Paieška „Grota“, kaipo gražioji niša

„Grota“, kaipo gražioji niša

Penkiolika metų – žemės ir vandenų švaros sargyboje  

Vytautas LEšČINSKAS

 

Nūnai  uždaroji akcinė bendrovė “Grota” yra gerai žinoma įmonė, 2003 metais įsteigtos Geologijos įmonių asociacijos narė, o šios įmonės direktorius Antanas Marcinonis – Asociacijos prezidentas. Geologijos įmonių asociacija vienija apie dvidešimt Lietuvos įmonių, kurių veikla yra tiesiogiai susijusi su darbais naftos bei kietųjų iškasenų tyrimo, gavybos, naudojimo, hidrogeologijos ir ekologijos bei inžinerinės geologijos srityse.

 

Reikėjo imtis nelengvų, bet neatidėliotinų darbų

 

UAB “Grota” atlieka šiuos darbus: ištiria ir įvertina įvairių ūkinių objektų žemės gelmių užterštumą; vykdo požeminio vandens stebėseną; rengia požeminio vandens telkinių išteklių aprobavimo ataskaitas ir sanitarinės apsaugos zonos projektus; atlieka vandens ir grunto cheminę analizę; valo naftos produktais užterštus gilius žemės sluoksnius ir gruntinį vandenį; ištiria statybos aikštelių inžinerines geologines sąlygas; atlieka gėlo geriamojo vandens paiešką ir eksploatacinių išteklių vertinimą; pažemina požeminio vandens lygį ir nusausina gruntą.

“Praėjusių metų spalio 7 dieną sukako penkiolika metų, kai įkūrėme uždarąją akcinę bendrovę “Grota”, - prisiminė Antanas Marcinonis. – Bet ir šiuo metu dirbame toje pačioje srityje, kaip dirbome anksčiau. Niekas šiuo atžvilgiu per tuos penkiolika metų iš esmės nepasikeitė. Bet atsirado didesnių projektų. Mūsų pradinė veikla buvo daugiau specializuota valyti naftos produktais giliai užterštus žemės sluoksnius. Kadangi šie darbai yra sudėtingi ir brangūs, tad, kai bankrutavo svarbiausias anuometinis aplinkos teršėjas naftos produktais – akcinė bendrovė “Lietuvos kuras”, kokius penkerius–septynerius metus toji veikla buvo gana apmirusi. Dabar šie darbai atkunta, mat atsirado įvairių papildomų aplinkosaugos reikalavimų; aplinkosaugininkai teršėjus spaudžia valytis, tad tie darbai vėl darosi reikalingesni. Ir štai jau valome buvusią Vilniaus naftos bazę, per kurios teritoriją buvo numatytas tiesti Vilniaus pietinis greitkelis. Mat tos pietinio greitkelio užterštos zonos likučiai dar buvo likę neišvalyti anksčiau. Dabar šį darbą jau baigiame. Taigi zona, per kurią drieksis kelias, bus visai švari. Vadinasi, galima sakyti, bus pagaliau užbaigtas valyti svarbus objektas. O tas darbas pradėtas dar sovietmečiu…

Praėjusiais metais pradėjome išvalymo bandymus ir detalius tyrimus akcinės bendrovės “Mažeikių nafta” gamybinėje aplinkoje. Tai didelis objektas, plati teritorija. Nemaža darbų atlikome ir kituose, mažesniuose, objektuose. Pavyzdžiui, įrengėme valymo sistemas bene septyniuose objektuose, esančiuose įvairiose Lietuvos vietose, ir tos sistemos jau normaliai veikia. Tai įvairios degalinės, buvusios naftos bazės. Taigi šio pobūdžio darbai vyksta nuolat.

Kita vertus, mes esame hidrogeologai ir imamės įvairių kitų hidrogeologinių darbų. Tai požeminio vandens monitoringas, požeminio vandens vandenviečių išteklių vertinimas, geriamojo vandens paieška ir jo eksploatacinių išteklių vertinimas. Kadangi dabar kiekvienas ūkio subjektas, kuris pripažintas potencialiu aplinkos teršėju, privalo vykdyti savo veiklos aplinkos, taip pat ir požeminio vandens stebėseną, tad dažniausiai tą požeminio vandens stebėseną atliekame mes. šiuo atžvilgiu esame viena iš svarbiausių įmonių Lietuvoje.“

 

Turi ir modernią laboratoriją

 

Atliekamų darbų metodinė kryptis paprastai yra koreguojama arba veikiama firmų, kurios yra svarbiausios tiesioginės tų darbų atlikėjos. Taigi UAB “Grota” tenka būti, kaip sakoma, visos tos veiklos priešaky, nes šiai įmonei tenka didžiausia užsakymų dalis.

Turi įmonė savo analitinę laboratoriją, kuri buvo pradėta kurti jau seniai, vos ne nuo įsisteigimo dienos, nes geologai dar sovietmečiu nuolat skundėsi, kad neturi laboratorinės bazės. Tad UAB “Grota” iš karto ėmėsi darbo - kurti gerą hidrocheminių tyrimų analitinę laboratoriją. Dabar ji – tarp požeminio vandens tyrėjų turimų laboratorijų yra viena iš svarbiausių.

Taip pat atliekami ir geofiziniai tyrimai. Toms firmoms, kurios daro vandens gręžinius, viena iš to proceso sudedamųjų dalių yra nustatyti, kur yra molingieji, o kur  - vandeningieji grunto sluoksniai. Gręžiant kelti į paviršių grunto pavyzdžius yra sudėtinga; paprasčiau yra tiesiog atlikti karotažą – netiesioginį uolienų fizinį tyrimą pagal tam tikrus specifinius požymius, naudojantis specialia įranga. šie tyrimai yra irgi vieni iš dažnai įmonės atliekamų darbų.

