Paieška … ir pakeitė žagarą spiningėlis

… ir pakeitė žagarą spiningėlis

Vacys PAULAUSKAS

Neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius

 

Pagaliau sulaukėme tikros žiemos ir tvirto ledo. Prasidėjo poledinės žūklės sezonas. Jis kaip niekada vėlyvas ir jo sėkmė neaiški.

Labiausiai šią žiemą pasisekė lydekoms. Jos išvengė gausybės pastatytų vėliavėlių ir skritulių. šios, gyvomis žuvelėmis apginkluotos, lydekinės meškerės, žūklaujant nuo ledo, stipriai praretina brandinančių ikrus ir pienius aštriadančių populiaciją. Mėgėjiškos žūklės taisyklės draudžia nuo sausio 1 d. iki balandžio 20 d. Lietuvos vidaus vandenyse žvejoti naudojant masalui žuvelę (šis draudimas netaikomas žūklei Kuršių mariose), o nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. (imtinai) lydekų žūklė visiškai uždrausta.

Žiemą žūklė ne mažiau įdomi kaip ir kitu metų laiku. Ji kartais būna sėkminga, tačiau pasitaiko sugrįžti ir tuščiomis. Sėdint su meškerėle ant ledo ir džiaugiantis pasakišku žiemos grožiu, nebūtina pritraukti kalnus žuvies. Bala nematė tuos žūklės taisyklių leidžiamus sugauti 5, o Kuršių mariose ir Baltijos jūroje – 7 kilogramus. Nekibo šiandien – užkibs kitą kartą! Svarbu pailsėti ir žūklėje pasisemti naujų jėgų. Poledinė žūklė buvo ir yra labai populiari. Teisus Lietuvos sportinės ir mėgėjiškos žūklės meistras Garbės žvejys dr. Juozas Savickas teigdamas:  “Nėra kito tokios sportinės žūklės rūšies, kuri taip grūdintų žmogų, kaip poledinė žūklė; todėl yra žūklautojų sportininkų, kurie gaudo žuvį tik žiemą, o vasarą visai nemeškerioja. Kai kurie net atostogas, arba bent dalį jų, ima žiemą tik dėl to, kad galėtų pažvejoti. Iš dalies jie teisūs – vasarą ir taip yra daug įvairių progų gamtoje praleisti laisvalaikį”.

 

Ekskursija į praeitį

 

Po ledu dažniausiai žuvaujama blizgute, avižėle ir plūdine meškere. Poledinės žūklės įrankiai labai skiriasi nuo vasarinių. Jie užima mažiau vietos ir patogesni transportuoti. šiuo metu žūklės prekių parduotuvėse galima įsigyti įvairiausių reikalingų reikmenų, o buvo laikai, kai meškeriotojai viską pasigamindavo patys.  

Žiemą nuo seno labai populiari ešerių žūklė blizgiaujant. Meškeriojant šiuo būdu dabar naudojami įmantrūs meškerykočiai ir ritės, o prieš daugelį metų viskas prasidėjo nuo paprastutės savadarbės meškerėlės. Jos aprašymą ir piešinius randame žymaus rusų mokslininko-ichtiologo ir meškeriotojo Leonido Pavlovičiaus Sabanejevo klasikiniame veikale “Rusijos žuvus”. Knyga, kurios antrasis papildytas leidimas pasirodė 1892 metais, aktuali ir mūsų dienomis. Ją įdomu skaityti ir lyginti meškeriojimą prieš 100 ir daugiau metų su mūsų dienomis. Veikalo autorius siūlo blizgiavimui nuo ledo skirtos meškerės kotelį pasidaryti iš lankstaus kadaginio ar beržinio vieno-pusantro aršino ilgio žagaro (1 aršinas lygus 71,12 cm). Meškerykočio drūtgalį, kad būtų patogiau laikyti, pataria apsukti meldais ir trijose vietose surišti virvele. Suprantama, tada naudodavo iš arklio ašutų pintą valą ir savadarbę blizgutę.

 

Pusšimčiui metų praslinkus

 

O štai kaip ešerių žūklę blizgute aptaria 1957 metais Lietuvoje išleista autorių kolektyvo knyga “Meškeriojimas”. Dr. J.Savickas skyriuje “Sportinė žūklė žiemą” rašo: “Meškerykotis blizgiavimui žiemą imamams neilgas, 30-60 cm (60 pav., 3-5), geriausiai tinka kadagys. Pasirinkus atitinkamo ilgio viršūnę, pora šakelių paliekama nenugenėtų. Apatinė šakelė atlenkiama žemyn ir privyniojama prie stiebo virvele. Po poros dienų, virvelę nuėmus, gaunami du į priešingas puses atlenkti kabliai, ant kurių sukama valo atsarga. Gerai tokių kablių padaryti dvi poras, ant kurių užvyniojami du valai: vienas – storesnis su didesne blizge – lydekoms, kitas – plonesnis su mažesne  blizge – ešeriams. Kai kurie meškeriotojai prisitaiko mažą ritę valo atsargai susukti.

