Paieška Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. vasario 19-25 d.

Aplinkos ministerijos įvykiai 2007 m. vasario 19-25 d.

 

Vasario 19 d. aplinkos ministras Arūnas Kundrotas susitiko su Lenkijos aplinkos ministru Jan Szyszko. Aptarti klimato kaitos, bendradarbiavimo aplinkos apsaugos srityje klausimai (išsamesnė informacija: Jolanta Lozoraitienė, tel. 266 3543).

 

Vasario 20 d. aplinkos ministras Arūnas Kundrotas dalyvavo Briuselyje vykusiame ES Aplinkos tarybos posėdyje. Aptarti klimato kaitos klausimai, Direktyvos projektas dėl aviacijos sektoriaus įtraukimo į ES šiltnamio dujų apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemą, genetiškai modifikuotų organizmų naudojimo, dirvožemio apsaugos strategijos ir direktyvos taikymo, kiti aplinkos sektoriaus klausimai (išsamesnė informacija: Ligita Vaičiūnienė, tel. 266 3536).

 

Vasario 20-22 d. Maskvoje vyksta Lietuvos aplinkos ministerijos, Rusijos gamtinių išteklių ministerijos ir Baltarusijos gamtinių išteklių ir aplinkos apsaugos ministerijos atstovų pasitarimas. Aptariami šių šalių vyriausybių bendradarbiavimo dėl Nemuno baseino aplinkos apsaugos klausimai (išsamesnė informacija: Raimondas Sakalauskas, tel. 266 3516).

Vasario 21-22 d. Briuselyje vyksta Europos Komisijos organizuotas buveinių komiteto mokslinės darbo grupės pasitarimas. Aptariami klausimai, susiję su rūšių ir buveinių tinkamos apsaugos būklės įvertinimu, stambiųjų plėšrūnų populiacijų valdymu bei kraštovaizdžio tvarkymu ir atkūrimu rūšių apsaugai. Dalyvauja ministerijos Gamtos apsaugos departamento atstovas (išsamesnė informacija: Dalius Sungaila, tel. 266 3566).

Vasario 22-25 d. vyks Lietuvos geologijos tarnybos ir Lenkijos geologijos instituto specialistų pasitarimas. Bus aptarti žemėlapių rengimo, Ventos regioninio parko geologinio paveldo išsaugojimo pagal abiejų šalių juros parkų koncepciją, š. m. birželio mėn. Augustave vyksiančios tarptautinės konferencijos geologinio paveldo ir pasienio regionų bendradarbiavimo darnaus vystymosi srityje, vaikų piešinių konkurso „Mūsų Žemė praeityje, šiandien ir ateityje“ organizavimo ir kt. klausimai (išsamesnė informacija: Jonas Satkūnas, tel. 233 2482).

Vasario 23 d. Lietuvos geologijos tarnyboje (S. Konarskio g. 49, Vilnius) vyks Geologijos tarybos posėdis. Bus aptarti 2006 m. veiklos rezultatai bei 2007 m. prioritetai (išsamesnė informacija: Juozas Mockevičius, tel. 233 24 82).

Vasario 23 d. 10 val. Nemuno deltos regioniniame parke (Rusnė, šilutės r.) vyks saugomų teritorijų direkcijų 2006 m. veiklos ataskaitų ir 2007 m. veiklos planų pristatymas. Dalyvaus Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, saugomų teritorijų direkcijų (Viešvilės valstybinio gamtinio rezervato, Kuršių nerijos nacionalinio, Kauno marių, Krekenavos, Nemuno deltos, Pagramančio, Pajūrio, Panemunių, Rambyno regioninių parkų) atstovai (išsamesnė informacija: Eduardas Vaitkevičius, tel. 272 3432).

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 36 61

 

 

Miškų urėdijoms ‑ nauji automobiliai

 

 

