Paieška Kosmetika. Tikroji grožio formulė ir paslaptys...

Kosmetika. Tikroji grožio formulė ir paslaptys...

Zita DUDUTYTĖ

VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“ cheminių medžiagų ekspertė

 

Kremai, kvepalai, lūpų dažai, lakas nagams, tušas blakstienoms, makijažas, šampūnai, dažai plaukams, dantų pasta, dezodorantai... Visa tai skirta grožiui! Tačiau kokia yra tikroji to grožio kaina?

 

Kosmetika – tai loterija?

 

Kosmetikos rinkimasis – tai tarytum loterija, nes niekada nesužinosime tikrosios jos sudėties, ar joje yra pavojingų medžiagų, ar ne. Pavyzdžiui, po kvapiosiomis medžiagomis (angl. Perfum, Fragrance) gali slėptis iki 100 įvairių sintetinių medžiagų, galinčių sukelti alergiją, tačiau jos nėra įvardijamos, nes tai pavadinama komercine paslaptimi. Etiketėje taip pat nepamatysite, jog gaminyje esama ftalatų...

Kosmetikai ir jos sudedamosioms dalims yra keliami griežti reikalavimai, daug medžiagų yra draudžiama naudoti arba jų naudojimas ribojamos. Tačiau manoma, kad beveik 90% naudojamų medžiagų ilgalaikis poveikis žmogui ir aplinkai dar nėra ištirtas, ir kol neįrodyta, kad jos yra pavojingos, tol yra leidžiama jas naudoti! Todėl visiškai nekeista, kad prieš keletą metų mes džiaugėmės viena ar kita medžiaga ir jos teikiamomis galimybėmis, o šiandien jos kelia didelį susirūpinimą, nes pasirodė besančios vėžinių susirgimų priežastis... 

 

Maži kiekiai – maža rizika?

 

Kosmetikoje leidžiama naudoti net tokias medžiagas, kurios paprastai yra draudžiamos kitose pramonės šakose ar gaminiuose, dėl paprastos priežasties – čia jų kiekiai yra labai maži, todėl manoma, kad jos turėtų būti saugios. Tačiau suskaičiuokime visas priemones, kurias mes naudojame kiekvieną dieną: dantų pasta, muilas, šampūnas, plaukų kondicionierius, plaukų želė, dezodorantas, pienelis kūnui, kremai, kvepalai, skutimosi priemonės, makijažas, nagų lakas...

Vidutiniškai žmogus per dieną naudoja apie 20-25 kosmetikos ir higienos priemones, kuriose yra apie 200 įvairių medžiagų! Dauguma jų tiesiogiai kontaktuoja su oda, kitas įkvepiame. Iki 70% ant odos tepamų, purškiamų priemonių absorbuojasi į kūną. Taigi, tų medžiagų sunaudojami kiekiai per metus ir visą gyvenimą nėra tokie jau maži!

 

Pavojingos medžiagos kosmetikoje ir žmogaus organizme...

 

Kosmetikoje ir asmeninės higienos produktuose yra naudojama tūkstančiai įvairių medžiagų. Kai kurios yra saugios, kitos po truputį kaupiasi organizme, sąveikauja su kitomis medžiagomis ir jų neigiamas poveikis “sumuojasi”. Galbūt todėl vis daugėja vėžinių susirgimų, apsigimimų, vystymosi sutrikimų, kitų sveikatos problemų, tačiau niekas negali atsakyti kodėl? Daugelis motinų organizme susikaupusių medžiagų yra perduodamos kūdikiams dar negimus ar pirmaisiais gyvenimo metais, t.y. per placentą arba pieną!

Kvapiosios medžiagos (angl. Perfum, Fragrance) naudojamos visur. 95% kvapiųjų medžiagų yra sintetinės, pagamintos iš naftos. Viename kosmetikos gaminyje gali būti 50-100 medžiagų, kurios:  

* gali dirginti odą ir kvėpavimo takus, sukelti alergiją, astmą;

* prasiskverbia pro odą, pažeidžia kepenis, inkstus, nervų sistemą;

* dėl savo ypatingo patvarumo ir savybės biologiškai kauptis, randamos gyvūnų riebaliniame audinyje, kraujo lipiduose, motinų piene;

* yra toksiškos vandens organizmams;

* gali sukelti vėžį.

Ypatingai pavojingi yra muskuso junginiai.

