Paieška Želdynų įstatymo belaukiant...

Želdynų įstatymo belaukiant...

„Miesto gamtos vertybės turi priklausyti visiems!“ - sako Kauno miesto savivaldybės administracijos Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija STANIKŪNIENĖ.

Vytautas LEšČINSKAS

 

Pirmiausia –  strateginiai dokumentai

 

Kauno miesto savivaldybės taryboje aplinkos apsaugos politika aprobuota dar1999 metais. Tačiau nuolat buvo jaučiamas šiai politikai įgyvendinti reikalingos ilgalaikės strategijos stygius.

„Kad mūsų planai neprarastų tęstinumo, buvo parengta aplinkosaugos strategija dešimčiai metų, apimanti laiko tarpą nuo 2006-ųjų iki 2015-ųjų, - pasakojo Savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja, - o prie tos strategijos – jos įgyvendinimo veiksmų artimiausių trejų metų (2006-2008) planas. Todėl, turėdami tą dokumentą, jau šiemet pajutome, kaip yra svarbu turėti ir strategiškai suformuotus visus miesto aplinkos apsaugos politinius bei strateginius dokumentus. šiemet rengiant mūsų aplinkos apsaugos rėmimo specialią programą, buvo labai patogu: pagal šį trejų metų strateginį planą, atsižvelgdami į jame numatytus prioritetinius veiksmus kiekvienoje programoje, sudarėme priemonių planą. Kadangi realizuojant priemonių planą buvo reikalingos lėšos bei šio plano atsakingieji vykdytojai, visa tai taip pat apgalvojome iš anksto. Todėl mums dabar yra paprasta išaiškinti politikams, kodėl šiemet tą darbą nuveikti reikia. Be to, turint tokius strateginius dokumentus, mūsų darbas yra mažiau „tampomas“ interesų, mažiau visa politika keičiasi, mažiau priklauso nuo kokių nors atsiradusių naujų tendencijų. Aplinkosauga tada turi savo kryptį. Taigi, remdamiesi šia strategija, susiplanavome savo veiklos programą.“

Labai pažengta priekin darnios plėtros programos rengimo kryptimi. Kauno miesto savivaldybė tapo projekto „Europos miestų valdymas“, kuris yra inicijuotas Baltijos miestų sąjungos, įgyvendinimo dalyve. Pasak Marijos Stanikūnienės, džiugu, kad savivaldybės taryba pasirašė „Aalborg + 10“ įsipareigojimus. Taryba vienbalsiai pritarė, jog šie įsipareigojimai turi būti įgyvendinti. Taip pat buvo nutarta sudaryti politinę „Aalborg + 10“ įsipareigojimų vykdymo tarybą, kurios pirmininkas turėtų būti mero pirmasis pavaduotojas.

Yra sudaryta darbo grupė iš visų savivaldybės struktūrinių padalinių atstovų, kurie  įpareigoti vykdyti darnios plėtros programą. Kadangi savivaldybė yra šio projekto Baltijos miestų sąjungos dalyvė, Aplinkos apsaugos skyrius surinko komandą, sudarytą iš atskirų padalinių atstovų, kuriai teko intensyviai padirbėti. Kiekvienas tos komandos narys jau buvo parengęs savus siūlymus šiai programai įgyvendinti. Dabar  vyksta šios darnios plėtros programos tvarkymas.

„Manau, tas popierinis dokumentas visada yra reikalingas; reikalingas ir tarybos politinis sprendimas, bet tai nėra pats didžiausias laimėjimas. Pats didžiausias laimėjimas buvo tas, kad iš kokių dvidešimties savivaldybės padalinių susirinko atstovai ir mes kalbėjomės, diskutavome darnios plėtros klausimais. Ir Socialinių reikalų skyriaus, ir Būsto administravimo skyriaus, ir ūkinių gamybinių savivaldybės padalinių atstovai – visi rado, ką pasakyti. Be to, visų skyrių darbuotojai pradėjo daug labiau domėtis ta darnia plėtra negu anksčiau. Tai yra jau tikrai nemenkas dalykas kaip tik todėl, kad apie tai jau buvo su visais viešai kalbėtasi. Ir kalbėtasi su tais, kurie rengia sprendimus politikams, su administracija. Tas integravimas į savivaldybės kitų padalinių darbą aplinkosauginiu, socialiniu, ekonominiu aspektu tikrai turėtų pakreipti savivaldybės vidinę plėtrą demokratiškesne linkme, nes dabar miestui plečiantis, tos plėtros planavimo lyderiai visada yra urbanistai, o jie neatsižvelgia į mūsų gamtosauginius reikalus, į kai kuriuos ekonominius veiksnius savivaldybės teritorijoje; jie tik tenkina tam tikrus verslo interesus“, - pastebėjo Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja.

