Paieška ...Ir apie reikalus su „pelkių bobomis“!

...Ir apie reikalus su „pelkių bobomis“!

Minint Pasaulinę pelkių dieną Kamanų rezervate   

Eglė PLATŪKYTĖ

Kamanų valstybinio gamtinio rezervato vyriausioji specialistė informacijai

                                                                                               

1971 02 02 Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta Tarptautinės svarbos pelkių, ypač kaip vandens paukščių buveinių, konvencija. Trumpai dar vadinama Ramsaro konvencija. Ji tapo pirmąja tarptautine konvencija, skirta gamtos apsaugai ir protingam gamtinių resursų naudojimui. Lietuva Ramsaro konvenciją ratifikavo 1993 metais. Ramsaro teritorijomis paskelbtos 5 Lietuvos vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas. Tai užima 50,451 ha. Visas šias teritorijas vienija gyvybiškai svarbiausias kiekvienos iš jų elementas – vanduo.

šiais metais Pasaulinę pelkėtų vietovių dieną Kamanų valstybinio gamtinio rezervato direkcijos darbuotojai, pasitelkę artimiausius kaimynus, minėjo net dvi dienas.

Vasario 1-ąją Akmenės gimnazijoje organizuota mažoji konferencija „Ramsaro konvencija: toli ir arti“. Skaityti pranešimai apie Pasaulio ir Lietuvos pelkėtas vietoves, iš anksto domėtasi ir diskutuota apie Ramsaro teritorijų vertybes, pasidalinta patirtimi ir įspūdžiais apie užsiėmimus su moksleiviais gamtoje. Konferencijoje pristatytas švietėjiškas projektas "Retų aukštapelkės paukščių išsaugojimas Kamanų rezervate, ugdant aplinkosauginį visuomenės sąmoningumą". Viena iš numatomų projekto veiklų yra sukurti pažintinių pamokų gamtoje programas. Pamokos gamtoje padės lavinti moksleivių palankaus elgesio įgūdžius praktinėje veikloje, taip pat dalyvaujant aplinkosaugos renginiuose, skatins jų savarankiškumą bei ugdys pilietiškumą, priimant sprendimus. Mokytojai bus skatinami naudoti kuo įvairesnius darbo metodus ir formas, ugdyti moksleivių kūrybiškumą.

Vasario 2 dieną visus, neabejingus supančiai gamtai, kvietėme nepraleisti progos pamatyti Kamanų aukštapelkę iš vidaus, patiems prisiliesti prie paslaptingo pelkės gyvenimo ir aktyviai dalyvauti talkoje „Pelkių bobos rūtų darželio ravėjimas“. Mokslininkai į klampynių priešlaikį užaugimą medžiais žiūri labai rimtai. Per ilgą žmonių kaimynystės istoriją iš visų pusių Kamanų pelkę kaip voratinklis apraizgė grioviai, kanalai, kanalėliai, kurie nusiurbia pelkės kraują – vandenį. Pelkė sausėja ir susidaro palankesnės sąlygos augti medžiams – tai priešlaikinė pelkės senatvė. Be žmogaus įsikišimo, pelkės senėjimas yra ilgas, tūkstančius metų trunkantis procesas. Žmogus gali būti ir priešas pelkei, ir geriausias draugas. Rezervato darbuotojai pretenduoja į antruosius. Todėl ir organizavome tokį pušų ūglių ravėjimą iš klampynių, pušis vadindami piktžolėmis ant švelnaus klampynės kiminų veido, norėdami apsaugoti pelkę nuo senatvės.

Stora sniego danga ir ypač gausus talkininkų būrys pakoregavo išankstinius planus bristi ir rauti iš klampynės pušų ūglius. Ne visi ir ilgus neperšlampamus batus turejo: po sniego danga pelkė neįšalus, grimzti iki kelių. Taigi, nedidelis būrelis, lydimi rezervato darbuotojų ir dovanų gavę darbines pirštines, iškeliavo ieškoti „pelkių bobos rūtų darželio“ ir pabandyti jį išravėti.

Kita talkininkų dalis darbavosi pievoje netoliese. Rezervato pievos išliko tik kadaise čia gyvenusių žmonių dėka. Jos neužžėlė mišku, nes buvo šienaujamos, jose ganomi gyvuliai. Dabar šioms vertingoms buveinėms išlikti padeda rezervato darbuotojai – kasmet, antroje vasaros pusėje šios pievos šienaujamos, o šią žiemą buvo pašalinti ir besibraunantys į pievos gilumą krūmai bei smulkūs medžiai. Talkininkai visas šias šakas nešė ir krovė prie kelio, kad jas išvežti būtų lengviau, kad sunkiasvorės mašinos po pievą nevažinėtų. Energijos užteko ne tik talkai, bet ir sniego mūšiui bei sniego maudynėms. Po talkos, kol suruošėme ant laužo virtas vaišes, norintys pasižvalgyti kas vyksta gamtoje žiemos metą, turėjo galimybę pasivaikščioti pažintiniu taku. Tuo metu jau grįžo ir su „pelkių bobom“ reikalų turėję talkininkai, šlapi iki juosmens, bet laimingi. Pristatytas švietėjiškas projektas "Retų aukštapelkės paukščių išsaugojimas Kamanų rezervate, ugdant aplinkosauginį visuomenės sąmoningumą", padalinta projekto santrauka.

Mums padėjo Naujosios Akmenės Ramučių gimnazijos, Akmenės gimnazijos, Agluonų, Kivylių, Ventos mokyklų mokytojai ir moksleiviai, Dabikinėlės kaimo ir Akmenės miesto gyventojai. Iš viso - daugiau nei 100 talkininkų, kurie vis klausinėjo: kada vėl kviesimės į talką.

Tokia talka, kai įgyvendinama tam tikri gamtotvarkos darbai, numatyti rezervato tvarkymo plane, organizuota pirmą kartą. Tačiau, matant tokį talkininkų entuziazmą ir domėjimąsį šios veiklos būtinumu, - tikrai ne paskutinį. Reikės tik prisiderinti prie gamtos ir metų kaitos ritmo, kad nė vienai gyvai būtybei nebūtų be reikalo trikdoma ramybė.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"