Paieška Laiškas žmonėms

Laiškas žmonėms  

Kristina BENYTĖ

Kuršėnų Pavenčių vidurinė mokykla, 8c klasė

 

Aš – gamta, mano vaikai – žmonės, gyvūnėliai, augalai... Žmonės, jūs turite teisę į mano gėrybes, kurias teikiu. Kiekvienas iš jūsų esate mano vaikas, kurį aš myliu, kaip mama myli savo vaikus. Žmonės, mano vaikai, kreipiuosi į jus, prašydama gailesčio, užuojautos, supratimo. Prašau, neskriauskite, neterškite, branginkite mano teikiamas gėrybes, saugokite ir globokite mane. Juk aš, kaip ir kiekvienas iš jūsų, jaučiu, myliu ir kenčiu.

Išvaizda galbūt ir skiriuosi nuo jūsų. Mano plaukai – žolė, akys – riedančios ašaros, tai srauniuos upės, mėlynieji ežerai ir giliosios jūros, prie kurių mėgstate poilsiauti. Tik gaila, kad mūsų vanduo nebėra toks skaidrus, jūs teršiate jį įvairiausiomis nuotekomis ir net nesusimąstote, kad paskui patys maudotės tokiame užterštame vandenyje. Mano rankos yra medžiai, gryninantys, švarinantys orą, kuriuo jūs kvėpuojate. Tačiau jūs, žmonės, kasmet iškertate milijonus mano rankų. O pavasarį deginate žolę. O juk kai dega žolė, kartu su ja degu ir aš. Kai jūs nudegate mažytį odos lopinėlį yra labai skaudu, bet juk lygiai taip pat ir man skauda, kai jūs padegate žolę, kur gyvena mažieji mano vaikai. 

Aš taip pat, kaip ir kiekvienas žmongus, noriu pailsėti ir pamiegoti. Tačiau esu jau taip sutverta, kad ilsėtis negaliu, kad ir kaip būčiau išvargusi. Miegoti aš miegu, kaip ir jūs kiekvieną naktį miegate šiltame guolyje. Tik mano guolis – žiemą iš dangaus nukritęs šaltas, stingdantis sniegas.

Aš, kaip ir žmogus, galiu sirgti ar būti sužalota. Jūs kasdien mane žalojate teršdami, degindami, kirsdami, šiukšlindami, plaudami automobilius prie vandens telkinių. Jeigu aš susirgčiau? Baisu net pagalvoti. Juk jei kenčiu aš, kenčiate ir jūs, žmonės. Skriausdami mane darote bloga ne tik man, bet ir sau...

Taigi aš, gamta, prašau jūsų, žmonės, kad mane mylėtumėt, brangintumėt, kad jūs, mano vaikai, žinotumėte, kaip aš norėčiau, kad viskas būtų kaip kadaise: vandenys skaidrūs, o miškai - vešlūs, beribiai. Kaip norėčiau, kad ant manęs negyventų tiek daug blogų ir bejausmių, kurie nemyli manęs ir mano vaikų.

Žmonės, dar kartą kuo nuolankiausi aš myliu jus.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"