Vasario 15 dieną Vilniuje devyniolikos šalies miškų urėdijų atstovams įteikti naujų specialių japoniškų "Mitsubishi" automobilių rakteliai.
Siekdama užtikrinti operatyvų mobiliųjų miško apsaugos grupių darbą, Generalinė miškų urėdija konkurso būdu nupirko šiuos automobilius iš Vilniaus bendrovės „Autovytaras". Bendra automobilių kaina - daugiau kaip 1,6 mln. litų.
Valstybinių miškų pareigūnai, važinėjantys specialiaisiais automobiliais, tikrina transportą bei dokumentus, įtarus, kad šiuo transportu gabenama mediena bei kiti miško ištekliai, įsigyti neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo.
Visų miškų urėdijų specialiosios transporto priemonės įrengtos pagal Aplinkos ministro nustatytus ir patvirtintus reikalavimus: tamsiai žalios spalvos, su oranžine juosta iš šonų ir gale, specialiu apskritimo formos ženklu, kuriame pavaizduotas aukso spalvos stilizuotas medis, simbolizuojantis gyvybės energiją ir užrašas "Valstybinė miškų apsauga". Automobiliuose įrengti stacionarūs mėlynos spalvos švyturėliai.
Pirmus devyniolika automobilių įsigijo miškų urėdijos, kurių miškuose yra didžiausias pavojus kilti gaisrams. Mašinose yra ir pirminio miško gaisrų gesinimo inventorius - kastuvai, ugnies užplakikliai, motopjūklai, šalmai, respiratoriai.

 

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660
2007 02 15

 

 

 

Saugomų rūšių gyvūnų iškamšos negali būti naudojamos komercijos tikslams

 

Pastaruoju metu keliose šalies vietose aplinkos apsaugos inspektoriai buvo surengę reidų patikrinti, kaip laikomasi Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių. Paaiškėjo, kad kai kurie restoranai ir parduotuvės jas pažeidinėja – eksponuoja saugomų rūšių gyvūnų iškamšas ir kailius interjerui paįvairinti ar tiesiog siūlo juos pirkti. Todėl aplinkosaugos pareigūnams teko konfiskuoti paprastojo suopio, mažojo apuoko, vištvanagio, vapsvaėdžio, rudosios meškos iškamšas, lūšies kailį ir kt.
Konfiskuotų daiktų savininkai dažniausiai teisinosi, kad nėra girdėję apie nustatytus apribojimus, nežinoję, kad eksponuoja įrašytų į Lietuvos raudonąją knygą ar saugomų tarptautiniu mastu gyvūnų iškamšas. Jie negalėjo pateikti jokių dokumentų, kad gyvūnai buvo sumedžioti teisėtai. Pagal mūsų šalyje galiojančią tvarką paimti žuvusius saugomų rūšių gyvūnus ir gaminti iš jų iškamšas galima tik tais atvejais, kai tos iškamšos skirtos naudoti mokslo ar mokymo įstaigose, mokslo ar mokymo tikslams. šis paėmimas turi būti patvirtintas aplinkos apsaugos agentūros pažyma.

Saugomų rūšių gyvūnus naudoti komercijos tikslams, kaip sakė Aplinkos ministerijos Biologinės įvairovės skyriaus vyr. specialistas Eugenijus Leonavičius, draudžia nuo 2002 m. mūsų šalyje galiojančios Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės ir Europos Tarybos reglamento dėl laukinės faunos ir floros apsaugos kontroliuojant jų prekybą nuostatos. Prekyba laukiniais gyvūnais – tai šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įvežimas į Lietuvą ir išvežimas iš jos, taip pat jų pirkimas, pardavimas, supirkimas, nuoma, siūlymas parduoti, bet kokie mainai jais, taip pat gyvų gyvūnų laikymas nelaisvėje ir viešas gyvų bei negyvų gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų eksponavimas siekiant gauti pajamų ar papuošti viešas vietas.
Europos Tarybos reglamento priede yra išvardyti konkrečių rūšių gyvūnai, kuriuos draudžiama ne tik pirkti, bet ir siūlyti pirkti, taip pat įsigyti ar viešai demonstruoti komercijos tikslams, naudoti pasipelnymui ir prekybai, laikyti pardavimui, siūlyti parduoti arba vežti parduoti. Tarp šių gyvūnų nurodyti ir gyvenantieji Lietuvoje ar tik užklystantieji į mūsų šalį. Tai visų 24 rūšių plėšrieji paukščiai, visų 13 rūšių pelėdos, ūdros, rudosios meškos, lūšys ir paprastosios jūrų kiaulės (Baltijoje gyvenanti delfinų rūšis).

Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

2007 02 14

 

Rinkimų karštinė – į naudą Riešės gamtosaugai

 


Aplinkos ministerija dėkoja Seimo Naujosios sąjungos (socialliberalų) frakcijos nariui Algirdui Monkevičiui už išskirtinį dėmesį kovojant su neteisėtais miško kirtimais ir savavališkomis statybomis Vilniaus rajono Riešės kadastrinėje vietovėje. Vasario 13 d. paskelbtas ryžtingas jo pareiškimas apie gamtos niokotojų siautėjimą turėtų išsklaidyti bet kokias abejones, kad ūmus, tik prieš kelias savaites kilęs Vilniaus meru siekiančio tapti parlamentaro susidomėjimas netoli sostinės esančios Riešės problemomis tėra rinkiminės karštinės požymis.
Aplinkosaugininkai tikisi, kad šis susidomėjimas nenuslūgs sulig rinkimų diena, nes Algirdas Monkevičius, įsikūręs netoli Aukštųjų Rusokų piliakalnio, turi galimybę nuolat stebėti, kaip aplinkinių sklypų savininkai laikosi aplinkos apsaugos reikalavimų. šie parlamentaro stebėjimai jau pasitarnavo gamtos išsaugojimui. Pagal Algirdo Monkevičiaus pranešimą apie medžių žalojimą statybvietėse šalia Aukštųjų Rusokų piliakalnio Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai nustatė želdinių apsaugos pažeidimų. Taip pat buvo nustatyta, kad viename iš sklypų statybos darbai pradėti be statybos leidimo. Pažeidėjai buvo nubausti, o apie savavališką statybą pranešta Vilniaus apskrities viršininko administracijai, kuri privalo tiesiogiai vykdyti statybų priežiūrą. Tokie pilietiniai poelgiai, kai aplinkosaugininkai nedelsiant informuojami apie pastebėtus pažeidimus, galėtų paskatinti taip elgtis ir kitus gamtai neabejingus žmones.
Siekdami, kad bendradarbiavimas su Seimo nariu būtų kuo veiksmingesnis, aplinkosaugininkai kviečia Algirdą Monkevičių susipažinti su jų atliekamomis funkcijomis. Konkrečius pažeidimus vietose nustato valstybiniai aplinkos apsaugos inspektoriai. Jie ir skiria administracines nuobaudas. Todėl sunku sutikti su parlamentaro pareiškime išsakytais priekaištais, kad nustatyti jo nurodytų pažeidimų į Riešę vyko ne aplinkos ministras, o aplinkos apsaugos inspektoriai.
Aplinkos apsaugos pareigūnai pagal Algirdo Monkevičiaus pranešimą nustatė dar vieną pažeidimą. Palei Riešės upelį esančio privataus miško savininkas J. šikšnelis neteisėtai iškirto 4,4 ha šio miško. Dėl šio pažeidimo Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas kreipėsi į Vilniaus rajono prokuratūrą, kad būtų iškelta baudžiamoji byla už stambų neteisėtą miško kirtimą.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

 

GMO naudojimas Lietuvoje – dabar ir ateityje

 


Vasario 14 d. verslo ir laisvalaikio centre „Margis“ (Penkininkų k., Trakų r.) surengta konferencija, skirta genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) naudojimui mūsų šalyje. Jos metu aptartas galimas šių organizmų bei jų produktų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai, jų naudojimo perspektyvos Lietuvoje, etikos klausimai, visuomenės požiūris.
Genų inžinerija, sparčiai tobulėjanti biotechnologijos sritis, pasaulyje iki šiol vertinama nevienareikšmiškai. Biotechnologijos išradimai padėjo žmonijai žengti į priekį žemės ūkio, medicinos ir farmakologijos srityse, tačiau genų inžinerija slepia ir įvairių pavojų. Todėl, pasak Aplinkos ministerijos GMO skyriaus vedėjo Daniaus Lygio, prieš išduodant leidimą naudoti naują genetiškai modifikuotą organizmą, atidžiai turi būti įvertintos ne tik teigiamos, bet ir galimos neigiamos jo pasekmės aplinkai bei žmogui.
Kaip Europos Sąjungos šalyse ir konkrečiai Lietuvoje vyksta valstybinis GMO sektoriaus valdymas, kokioms šio sektoriaus kryptims mūsų šalyje teikiama pirmenybė, kaip valstybės institucijos vykdo genetiškai modifikuotų maisto produktų ir pašarų kontrolę, kokių kyla bioetikos problemų – šiuos bei kitus su GMO naudojimu susijusius klausimus ir aptarė konferencijos dalyviai. Tai mokslo, politikos, verslo, žemdirbių, visuomeninių organizacijų, tarp jų vartotojų teisių apsaugos ir aplinkosaugos, atstovai.
Konferenciją organizavo Aplinkos ministerija ir Pasaulio aplinkos fondo bei Jungtinių Tautų aplinkos apsaugos programos projektas „Biosaugos sistemos įgyvendinimas Lietuvoje“.

AM Visuomenės informavimo skyrius, tel. 266 3660

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"