Paieška Gelbstint saugomas teritorijas talkina karvės

Gelbstint saugomas teritorijas talkina karvės

 

Iškart po Naujųjų metų Žuvinto  biosferos rezervato darbuotojai parsigabeno šešiolikos dvimečių grynaveislių galvijų bandą. Žalos, beragės, baltagalvės stambios herefordų veislės telyčaitės atkeliavo iš Daugpilio rajono Latvijoje, o tos veislės bulių, irgi dar jauną, teko atsigabenti iš Atkočių veislinės bandos (Ukmergės r.). Veislinių mėsinių gyvulių pirkimas ir panaudojimas buvo numatytas VšĮ Gamtos paveldo fondo vykdomame „Biologinės įvairovės išsaugojimas Lietuvos pelkėse“ projekte, o jį  finansuoja Jungtinių tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondas.

Ta proga „Žaliojo pasaulio“ žurnalistas Zenonas BUTKEVIČIUS pakalbino Gamtos paveldo fondo direktorių Gediminą RAšČIŲ ir Žuvinto biosferos rezervato direktorių Arūną PRANAITĮ.

 

Zenonas Butkevičius. Buvo naivaus mąstymo ir naivaus tikėjimo metas: rezervatai - tai lyg nekaltos vaidilutės, prie kurių, šiukštu, negalima kišti rankų. Tegul gamta gyvena pagal savo dėsnius, todėl žmonių ūkinė veikla turi būti arba visai pašalinta, arba sumažinta iki minimumo. Ir nesupratome, jog tuo teiginiu ir jį sekusiais darbais minėtus dėsnius iš esmės pažeidžiame, nes daugelio saugomų gamtos kampelių svarbi sudėtinė dalis jau daug šimtmečių yra žmogus ir jo ūkinė veikla.

Arūnas Pranaitis. Tas apibendrinimas duotas gana plačiai erdvei, tuo tarpu aš norėčiau kalbėti apie šiuo metu man artimiausius dalykus - Žuvinto problemas. Gal keista, bet tai, kokius nuostolius biologinei įvairovei ir saugomoms rūšims atneša atvirų buveinių praradimas, patys gamtininkai suprato labai pavėluotai. Matyt, iš tikrųjų labiausiai koją pakišo nuolat propaguota mintis, kad į gamtos procesus visuomet geriausia nesikišti. O tai, kad pievas ir pelkes išlaikė ir formavo žmogaus veikla, kažkodėl užmiršta. Čia, Lietuvoje, netvarkydami šimtmečiais šienautų ar ganytų pelkių, mes esame beviltiškai atsilikę ne tik nuo Vakarų Europos gamtosaugininkų, bet ir kaimynų estų ar latvių. Ir nuostolius turime nepalyginamai didesnius. Vien saugomų tilvikinių pievų paukščių skaičius per paskutinius dešimtmečius sumažėjo keliasdešimt kartų. Ir čia netinka pasiteisinimui peršamas posakis „geriau vėliau, negu niekad“, nes prarastų vertybių dažniausiai jau nebeatkursime, net ir naujai šienaudami ar ganydami.

Gediminas Raščius. Ganymas yra svarbi gamtotvarkinė veikla Europos saugomose teritorijose. Ypač tokiose, turinčiose didelius atvirų pelkių ir pievų plotuose, kaip Žuvintas. Tai, kad neganomos ir nešenaujamos pievos ir pelkės sparčiai apauga krūmynais, niekuomet nebuvo naujiena ūkininkams.

Bet Gamtos paveldo fondui  rūpi ne tik Žuvintas ir ne tik galvijai, padedantys išsaugoti itin vertingus biotopus. Jei kalbėsime vien apie ūkinę veiklą, tai reiktų paminėti ir šienavimą, ir krūmokšnių kirtimą, ir nendrynų pjovimą. Fondas, kiek galėdamas, padeda įsigyti reikalingą techniką - juk dalgeliais šiais laikais kažin ko nepadarysi. O tokių darbų nemaža. štai yra pavojus, kad krūmais vėl užeis itin vertingos Katros pievos, esančios Čepkelių rezervate. Panašių pavyzdžių galima paminėti nemaža. Pavyzdžiui, dabar svarstome, kaip pastatyti gerą žuvitakį Viešvilės užtvankoje. Mat užtvanka užkirtusi kelią aukštupin, Viešvilės rezervato teritorijon lašišinėms ir kitoms žuvims.

