Paieška Prie aukštųjų Bėlio krantų...

Prie aukštųjų Bėlio krantų...

Dešimtoji Žiemos šventė švenčionių krašte

Augustas UKTVERIS

 

švenčionių rajono savivaldybė, Sirvėtos regioninio parko direkcija, VĮ švenčionėlių miškų urėdija 2007 m. vasario 10 d. visus kvietė prie Bėlio ežero. Ne į kokią itin madingą „ruonių“ šventę, o tiesiog į tradicinę 10-ąją Žiemos šventę.

Svarbu buvo laiku toje šventėje atsirasti. štai žvejai, panorę traukti iš po Bėlio ledo žuveliokus, jau ankstų šeštadienio rytą (7:30) turėjo atsirasti Sirvėtos regioninio parko būstinėje – registruotis. O pačios varžybos ant Bėlio prasidėjo 8:00 ir tęsėsi iki 11:00 val. Žinia, šių eilučių autorius keliavo iš Vilniaus, tad prie Bėlio atsirado tik žvejams jau susivyniojus meškeres...

Liko laukti tik apdovanojimo procedūrų. Ak, tiesa, žvejams užkopus ant aukštojo ežero kranto ir atsidūrus gražioje ir baltoje aikštėje, laukė dar ir iškilmingas šventės atidarymas, laužo uždegimas, „Galiūno“, „Taikliosios rankos“, „Taikliojo baudinio“, rąsto pjovimo konkursai, mini futbolo, virvės traukimo varžybos, dalyvavimas loterijoje ir... šventinė arbata, žuvienė... Žinoma, prekybininkai siūlė ir kur kas daugiau gerti bei užkąsti, tad šventės dalyviai galėjo nesibodėti, nes žiemos šaltukas nosis juk visiems vienoda spalva tapė... Be to ir liaudiškos muzikos kapelų atliekami kūriniai tarsi savaime kojas kilojo. Kas jų nekilojo, tam šaltukas kiloti įsakė. Žiemos metą lauke, pasirodo, visi lygūs – ir kiek gėrę, ir kiek negeriantys, ir suvis tik arbatėlę pamėgę... Tik išlakieji medžiai, sustoje tarsi angelai sargai aplinkui išsipleikusią ant Bėlio kranto aikštelę, buvo suvis orūs, gamtos išdabinti sniego patalais, paralėliais, retkarčiais pažeriantys virš besibūriuojančiųjų triukšmingųjų šventės dalyvių kokį sniego ūkelį...

... šventei prasidėjus kitaip ir nebūna: iškilmingai pristatomi pagrindiniai “kaltininkai“ - švenčionėlių miškų urėdas Nauris Jotautas, Sirvėtos regioninio parko direktorius Stanislovas Zakarevičius, švenčionių rajono meras Vytautas Vigelis.

Pastarasis, tapęs pirmuoju oficialiuoju oratoriumi, pasidžiaugė, jog „...tokias puikias Žiemos šventes jau organizuojame 10 metų; malonu, jog radome bendrą kalbą su Sirvėtos regioninio parko ir švenčionėlių miškų urėdijos žmonėmis - bendromis jėgomis galime daug nuveikti.“

Meras šeimininkiškai paakino: šaltukas spaudžia, tačiau yra kur ir kuo pasišildyti.

Į sceną, kaipo talkininkė, buvo kviečiama ir Savivaldybės administracijos direktorė Vida Rastenienė, daugel popierių pakilojusi, daugel žmonių paakinusi, kol graži gamta atkartojo – šventė išties yra žiemiškai nuostabi...

Nauriui Jotautui, prie mikrofono prisiartinus, nekilo noro rėžti ilgas kalbas, o tik reikėjo konstatuoti: „Kaip nesidžiaugsi, jog esame trijulė. Trims įmanoma daugiau ir nuveikti.“

Stanislovas Zakarevičius, nors šaltukui ir žnaibant skruostus, norėjo susirinkusiems gamtos draugams priminti: „Puiku, jog mūsų idėjai, atsiradusiai prieš 10 metų, buvo taip gražiai pritarta. Manau, jog ši šventė turi ir gilesnę prasmę. Bendrai švęsdami gražioje gamtoje ne vien pailsime, o ir nusiteikiame tarpusavio supratimui.“