Taip pat neretai įvairius žemės užterštumo tyrimus tenka atlikti teritorijose, kuriose numatoma pradėti kokią nors statybą. Juk dažnai užsakovas nori žinoti grunto fizines bei mechanines savybes ar apskritai tam tikros teritorijos tinkamumą statyboms. Tad buvo patobulinta, išplėsta esama laboratorija, kad joje kaip tik būtų galima nustatyti ir grunto mechanines savybes. Taigi tyrimai pasidarė konkretesni, tikslesni.

Kadangi “Grotos” specialistai yra inžinieriai geologai-hidrogeologai, jie, vadovaudamiesi laboratoriniais tyrimais, gali kvalifikuotai įvertinti bet kokio grunto tinkamumą vienokiai ar kitokiai statybai, tuo padėdami išvengti statybų vykdytojams įvairių klaidų, kas yra ypač svarbu.

Užsakovai – Lietuvoje veikiančios įmonės; kai kurios iš jų ir bendros su kitų valstybių firmomis. Nemažai užsakovų – įmonės su užsienio kapitalu, bendros su užsienio šalimis ar užsienio firmos, kurios mėgina įsikurti Lietuvoje, ieško tinkamų teritorijų. Tai – taip pat Lietuvoje registruotos įmonės. Bet mažai bendradarbiaujama su valstybės įmonėmis; tokių užsakovų visai nedaug.

Darbuotojų skaičius UAB “Grota” vis didėja; dabar jų yra apie trisdešimt, nes ir įmonė plečiasi. Tai iš esmės inžinerinis personalas; daugiausia - su aukštuoju (hidrogeologiniu, cheminiu) išsimokslinimu.

 

Pavyko išsaugoti svarbias vandenvietes

 

„Grotos“ įkūrėjų šaknys - buvusioje Vilniaus hidrogeologijos ekspedicijoje, kuriai sovietmečiu buvo patikėti geriamojo požeminio vandens išteklių žvalgybos, vertinimo, vandenviečių projektavimo, taip pat  požeminio vandens apsaugos klausimai.   ”Atėjau dirbti į vandenviečių paieškos grupę. Mes tada užsiminėjome vandenviečių paieška. Devinto dešimtmečio pabaigoje jau aktualizavosi požeminio vandens užterštumo problema. Ir ypač aštriai tai pajausta pačiame Vilniuje, netgi, galima sakyti, miesto centre: Gerosios Vilties ir Naugarduko gatvių kampe buvo įsikūrusi Vilniaus naftos bazė ir iš jos į požemį sutekėjo daug naftos produktų, kurie pasklido labai plačiai, jau grėsė dviems Vilniaus vandenvietėms. Dar 1983 metais tuometinės vyriausybės nutarimu buvo priimtas toks sprendimas: reikia naftos bazę likviduoti bei numatyti to likvidavimo priemones, atlikti jos teritorijoje detalius tyrimus Tuos darbus atlikti buvo patikėta mūsų ekspedicijai. Ir aš pakliuvau kaip tik į šią grupę, kuri užsiiminėjo visais naftos bazės taršos tyrimo ir jos pasekmių lokalizavimo klausimais… Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, minėta įmonė pradėjo irti, nes nutrūko ankstesnis finansavimas. Keletas iš mūsų grupės tiesiog išėjome iš darbo ir sukūrėme uždarąją akcinę bendrovę, pasisiūlėme dirbti tuos darbus toliau patys. Pasirodė, kad tais laikais, tuo prasčiausiu ekonominiu laiku (1990-1997 metais) šie darbai buvo reikalingi. Ir buvo valoma Vilniaus naftos bazė – per tą laiką išsiurbėme apie 4 tūkstančius tonų naftos produktų. Taip pat analogiškus darbus atlikome ir kituose objektuose. Mūsų įmonė buvo bene viena iš pirmųjų privati geologijos firma. Iš pradžių kai kas stebėjosi, kad imamės tokio darbo, kuris anksčiau buvo finansuojamas iš Maskvos – girdi, o kas dabar finansuos, ar verta dirbti tokius darbus? Bet praėjo pora metų, paaiškėjo, jog esame teisingame kelyje; buvusios valstybinės geologijos įmonės ėmė byrėti ir įsikūrė naujų įmonių, tik vėliau už mūsiškę. Dabar, praėjus penkiolikai metų, galima pasakyti, kad tas mūsų pasirinktas kelias nebuvo klaidingas”, – kalbėjo Antanas Marcinonis.

UAB “Grota” per pusantro gyvavimo dešimtmečio nuveikti darbai yra išties įspūdingi. Vien jau tos vandenvietės, kurias užteršti grėsė buvusi Vilniaus naftos bazė, ir kurias pavyko išsaugoti šios įmonės kvalifikuotų inžinierių pastangomis (iš šių vandenviečių švarų geriamąjį vandenį gauna apie 40 tūkstančių žmonių), yra reikšmingas laimėjimas, padėjęs miestui išvengti didžiulių netekčių ir nuostolių. Dabar stengiamasi pašalinti visus toje teritorijoje dar esančius teršalų likučius, o apskritai pavojus vandenvietėms jau seniai praėjo.

Bet tai – tik vienas iš daugelio darbų, kuriuos sėkmingai atlieka ir dar, matyt, daugiau atliks ateityje ši vis besiplečianti hidrogeologijos bei hidroinžinerijos įmonė.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"