Paieška Biologinės įvairovės apsauga valstybiniuose miškuose: šių dienų požiūris

Biologinės įvairovės apsauga valstybiniuose miškuose: šių dienų požiūris

 

Lietuvos ornitologų draugija (LOD) sėkmingai baigė kiek daugiau nei metus trukusį projektą "Jaunimo ir valstybinių miškų miškininkų gebėjimų didinimas ir švietimas paukščių ir buveinių apsaugai gerinti". Jo tikslas buvo stiprinti valstybinio sektoriaus miškininkų pajėgumus saugant ir palaikant biologinę įvairovę miškuose bei užtikrinant ES Paukščių direktyvos reikalavimus saugant perinčių miško paukščių vietos populiacijas. Projektą rėmė Jungtinių Tautų vystymo programos Pasaulio aplinkos fondo Mažųjų projektų programa (PAF MPP).

Svarbiausi projekto metu nuveikti darbai buvo: pirmą kartą šalyje išleista miškininkams skirta mokomoji knyga “Biologinės įvairovės apsauga valstybiniuose miškuose”(„Lututės“ leidykla, 2006 m.; platina Lietuvos ornitologų draugija), šiuo klausimu atspausdinta keletas straipsnių žurnaluose ir laikraščiuose, prie LOD interneto portalo www.birdlife.lt veikė rubrika “Miškų biologinė įvairovė”. Be to, 2006 m. rugsėjo 28 d. Trakų miškų urėdijoje Lietuvos ornitologų draugija suorganizavo valstybinių miškų sektoriaus vadovaujantiems darbuotojams skirtą seminarą, kuriame buvo aptariamos aktualios biologinės įvairovės apsaugos miškuose problemos. Bendradarbiaujant su Lietuvos gamtos fondu (LGF), Baltijos aplinkos forumu (BEF), Lietuvos žaliųjų judėjimu ir Lietuvos entomologų draugija (LED), seminare buvo pristatyta Lietuvos nevyriausybinių aplinkosauginių organizacijų pozicija dėl biologinės įvairovės apsaugos miškuose. Su šio ne tik gamtosaugininkams, miškininkams, bet ir visai visuomenei svarbaus dokumento nuostatomis norime supažindinti ir laikraščio skaitytojus.

 

Lietuvos aplinkosauginės nevyriausybinės organizacijos (NVO) pripažįsta, kad valstybinių miškų sektorius pastaraisiais metais daug nuveikė biologinės įvairovės apsaugos srityje. šiuo bendru gamtosaugininkų ir miškininkų darbu kuriamos prielaidos biologinės įvairovės palaikymui ir apsaugos gerinimui ateityje. Sveikiname ir labai palaikome jau keletą metų besitęsiančią miškininkų iniciatyvą ekologizuoti plynų kirtimų vykdymą (pirmiausiai biologinės įvairovės palaikymui skirtų medžių palikimą plynose kirtavietėse), kertinių miško buveinių inventorizaciją ir įsipareigojimus jas saugoti, visų valstybinių miškų sertifikavimą pagal FCS principus. Tačiau kartu norime išreikšti susirūpinimą jog šios gamtosauginės pastangos dar nėra pakankamos palaikant ir saugant biologinę įvairovė šalies miškuose.

 

1. Dėl plynųjų miškų kirtimų.
Plynųjų kirtimų neigiama įtaka biologinei įvairovei sumažėjo pradėjus palikti biologinės įvairovės apsaugai skirtus medžius. Tačiau, biologinė įvairovė Europoje ir toliau nyksta sparčiau nei tikėtasi, todėl plynieji miško kirtimai, pagal tai, kaip juos šiuo metu reglamentuoja Pagrindinių miško kirtimų taisyklės, savo pasekmėmis gamtai nebeatitinka dabartinio laikmečio ekologinių reikalavimų.

Siūlome:palaipsniui mažinti plynų kirtimų apimtis, pirmiausia uždraudžiant juos saugomose teritorijose (išskyrus atvejus, kai jie reikalingi kaip gamtotvarkos priemonė biologinei įvairovei palaikyti).

 

2. Dėl miškų sertifikavimo (FSC) standarto reikalavimų įgyvendinimo urėdijų valdomuose miškuose.

Praktinė sertifikavimo veikla parodė, kad įgyvendinant FSC standarto 6 principo kriterijus - neigiamo poveikio aplinkai mažinimas, miškų biologinės įvairovės apsauga - yra dar daug tobulintinų aspektų. Urėdijų miškų tvarkymo vertinimo ir pirmųjų auditų metu išaiškintas nepakankamas informacijos apie kirtavietėse esančias vertybes surinkimas prieš kirtimų planavimą (netenkinamas FSC 6.1 kriterijus). Todėl miškų urėdijos įpareigotos į technologines biržių korteles įtraukti informaciją apie jose numatytus palikti biologinės įvairovės medžius, negyvą medieną, savaiminio žėlimo galimybes, vertingas buveines ir kitus gamtinius veiksnius, į kuriuos būtų atsižvelgiama kirtimų metu.

Nustatytas nesistemingas informacijos rinkimas apie kintančias saugomas vertybes (rūšis, ekosistemas; FSC 6.2 kriterijus). Audito metu taip pat nustatyta, kad dalis urėdijų negali surinkti informacijos, kuri padėtų efektyviau apsaugoti biologinę įvairovę.

