biosaugos sistemos įgyvendinimas Lietuvoje” (išsamesnė informacija: Danius Lygis, tel. 266 3562).

Vasario 15 d. 10 val. Aplinkos ministerijoje (A. Jakšto g. 4, Vilnius) vyks 2004 m. pereinamojo laikotarpio institucijų plėtros priemonės projekto „Institucinių gebėjimų stiprinimas tvarkant Nemuno upės baseiną" priežiūros komiteto posėdis. Bus aptarta projekto pažangos ataskaita (išsamesnė informacija: Sigita Umbrasaitė, tel. 266 3534).

Vasario 15 d. Briuselyje - Teritorinės sanglaudos ir struktūrinių fondų efektyvumo darbo grupės posėdis, kurį organizuoja Europos Komisijos Aplinkos direktoratas, pagal struktūrinių fondų koordinatorių darbo programą. Dalyvauja ministerijos ES paramos administravimo departamento atstovas (išsamesnė informacija: Viktorija Maceikaitė, tel. 266 3553).

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3661

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Visuomenė kviečiama dalyvauti rengiant Utenos apskrities miškų tvarkymo schemą

 

Aplinkos ministerija kviečia Utenos apskrities gyventojus aktyviai dalyvauti rengiant šios apskrities miškų tvarkymo schemą. ši schema, kurią praėjusiais metais pradėjo rengti Valstybinis miškotvarkos institutas, turi būti užbaigta iki š. m. lapkričio 30 dienos. Pasiūlymus dėl šių teritorijų planavimo dokumentų visuomenė gali teikti Aplinkos ministerijos Miškų departamentui – paštu (A. Jakšto g. 4/9, LT-01105, Vilnius), faksu (8~5 272 20 29), elektroniniu paštu (t.balkus@am.lt), telefonu (8~5 272 80 54) – arba Valstybiniam miškotvarkos institutui (Pramonės pr. 11a, LT-51327 Kaunas; tel. 8~37 49 02 22, faks. 8~37 49 02 33, el. paštas sek@mp.is.lt).


Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 02 09

 

 

Lietuva – už savarankiškos JT aplinkosaugos organizacijos įkūrimą

 

 

Lietuva pritaria siūlymui įkurti savarankišką Jungtinių Tautų aplinkosaugos organizaciją. Tokią mūsų šalies poziciją išsakė aplinkos ministras Arūnas Kundrotas Nairobyje vykusiame aukščiausių tarptautinės bendruomenės aplinkosaugos pareigūnų susitikime. Pasaulinio aplinkos ministrų forumo dalyviai svarstė, kaip spręsti visai žmonijai aktualias su globalizacija susijusias aplinkos problemas.

Jie vieningai sutarė, kad siekiant veiksmingai spręsti šias problemas reikia sustiprinti Jungtinių Tautų vaidmenį. Tačiau svarstant, kokių imtis priemonių, kilo ginčų dėl JT aplinkos programos ateities. Daugiausia diskutuota, ar ji ir toliau turėtų būti viena iš daugelio JT sektorių programų, ar reikia įkurti atskirą JT aplinkosaugos organizaciją.

Pasisakydamas už savarankiškos JT organizacijos įkūrimą, Arūnas Kundrotas pažymėjo, kad tik stipri ir nuolat veikianti institucija gali reikiamai atstovauti aplinkosaugos interesams tarptautiniu mastu – sprendžiant pasaulinės prekybos ir tarifų politikos, jūrų išteklių naudojimo, turizmo plėtros ir kitus klausimus. šiuo metu Jungtinės Tautos turi kelias organizacijas ir programas, kurios įgyvendina skirtingas aplinkosaugines iniciatyvas. Tačiau šias iniciatyvas reikia koordinuoti ir suderinti. Tai turėtų atlikti savarankiška JT aplinkosaugos organizacija. „Tik ją įkūrus, – sakė Arūnas Kundrotas, – galima tikėtis, kad pasaulio visuomenė ne tik atkreips dėmesį į aplinkos apsaugos problemas, bet ir sulauks efektyvių sprendimų.“ šiai minčiai pritarė ir kitų Europos Sąjungos šalių atstovai.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

2007 02 08

 

 

Po 150 metų bus pakartota grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicija Nerimi

 

šiemet sukanka 150 metų nuo didžiausios ir žymiausios XIX amžiaus geografinės kelionės buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje - grafo Konstantino Tiškevičiaus ekspedicijos Neries–Vilijos upe.