 

Perspektyvus kelias – glaudūs ryšiai su bendruomenėmis

 

Pirmą kartą praėjusiais metais savivaldybė vykdė projektą, kurio visas administravimas vyko per Aplinkos projektų agentūrą. Tačiau teko susidurti su dideliu biurokratizmu, kuris, pasak Marijos Stanikūnienės, tiesiog žlugdė iniciatyvą, tad kyla mintis, ar verta daugiau rašyti paraiškas lėšoms gauti per Aplinkos projektų valdymo agentūrą. Panašu, jog šios agentūros vadovai net neįsigilina į tuos ilgus – kelių puslapių –  laiškus, kuriuos surašo jų darbuotojai projektų autoriams ir kurių tikslas, kaip atrodo, yra nuolat ką nors negera rasti. Tai labai numuša norą kurti naujus projektus.

Kita vertus, 2006 m. sausio 19 d. atidarytas Kauno miesto savivaldybės švietimo ir informavimo centras buvo labai malonus ir svarbus įvykis, nes ši įstaiga greitai pasidarė populiari; joje sukaupta informacija dažnai naudojasi ne tik savivaldybės darbuotojai, aplinkosaugininkai, ekologai, bet ateina ir studentų, ir moksleivių; jame vyksta pasitarimai, susitikimai, kuriuose dalyvauja įvairių svarbių organizacijų atstovai.

Taip pat labai daug gerų darbų nuveikta užmezgant glaudesnius saitus su bendruomenėmis. Vyko nemaža susitikimų su miesto gyventojais; buvo bendraujama jaukioje, neformalioje aplinkoje, Aplinkos apsaugos skyriaus darbuotojai su bendruomenių atstovais šnekėdavosi įvairiomis skaudžiomis gyventojams temomis. Tad šis projektas tikrai buvo naudingas. Sukurtas taip pat filmas aktualiais aplinkos apsaugos klausimais; šis filmas demonstruojamas įvairiems lankytojams, taip pat ir moksleiviams, studentams.

Daugiau kaip prieš dešimt metų Kauno miesto savivaldybė pradėjo bendradarbiauti su švedijos Vekšio miesto savivaldybe. Kaip prisimena Marija Stankūnienė, tada pirmą kartą pamačiusi toje savivaldybėje įsteigtą lyg nedidelį centrą, kuriame buvo kaupiama įvairiausia aplinkosauginė informacija, teikiama visiems, kam tik reikia, kuriame vyko įvairūs susitikimai, buvo dalijamasi nuomonėmis aplinkosaugos klausimais. Tačiau tokio centro idėją Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus pastangomis pavyko realizuoti tik praėjusiais metais. Labai sunku buvo šią idėją įgyvendinti ir todėl, kad pastatas, kuriame įsikūrusi savivaldybė, yra senas; jame labai trūksta erdvės, patalpų, tad išsikovoti, kad net vieną patalpą tokiam centrui, nebuvo taip paprasta. Bet pagaliau savivaldybės taryba taip pat suprato švietimo ir informavimo centro svarbą. Beje, mūsų politikai dabar yra visai kitokie negu prieš kokius dešimt metų, ir požiūris į aplinkosaugą, ekologiją taip pat pasikeitė; jiems jau aplinkosaugos reikalai nėra svetimi. Tai, be abejonės, džiugina, nes kaip tik dabar aplinkosaugininkams Kauno mieste ypač atkakliai tenka kovoti dėl natūralios gamtos išsaugojimo, tuo labiau, jog visiems prieinamų gamtos kampelių vis mažėja, nors dabar jau daug atsargiau yra parceliuojami dar miesto ribose likę laisvi plotai. Dar maždaug šešiems tūkstančiams gyventojų Kauno mieste nėra atkurtos įvairaus dydžio sklypų nuosavybės teisės. O laisvos žemės kaip ir nėra. Tai daugiausia upių šlaitai, parkai, skverai. Bet tokie gamtos kampeliai turi išlikti. Tad šią problemą reikia kaip nors spręsti jau toliau nemažinant gyventojų bendro naudojimo žemės plotų.

„Labai laukiame naujo želdynų įstatymo. Jo projekte džiaugiamės radę nuostatą apie želdynų administravimą savivaldybių teritorijose, apie pačią administravimo struktūrą. Svarbu ir tai, kad turėtų būti įsteigtas želdynų administravimo padalinys, kuriam rūpėtų viskas: ir strategija, ir programa, ir želdynų tvarkymo ūkinė veikla. Toks želdynų administravimo sunorminimas įstatymo lygmenyje tikrai būtų didelė pagalba gamtosaugai bei aplinkosaugai. Dabar strategija lyg ir aplinkosaugininkų reikalas, o tai, kas susiję su ūkiniais reikalais, tvarko komunalininkai. Ir visa komunalinio ūkio funkcija mūsų savivaldybėje priklauso vienam departamentui, o aplinkosauga rūpinasi kitas departamentas. Aišku, tai, kad departamentai bendradarbiauja, yra gerai, bet bendrą nuomonę vienu ar kitu klausimu formuoti ir problemas spręsti turėtų, matyt, tas pats departamentas“, - išsakė savo mintis Marija Stanikūnienė.