Zenonas Butkevičius. šįsyk apie žuvis pokalbį atidėkim, grįžkim prie savo karvučių. Kodėl buvo pasirinkta herefordų veislė?

Arūnas Pranaitis. Žuvinto paežerių pievos yra natūralios, nemačiusios trąšų, užtai nemaistingos. Dažna lietuviška pieninė karvutė tik visiško bado verčiama ėstų tokią žolę, kurią šlamščia ekstensyvios mėsinių galvijų veislės. Herefordai – škotų išveista veislė, kuri puikiai susitvarko su tokia užduotimi ir dar sugeba neblogai priaugti svorio – buliai sveria virš tonos. Vakarų šalyse gamtosaugininkai dažnai renkasi egzotiškesnes galvijų veisles – škotų hailenderius, hekus, kurias po atviru dangumi laiko ištisus metus, tačiau mes nerizikavome pirkti galvijų, neatsižvelgdami į ūkininkų ekonominius interesus. Herefordai be to yra patys taikingiausi galvijai. Jei kada pavyks vėl surasti finansavimą galvijams, įgiję patyrimo gal pirksime ir kitokių veislių.

Su tais herefordais turėjome daug vargo. Negana to, kad pirkimas užsienyje dėl dokumentų tvarkymo procedūrų užsitęsė, per pusmetį gerokai pašoko veislinių mėsinių gyvulių kaina. Kai prieš metus pradėjome derinti pirkimus, kai ėmėme dairytis į bendradarbiauti norinčius ūkininkus, tikėjomės nupirkti mažne dvigubai didesnę bandą. Dzūkijoje šios veislės galvijai - pirmieji.

Tikras galvosūkis buvo ir ganymo organizavimas. Ieškodami pagalbininkų, derėjomės su apylinkių ūkininkais, nes būtent su vietos kaimų gyventojais bendradarbiauti mums labiausiai rūpi. Siuntinėjom laiškus, vykdėm apklausas, susitikimus. Vieni turėjo fermas, bet neturėjo laisvos žemės, kiti dėl amžiaus ar kitokių priežasčių nepanoro bendradarbiauti.  šiaip ar taip, mėsinių galvijų laikymas yra nauja veikla, kurią pradėjęs neiškart gausi pelno. Todėl dviems ūkininkams -  Aretui Paplauskui ir Juozui Paulauskui stengėmės sudaryti geriausias sąlygas – gyvuliai drausti, numatyta įgyti aptvarus. Pagal penkių metų trukmės sutartis, už galvijų priežiūrą ūkininkams atiteks visas prieauglis. Mėsiniai galvijai bus ganomi Žuvinto gamtiniame rezervate nuo birželio 15 d., kai pievų paukščiai jau bus išvedę jauniklius.

Zenonas Butkevičius. O kaip sekasi kirsti nendrynus ir krūmynus?

Arūnas Pranaitis. Praeitą vasarą Žuvinto ežere jau išbandėme vandens augalijos kertamąją – šįmet gal jau pajusime ir rezultatus. Tas pats Gamtos paveldo fondas padėjo mums įsigyti žolės smulkintuvą – nepamainomą priemonę, kai reikia pradėti šienauti dešimtmečiais nešienautas pievas. Gaila, bet sutrukdė žiema – pievose ir pelkėse jokio įšalo nėra, tad technika neįvažiuosi. Žodžiu, kol kas negalėjome kirsti pievų krūmynų ir nendrynų ta tvarka, kurios turime laikytis remdamiesi patvirtintu Žuvinto biosferos rezervato tvarkymo planu.

Labai džiugu, kad nesnaudžia ir pirmieji ūkininkai, kurių žemės ribojasi su gamtiniu rezervatu - savarankiškai ėmėsi nuosavų paežerių pelkių tvarkymo. Žinoma, juos labiau masina neblogos išmokos už tokių plotų priežiūrą iš kaimo rėmimo programos lėšų.

Zenonas Butkevičius. Na, ir puiku. Visiems gerai...

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"