Ekspedicijos metu Konstantinas Tiškevičius pirmasis iš mokslo pasaulio atstovų aplankė, išmatavo ir aprašė Neries aukštupį - pirmuosius 77 upės kilometrus. Pirmą kartą kompleksiškai (geografijos, istorijos, etnografiniu požiūriais) buvo ištirta visa Neries upė. Ekspedicijos rezultatai paskelbti atskira knyga „Neris ir jos krantai“ (išleista 1871 metais, po jos autoriaus mirties) priklauso Europos mokslo istorijos aukso fondui.

Projekto tikslas – 2007 metų birželio mėnesio 5-30 dienomis ne tik pakartoti 1857 metų Konstantino Tiškevičiaus ekspediciją remiantis pirmosios ekspedicijos dienoraščio pagrindu parašyta knyga ir Vilniaus universiteto bibliotekoje saugomu ekspedicijos žemėlapiu bei upės rėvų atlasu, bet ir atkreipti dėmesį į Neries ekologinę būklę, pakrantes, vandens išteklių naudojimą. Bus atliekami istoriniai, etnografiniai, geografiniai tyrimai, organizuojami susitikimai su vietos gyventojais ir valdžios atstovais. Sukauptą medžiagą, mokslinius tyrimus ir ekspedicijos dienoraštį numatoma išleisti atskira knyga.

Renginio metu buvo pinama tradicinė Vilniaus krašto verba, dainuojamos šio krašto dainos, eksponuojama tradicinė Neryje naudojama plokščiadugnė valtis. Pirmą kartą viešai parodytos originalaus dydžio (5 m ilgio) Konstantino Tiškevičiaus parengto žemėlapio kopijos.
Dr. Vykintas Vaitkevičius susirinkusiems papasakojo apie baltų mitologijos paveldą Neries regioniniame parke.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 2663657
2007 02 08

 

Žmogaus pagalbos kol kas reikia tik kurapkoms

 

 

ši žiema iki šiol Lietuvoje dar neparodė savo galių ir tebėra palanki laukiniams gyvūnams. Juk dažną žiemą vasario vidury stirnos ir taurieji elniai, danieliai ir šernai būdavo išsekę, o stora, suledėjusi sniego pluta trukdydavo jiems susirasti maisto.

Vieninteliai atviro kraštovaizdžio paukščiai, kuriems žmonės dabar kai kuriose vietovėse turėtų padėti, – kurapkos. Jeigu joms nėra pastatyta slėptuvių, reikėtų, pasak Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vedėjo Selemono Paltanavičiaus, nuvalyti kuo didesnius sniego plotus dirvose, dirvonuose ir ten papilti lesalo.

Vandens paukščiai yra susirinkę tradicinėse žiemojimo vietose. Kol kas jų gausiau užšalusiose upėse, o daugiausia – Nemune prie Kauno hidroelektrinės užtvankos. Čia paukščius maitina žmonės, nors papildomo maisto kol kas reikia nedaug. Žvirbliniai paukščiai, kaip sakė Selemonas Paltanavičius, puikiai jaučiasi miškuose, o lesyklose lankosi ne tik zylės, žaliukės, bet ir kėkštai, geniai.

Jeigu žmonės pamato paukščius ar žvėris, kurie yra sužeisti ar kuriems reikia pagalbos, apie tai turėtų pranešti miestų ar rajonų aplinkos apsaugos agentūroms, taip pat Gyvūnų globos draugijai (tel. 8~37 36 3333). Aplinkos ministerija su šia draugija yra sudariusi sutartį dėl gyvūnų globos.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

2007 02 07

 

 

Selemono Paltanavičiaus „Velniukas ir vieversiukas“ - geriausių vaikiškų knygų penketuke

 

2006 metų knygos rinkimų ekspertų komisija vaikiškų knygų kategorijoje į geriausiųjų penketuką išrinko Selemono Paltanavičiaus knygelę „Velniukas ir vieversiukas“. Antrus metus Lietuvos radijo ir televizijos drauge su Kultūros ministerija rengiami metų knygose rinkimai vyks iki vasario 22 dieną prasidėsiančios Vilniaus knygų mugės.