 

Savivaldybės aplinkos apsaugos stebėsenos programa

 

Labai aktyviai Aplinkos apsaugos skyrius dalyvauja rengiant visus valstybinius norminius aktus, taip pat ir svarstant Atliekų tvarkymo strategijos projektą. Tačiau aplinkosaugininkai, ekologai yra nusivylę naujuoju dokumentu, nes, jų nuomone, šis strategijos projektas yra nekonkretus, įnešantis netgi tam tikros painiavos. Todėl Aplinkos apsaugos skyriaus nuomonė taip pat kritiška; pasikeistų nebent pateikus svarstyti jau kitą šio projekto variantą. O pradiniame Atliekų tvarkymo strategijos projekte, pavyzdžiui, visai nėra aiškiai apibrėžta, kas gi yra tos regioninės atliekų tvarkymo sistemos. Jų funkcijos neaiškios, neaiškūs įgaliojimai, neaiškus santykis su savivaldybėmis. Tad visa tai, matyt, turėtų išaiškinti Aplinkos ministerija.

Jau yra savivaldybės aplinkos stebėsenos programa, kurią rengė Vytauto Didžiojo universiteto Aplinkotyros katedra. ši programa dabar yra derinama su Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentu.

Kadangi Kauno miesto savivaldybė ekologinę stebėseną vykdo nuo 1993 metų, daugelis tos stebėsenos nuostatų, išdėstytų jos senojoje programoje, jau taip pat paseno, tad labai buvo svarbu parengti naujas nuostatas, nes stebėsenos vykdymo metodai tapo labai modernūs; oro kokybė matuojama naudojant automatizuotą sistemą, apie kurią senojoje programoje nebuvo nė kalbama.

 

Pastangos rūpinantis žaliaisiais plotais ir vandens telkiniais

 

šiemet didelis dėmesys skiriamas tvarkyti žaliesiems plotams ir miškotvarkos projektui vykdyti, ypač tvarkyti upių šlaitams, nes miesto miškus ir miško parkus tvarkė komunalininkai (pagal miškotvarkos projektą) gana neblogai, didelio atsilikimo šiuo atžvilgiu nėra, bet upių šlaitai šiek tiek primiršti: esama privirtusių medžių, eroduojančių vietų, todėl iš mokesčio už taršą surenkamų lėšų numatoma papildomai skirti pinigų šlaitams tvarkyti.

Jau pernai pradėta valyti vandens telkinius; buvo valomi parkų tvenkiniai, pavyzdžiui, sutvarkytas Botanikos sodo tvenkinys, o šiemet ketinama tuos darbus vykdyti toliau. Be to, valyti ne vien tvenkinius, bet ir mažų upelių vagas bei pakrančių apsaugines juostas.  

Nemažai pastangų reikėjo rengiant viso miesto vandens telkinių pakrančių apsauginių juostų specialųjį planą. šis dokumentas yra patogus specialistams, planuojantiems mieste sklypus, nors reikia ir norminio akto, kuriuo remiantis būtų galima valdyti sklypų planavimo procesą.

Jau yra Saugomų teritorijų kadastras, įsteigtas Saugomų teritorijų tarnyboje. Todėl siekiama parengti savivaldybės įsteigtų draustinių ribų tvarkymo planus. Didelių pokyčių turėtų įvykti Nemuno saloje, kuri yra padalyta į dvi dalis: Nemuno salos parkas –  dalis, kuri užsodinta ir turi parko statusą. Kita salos dalis – rytinė – yra stichiškai susiformavę kalnai sąvartų, kai sovietmečiu buvo leidžiama pilti gruntą. Netgi manoma, jog kartu su sąvartomis iš „Sanito“ fabriko ten buvo gabenamos įvairios pasenusios ar brokuotos ampulės, kitos atliekos. ši salos dalis nei gamtiniu, nei ekologiniu požiūriu nėra sutvarkyta. Tad naujasis sporto rūmų projektas, kurį realizuoti kaip tik numatoma toje vietoje, šią teritoriją užstatytų, urbanizuotų. Jei atsiras toks kompleksas, kokį dabar projektuoja prancūzų architektai, tai, pasak Marijos Stanikūnienės, būtų geras sprendimas derinant gamtinę aplinką su dideliu naujovišku pastatu toje teritorijoje, kuri, kaip minėta, nėra sutvarkyta. Todėl šiam projektui aplinkosaugininkai iš principo neprieštarauja.

Kauno mieste yra objektų, įtrauktų į Europos Sąjungos saugomų teritorijų tinklą Natura 2000. Tai Kauno Ąžuolynas bei fortai su šikšnosparnių draustiniais. Naujasis jau minėtų objektų statusas teikia galimybę lengviau gauti papildomą finansavimą šiems objektams prižiūrėti, saugoti.

Rengiamasi šiemet atlikti Kauno mieste ir entomologinius tyrimus.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"