Antibakterinės medžiagos yra naudojamos dezodorantuose, dantų pastose, intymios higienos priemonėse, servetėlėse, muile, skystyje burnai skalauti. Dažniausiai tai būna triklozanas arba 5-chlor-2-(2,4-dichlorfenoksi)fenolis (dar vadinamas Microban). Be abejo, smagu gyventi švariai, tačiau per didelis sterilumas gali sukelti daug problemų! Per daug sterili aplinka gali būti silpno imuniteto priežastimi, o patekęs į ne tokias sterilias sąlygas, organizmas nepajėgia susitvarkyti su jį atakuojančiais mikroorganizmais. Be to, vystosi šioms medžiagoms atsparios bakterijos, kurių poveikiui gydyti paprastai prireikia stiprių antibiotikų. Triklozanas taip pat kaupiasi organizmuose (rastas motinos piene, žuvyse) ir gali sukelti vystymosi sutrikimus. Gaminant, deginant triklozano turinčius produktus ar esant saulės poveikiui formuojasi dioksinai, sukeliantys vėžį. Paprasto muilo tikrai pakanka švarai palaikyti!

Beveik kiekvieno dezodoranto, kremo, šampūno ir kitų priemonių sudėtyje rasime parabenų (butil, metil, etil, propil, izobutil parabenų). Jie yra naudojami kaip konservantai - lengvai prasiskverbia per odą į organizmą ir ardo endokrininę sistemą, t.y.  trikdo liaukų, gaminančių hormonus (reguliuojančius augimą, brendimą, organizmo funkcionavimą), veiklą. Parabenai “mėgdžioja” hormono estrogeno veiklą ir iškreipia į įvairius organus siunčiamą gyvybiškai svarbią informaciją. Jie taip pat gali sukelti alergines reakcijas.

Ftalatai yra naudojami daugeliui gaminių - esama lūpų dažuose, kvepaluose, dezodorantuose, plaukų priežiūros priemonėse, nagų lake. Tačiau ftalatai dažniausiai nėra minimi etiketėje ir slepiasi po kvapiosiomis medžiagomis. Būtent dėl ftalatų lengviau į odą įsigeria kremas, suminkštėja oda, ilgiau išlieka gaivus kvapas... Ftalatai yra gausiausiai naudojamas ir labiausiai paplitęs žmogaus pagamintas teršalas. Jie neigiamai veikia vyrų reprodukcinę sistemą, kenkia kepenims, trikdo medžiagų apykaitą, silpnina imuninę sistemą, vaikams gali sukelti astmą.

Ilgalaikis kartotinis plaukų dažų naudojimas kai kuriems žmonėms gali suketi stiprias alergines reakcijas ar net šlapimo pūslės vėžį. Daugiau žmonių yra jautresni tamsiems plaukų dažams, nes juose yra nemažai sudedamųjų medžiagų, kurios gaunamos iš akmens anglies dervos, kuri jau pati yra kancerogeniška.

ß-fenilendiaminas (etiketėje nurodoma PPD, p-fenilenediaminas) yra naudojamas tamsiuose plaukų dažuose ir juodoje chna laikinoms tatuiruotėms. ß-fenilendiaminas lengvai prasiskverbia per odą, gali sukelti alergijas ir vėžį bei apsigimimus.

Propilenglikolis (etiketėje nurodoma ir kaip propan-1,2-diolis, PG) naudojamas šampūnuose, lasjonuose nuo saulės, kūnui, makijaže kaip drėkinanti medžiaga. Jis gali sukelti kontaktinį dermatitą, dilgėlinę, taip pat siejamas su centrinės nervų sistemos pažeidimais, slopinimu.

Natrio laurilsulfatas naudojamas šampūnuose, dantų pastoje, vonios ir dušo priemonėse kaip nuriebalinanti, putojimą sukelianti medžiaga. Jis dirgina odą, akis ir kvėpavimo takus, gali pažeisti kepenis, plaučius ir imuninę sistemą. Yra  įrodymų, kad gali turėti neigiamą poveikį vaisingumui.

Plaukų ir nagų lake, lako nuėmėjuose gali būti tolueno (metilenbenzeno), formaldehido, ksileno (dimetilbenzeno), kurie daro stiprų neigiamą poveikį - didina persileidimų tikimybę, dirgina odą, kvėpavimo takus, gali pakenkti kepenims, didesnėmis koncentracijomis veikia kaip narkotinė medžiaga, formaldehidas yra žinomas kancerogenas. šiose priemonėse taip pat gausu ftalatų.

Butilhidroksitoluenas (BHT/BHA) naudojamas losjonuose nuo saulės, lūpų dažuose, kreme veidui, dažuose blakstienoms, antakiams kaip antioksiduojantis konservantas. Jis gali sukelti alergijas, įtakoti elgsenos sutrikimus ir reprodukcines problemas, ardo endokrininę sistemą. Beje, jis draudžiamas vaikų maiste!

Dietanolaminas (DEA) ir trietanolaminas (TEA) yra naudojami labai plačiai kaip emulsikliai ar putojimą sukeliančios medžiagos. Jie gali slėptis ir po kitomis sudėtinėmis kosmetikos dalimis, pavyzdžiui laurilsulfatu ir kt. DEA ir TEA sukelia odos dirginimą, dėl jų gali susiformuoti vėžinius susirgimus sukeliančios medžiagos – nitrozaminai.