Už labiausiai patikusią knygą vaikai balsuoja piešiniais – knygos iliustracijomis, kurios bus eksponuojamos Vilniaus knygų mugėje. Mugės išvakarėse bus paskelbti ir metų knygos rinkimų rezultatai.

2005 metais „Žaros“ leidyklos išleista Selemono Paltanavičiaus knygelė „Velniukas ir vieversiukas“ pernai Vaikų knygos konkurse jau buvo įvertinta už kūrybiškai atskleistus etnografinius motyvus.

Knygos autorius – Rašytojų sąjungos narys, fotografas, publicistas, žinomas gamtos vertybių puoselėtojas ir propaguotojas Selemonas Paltanavičius yra parašęs ir išleidęs 27 knygas. Pirmoji knygelė „Žalio miško istorijos“ dienos šviesą išvydo 1978 metais. Visos knygelės skirtos vaikams, visose dominuoja gamtos motyvai.

Paprašytas apibūdinti paskutiniąją savo knygelę, Selemonas Paltanavičius sako: „Iš tikrųjų, ši mano knygelė yra ne apie velniuką ir vieversiuką. Ji yra apie gerumą, kurio taip trūksta ir vaikams skirtoje literatūroje, ir tikrame vaikų gyvenime“.

Selemono Paltanavičiaus kūrybinėje sąskaitoje - ne tik knygos vaikams. Jis yra daugelio apie Lietuvos gamtą išleistų knygų bendraautoris, parašęs joms tekstus ar pateikęs vaizdingų iliustracijų. Iliustravo ir didesnę pusę savo paties parašytų knygų.
Periodikoje Selemonas Paltanavičius paskelbė per tris tūkstančius straipsnių.

Lietuvos radijuje jau aštuntus metus gyvuoja autorinė Selemono Paltanavičiaus laida „Pro sekmadienio langą“, o ketvirtadieniais klausytojai laukia jo komentarų.

Visuomenės informavimo skyrius, t.: 2553657
2007 02 07

 

 

Tarptautinis forumas Nairobyje – apie globalizacijos įtaką aplinkai

 

 

„Kol aplinkosauga nebus laikoma rimtu kriterijumi Pasaulio prekybos organizacijai priimant sprendimus, negalime tikėtis esminio persilaužimo, ieškodami būdų, kaip švelninti globalizacijos poveikį ar jo visai išvengti“, – sakė aplinkos ministras Arūnas Kundrotas, kreipdamasis į Jungtinių Tautų aplinkos programos Valdančiosios tarybos 24-osios sesijos ir Pasaulinio aplinkos ministrų forumo dalyvius. Į vasario 5 d. Kenijos sostinėje Nairobyje prasidėjusią tarptautinę sąšauką susirinko 140 šalių vyriausybių, tarptautinių aplinkosaugos bei prekybos organizacijų, taip pat nevyriausybinių organizacijų vadovai ir atstovai. Pagrindinė šio visą savaitę vyksiančio susitikimo tema – globalizacija ir aplinkos apsauga.

Nors globalizacija ir suteikia daugiau galimybių valstybėms sparčiau vystytis, dėl jos kyla vis daugiau aplinkosaugos problemų. Augant vartojimui ir gamybai, mažėja gamtos išteklių, daugiau teršiama aplinka, keičiasi klimatas. Tačiau daugelis šalių, pasak naujojo Jungtinių Tautų aplinkos programos vadovo Achim’o Steiner‘io, labiausiai rūpinasi ekonomika, darbo vietų kūrimu, o aplinkosauga lieka nuošalyje. Jo žodžiais, aplinkos ministrai negali vieni išspręsti su globalizacija susijusių problemų. Todėl reikia didesnio tarptautinės bendruomenės dėmesio. Pasaulio prekybos organizacijos generalinio direktoriaus Pascal’io Lamy nuomone, vis plačiau turėtų būti naudojamos aplinkai palankios technologijos ir mažinamos subsidijos žemės ūkiui, nes pastarosios skatina perprodukciją ir didesnį gamtos išnaudojimą.

Forumo dalyviai aptarė vandens ir atliekų strategijos, cheminių medžiagų valdymo, glaudesnio bendradarbiavimo su pilietine visuomene, tarptautinius aplinkosaugos valdymo klausimus.

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

2007 02 06

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"