Meškerykočio plongalyje pritaisomas vielinis žiedas arba privyniojama storesnio kaprono kilpa, arba užmaunamas guminės žarnelės gabaliukas bei kamštis, pro kurį praveriamas valas. 

Dauguma žūklautojų žiemines blizges pasidaro patys. Dažniausiai jos daromos iš alavo, varinės ar žalvarinės skardos, prilydant alavo ar švino, kad blizgė būtų sunkesnė. Blizgės gale pritvirtinamas paprastas dvišakis arba prikabinamas trišakis kabliukas. Taigi reikia mokėti lituoti: įsitaisyti lituoklį – paprastą arba elektrinį – ir lituojamo skysčio – druskos rūgštyje ištirpinto cinko arba bent grynos druskos rūgšties. Taip pat šiam tikslui galima panaudoti ir kanifoliją.

Ešeriams daromos palyginti nedidelės blizgės – 1-5 cm ilgio, 2-8 g svorio. Žiemos pradžioje, esant pirmajam ledui, paprastai naudojamos stambesnės blizgės, o viduržiemį, sausio antroje pusėje ir vasario mėnesį, kada ešerių, kaip ir kitų žuvų, aktyvumas sumažėja, smulkesnės.

Vandenyje, kur gausu aukšlių, kur jos sudaro pagrindinį plėšriųjų žuvų grobį, geriau naudoti siauras blizges, o vandenyse, kur gausu kuojelių – apvalesnes, platesnes.

Atrodo, kad lydekos, o ypač ešeriai, geriau ima tokią blizgę, kuri turi raudonos spalvos uodegėlę – vilnonių siūlų pluoštelį apie kabliuką.          

Po ledu vandenyje yra gana tamsu, todėl žiemines blizges reikia labai rūpestingai nušveisti ir nupoliruoti, kad jos atkreiptų ir toliau esančių žuvų dėmesį. švinas ir alavas vandenyje greitai tamsėja, todėl žūklės metu alavinę blizgės pusę tenka kartkartėmis peiliuko geležte nublizginti.

Įsigijus ar pasigaminus naują blizgę, reikia išmokti ja žaisti – prakirsti platesnę eketę ir, atsigulus ant ledo, įsižiūrėti, kaip ji traukoma nardo ir kokie judesiai yra tinkamiausi.”

 

Spiningėlio triumfas

 

Daug vandens nutekėjo upėmis nuo tų laikų, kai žvejai mėgėjai ir verslininkai įrankius gaminosi patys. Pasikeitė žūklės įrankiai, tik žuvys liko tos pačios. Ešeriai – vislūs ir anksčiau nebuvo retos žuvys. Dažnai jie aptinkami ir šiandien, ypač tie, mažiukai, žoliniais vadinami, o klumpinių arba kitaip kuprių, pasitaiko sugauti rečiau. Priežastys įvardijamos įvairios. Manoma, kaltas padidėjęs meškeriotojų skaičius ir naujoviški masalai. Vis daugiau ešerių, naudodami mikroguminukus, sugauna spiningautojai. Žiemą šalia ešerinių blizgučių atsirado labai produktyvūs “velniukai”, “vabaliukai”, horizontaliai švytuojančios blizgutės ir, anksčiau tik muselinės meškerės gerbėjų naudojamos, uodo trūklio lervos, šoniplaukių imitacijos ir kitokios muselės.

Labai pasikeitė ir ešerių žūklėje naudojami meškerykočiai. Maža anksčiau paminėta ritė šiuolaikinių ešerių “medžiotojų” seniai netenkina. Dažnas dabar naudoja modernų žieminį, su žiedais ir neinercine ritele spiningėlį, leidžiantį labai greitai į gelmę nuleisti masalą ir ištraukti laimikį. Žieminis spiningėlis, tai atviruose vandenyse naudojamo spiningo sumažinta versija. Pakeitus blizgutę kitokiu masalu, jis labai patogus viliojant įvairias žuvis plūdinėmis meškerėlėmis ir net avižėlėmis.

Ešerių žūklė blizgute sėkmingiausia pirmledžiu ir žiemos pabaigoje. Viduržiemyje, sustorėjus ledo dangai ir vandenyje pradėjus mažėti ištirpusio deguonies kiekiui, tenka blizgutes keisti kitais masalais. Poledinės žūklės sezonas tik įgauna pagreitį ir, tikėkimės, užsitęs, todėl dar turėsime progos aptarti ir kitus poledinės žūklės būdus.  

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"