Alfa-hidroksi rūgštys (AHA) arba “vaisių rūgštys”, t.y. glikolio, pieno ir citrinos rūgštys yra naudojamos priemonėse voniai ir dušui, veido ir kūno kremuose “prieš senėjimą” kaip pH reguliatorius ir priemonė prieš pleiskanas. Jos lengvai prasiskverbia per odą į organizmą, gali padidinti jautrumą saulei, o taip pagreitinti senėjimą, sukelti vėžį.

Kvepalai susideda iš lakių organinių junginių (mes jaučiame kvapą, nes jis yra lakus ir pasklinda ore). Kai kurie junginiai (formaldehidas, etanolis, d-limonenas) gali dirginti akis, nosį, gerklę ir sukelti alergines reakcijas, galvos skausmą. Tiesiogiai juos purškiant ant odos, jie gali sukelti kontaktinį dermatitą.

Iš tikrųjų, šį sąrašą dar būtų galima tęsti ir toliau – sintetiniai dažai, imidazolidinyl urea, akrilamidas... 

 

Ar yra saugių medžiagų kosmetikoje?

 

Be jokios abejonės, kosmetikoje naudojamos ne vien tik pavojingos medžiagos! Sudėtyje dažnai pamatysime migdolų aliejų (Almond oil), bentonitą arba magnio aliuminio silikatą – natūralų išvalytą molį, kurį galima net valgyti (Bentonite/ Magnesium Aluminium Silicate), eilę alkoholių – cetil-, lauril-, oleil-, stearil- (cetyl, lauryl, oleyl, stearyl), lecitiną (Lecithin), sorbitolį (Sorbitol), taukmedžio aliejų (Shea Butter), kviečių gemalų gliceridus (Wheatgerm Glycerides), ksantamo gumą (Xanthan Gum) ir kt.

 

Keletas patarimų, kaip išsirinkti kosmetiką?

 

Venkite produktų, kuriuose yra sintetinių kvapiųjų ir dažančių bei antibakterinių medžiagų.

Nepirkite kosmetikos, jeigu nėra informacijos apie jos sudedamąsias dalis ar instrukcijos, kaip ją saugiai naudoti. Jeigu ši informacija netelpa ant gaminio, ji privalo būti pridėta atskirai. Tuomet ant gaminio rasite

 

šį ženklą.

Rinkitės kosmetiką ir higienos priemones, pagamintas iš natūralių medžiagų, žolelių ekstraktų, naudokite homeopatinius preparatus. Tačiau būkite atsargūs - “natūrali” kosmetika nebūtinai reiškia saugi ar iš tikrųjų natūrali! Dažnai gaminiuose, reklamuojamuose kaip “natūralūs”, “žolelių pagrindu”, “organinės kilmės”, tėra tik keletas natūralių komponentų, kurie paprasčiausiai paskęsta pavojingoje sintetikoje. Labiausiai mūsų ir kaimyninėse šalyse yra paplitusi firmų “Lavera”, “Weleda” natūrali kosmetika, taip pat galite rasti ir „Green people“ natūralios kosmetikos. Svečiuodamiesi, kitose Europos šalyse ieškokite  Aroma Bella®, Earth's Beauty®, Hemp Organics™, Living Nature, Miessence™, Nvey Eco, Organic Excellence®, Cosmetics Without Synthetics™ kosmetikos.

Pirkite Europos Sąjungoje pagamintas higienos priemones ir kosmetiką – čia keliami griežtesni reikalavimai ingredientams. Pavyzdžiui, Europos Sąjungoje yra draudžiama kosmetikoje naudoti ar ribojama apie 1000 medžiagų, tuo tarpu JAV tik kelios dešimtys! Kai kurių gamintojų skirtingoms rinkoms gaminamų produktų sudėtis skiriasi, nors prekinis ženklas yra tas pats.

Rinkitės prekes, kurios yra sertifikuotos. Ant jų rasite šiuos ženklus:

šiaurės šalių ekoženklą - jose mažiau sveikatai ir aplinkai pavojingų medžiagų;

 

„triušį“ – jie nebuvo bandyti su gyvūnais;

 

„vegan“ – juose nenaudojami gyvūlinės kilmės ingredientai.

 

Deja, Lietuvoje kol kas tokių prekių rasite tikrai mažai.

Na, o visų pirmiausia, pagalvokite, ar jums tikrai reikia tiek kosmetinių priemonių? Naudokite jų tik tiek, kiek būtina! Džiaukitės natūralia savo plaukų spalva (geriau pasirinkite įdomesnį kirpimą), ypač jeigu laukiatės kūdikio!

 

Straipsnis parengtas įgyvendinant Lietuvos Respublikos remiamą, Europos Sąjungos iš dalies finansuojamą projektą „Cheminės medžiagos mus supančioje aplinkoje - nuo supratimo prie

veiksmų“.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"