Maloniai ir šeimininkiškai nusiteikęs Sirvėtos regioninio parko direktorius pristatė ir į šventę atvykusią Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorę Rūtą Baškytę, kuri nuo pakylos, įvertinta medaliu (už atvykimą!) kalbėjo: „Kiekvienam žmogui reikia gerų emocijų. Gamta yra nuostabi visais metų laikais, o šiandien ji tiesiog tviska. Lieka tik palinkėti panašaus nusiteikimo visiems.“

...Prie Bėlio ežero tądien buvo išsirikiavę ir gaisrininkai, kurie, žinia, šaltukui žnaibant, galvojo daugiau ne apie ugnį, o apie vandenį: dar pasmuks kas po ledu... Tačiau žvejai rungėsi sąžiningai, niekas anoje eketės pusėje neatsidūrė, niekas nebuvo toks sunkus, jog ežero ledas nebūtų išlaikęs...

Tad šventės organizatoriams reikėjo gaisrinius gerbti vien už išsirikiavimą...

Pagerbti buvo ir kelininkai, pasirūpinę, kad keleliai būtų gražiai nušveisti. Nepamiršti buvo ir policininkai, kad šventėje kauštelėję kam nors nekaukštelėtų...

Tačiau viskas buvo tarsi pagal olimpinį scenarijų nušveista, jokių didesnių netikėtumų ir laukti negalėjai.

Gražiai gražiu medaliu šventėje buvo pagerbtas ir šių eilučių autorius, kaipo „Žaliojo pasaulio“ redaktorius, tačiau, kviečiamas į sceną, ten stoviniuoti nepanoręs vien todėl, kad nugirstų visas kalbeles, visus nutikimus aikštėje iš arčiau išvystų (reikia gi ir teisintis dėl tam tikro žurnalistinio nemandagumo!)...

... Ant pakylos, tatai, niekas ilgai neištveria. šventinė trijulė – Nauris Jotautas, Stanislovas Zakarevičius ir Vytautas Vigelis – eina „į žmones“ ir ilgai negaišta: ima deglus ir įžiebia gražiai miškininkų sukrautąjį šventinį laužą. Kai ūžteli didžioji ugnis, regis, daugel mažesnių ugnelių žmonių širdyse šaltąją dieną įsipleikia...

... šventė įsišurmuliuoja. Ana komisijos pirmininkas, kursai stebėjo „ribokus“, Vytautas Bunevičius, netrunka skelbti tuos, kurie kantriausiai ir išmintingiausiai buvo „prišalę“ iš ryto ant Bėlio.

„Nuo ankstaus ryto, spaudžiant šalčiui, sningant tie atkaklūs žmonės sėdėjo prie eketės, kad mus visus maitintų... – oriai pradėjo apdovanojimų ceremoniją Vytautas Bunevičius. - Varžybose dalyvavo 32 žvejai. Jauniausia buvo žvejė Ingrida Baranauskaitė. O didžiausiu juvelyru pripažintas Aurimas Skudutis, gebėjęs sugauti net 68 milimetrų ešeriuką. Žūklės galiūnu pripažintas Rimantas Bulka, gebėjęs iš eketės išplėšti net 223 g sveriantį ešerį. Žuvelių traukimo iš po ledu finišavo trečias Aurimas Skudutis (vilniškis žvejų klubas „Ant bangos“), sugavęs net 263 g žuvies. (...) O nugalėtojų nugalėtojas – švenčionių „švaros“ atstovas Genadijus Vitkevičius (3869), sugavęs 750g  žuvelių.“

...Pasidairius po šventės atodangas netrunku kalbinti nušvitusį vairuotoją iš Kukiškių kaimo Antaną Činčiką, kuris dalyvavo Sirvėtos regioninio parko surengtojoje loterijoje „Be pralošimų...“ Ir, žinoma, išlošė dulkių siurblį – pagrindinį prizą. Antanas sakė, jog ne vien dėl to prizo atvykęs prie Bėlio. Kur nepatikėsi, nes oras buvo, pasak Sirvėtos regioninio parko vyriausiojo specialisto Vytauto Drūteikos, tiesiog užsakytas ir nušveistas. Sniegas dainavo po žingsniuojančiųjų kojomis, dangus vaimėjosi savo nuostabiuoju mėliu, tarsi pati artimiausia žmonių ir Bėlio giminė...

Tikiuosi, jog buvusieji toje jubiliejinėje Žiemos šventėje tatai suprato, tatai savo sermėgomis ir skruostais pajautė... šaltukas šypsenų neperkando, šypsenos pleveno, šventė tęsėsi, gamta ir žmogus kalbėjosi ir kalbėjosi...

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"