Išaiškintas nepakankamas negyvos medienos kiekis (netenkinamas FSC 6.3 kriterijus). Daugelyje urėdijų netinkamai laikomasi įsipareigojimo medynuose išsaugoti ne mažiau 15 m3/ha negyvos medienos. Kaip ir visoje Europoje, Lietuvos miškuose susiklostė labai nepalanki situacija biologinei įvairovei, ekologiškai susijusiai su negyvąja mediena. Sanitarinių neplynų kirtimų tvarką nusakantys teisiniai aktai nereglamentuoja kiek sausos medienos reikia palikti miške biologinės įvairovės palaikymui.

Konstatuojama, jog netinkamai parenkami biologinės įvairovės apsaugos medžiai (FSC 6.3 kriterijus). Todėl dalis urėdijų įpareigotos iki kito metinio audito sukurti ir įgyvendinti tvarką, užtikrinančią, kad būtų laikomasi biologinės įvairovės medžių palikimo nuostatų. Kirtavietėse turi būti paliekamas pakankamas didesnių už vidutinius medžių skaičius, kurie atitiktų buvusio medyno rūšių įvairovę.

Nevykdomas įsipareigojimas saugoti 5% miškų (netenkinamas FSC 6.4 kriterijus). Kaip žinia, urėdijos privalo sustabdyti bet kokią ūkinę veiklą ne mažiau kaip 5% valdomų miškų. šiuose miškuose turi būti sustabdyti ir sanitariniai kirtimai. Vykdant šį įsipareigojimą, prioritetas turėjo būti teikiamas kertinėms miško buveinėms (KMB), I ir II grupių miškams, Natura 2000 teritorijoms. Nors dalis urėdijų jau parengė saugomų miškų sąrašus, tačiau į juos neįtraukė visų ypač didelės vertės KMB, kuriose identifikuotos į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos rūšys, ES Buveinių direktyvos saugomi miškų buveinių tipai.

Siūlome:

* keisti pagrindinių kirtimų taisykles ir aiškiau reglamentuoti biologinės įvairovės apsaugai skirtų medžių parinkimą;

* nustatyti minimalų negyvos medienos kiekį miškuose, kurio iškirsti nebūtų leidžiama ir atitinkamai pakeisti miškų sanitarinės apsaugos taisykles;

* organizuoti mokymus inspektoriams ir urėdijų darbuotojams apie negyvos medienos svarbą išsaugant miškų biologinę įvairovę;

* šalies mastu reglamentuoti negyvos medienos išsaugojimo miškuose tvarką ir jos įgyvendinimo kontrolės mechanizmą;

kiekvienoje urėdijoje turėti ekologo pareigybę. Ekologas turėtų būti atsakingas už gamtosaugos ir gamtotvarkos veiklų koordinavimą miškų urėdijos teritorijoje;

* informacijos apie saugomas vertybes, į kurių buvimą būtina atsižvelgti planuojant miško kirtimus, rinkimui, atnaujinimui turėtų būti skiriamos pakankamos lėšos;

* įteisinti nuostatą, jog urėdijos turi užtikrinti sistemingą rangovų darbo kirtavietėse tikrinimą;

* rengiant saugomų miškų (medynų) sąrašus į šį darbą įtraukti mokslo institucijas ir nevyriausybine organizacijas bei organizuoti reikalingus papildomus tyrimus; užtikrinti sąrašų papildymą, koregavimą;

* identifikuoti teritorijas, kuriose esančių vertybių išsaugojimui reikalingi tvarkymo darbai;

* užtikrinti tinkamą saugomų miškų (medynų) apsaugą;

* žymėti biologinės įvairovės apsaugai skirtas teritorijas vietoje.

 

3. Dėl kai kurių šiuolaikinių biologinės įvairovės apsaugos nuostatų integravimo į miškų ūkio veiklą.
3.1. Dėl miškų kirtimo normos skaičiavimo metodikos tobulinimo.
Kirtimo norma šiuo metu skaičiuojama miškų urėdijoms. Toks būdas biologinės įvairovės palaikymo požiūriu yra nepakankamai ekologiškas (nepalankus biologinei įvairovei). Dabartine kirtimo normos skaičiavimo metodika paremta miškotvarka kai kuriuose miškuose gali sukurti nepalankias sąlygas biologinei įvairovei. Mat mažuose ir vidutinio dydžio (100-2000 ha) miškuose pilnai galimi perkirtimai. Jei skaičiuojant kirtimo normą miškų urėdijai būtų atsižvelgiama ir į miškų fragmentiškumą (pirmiausiai norma skaičiuojama miškų masyvams, o tik po to, naudojant šiuos duomenis, miškų urėdijoms), perkirtimų miškų masyvų (ekosistemų) lygmenyje būtų galima išvengti. Tai būtų ekologiškas ir biologinei įvairovei palankesnis principas.

Siūlome:

* kirtimų normas skaičiuoti ir išdėstyti ne tiesiogiai valdoms, o pirmiausiai ekosisteminiu pagrindu (miško masyvui arba ekosistemų kompleksui);

* papildyti Lietuvos miškotvarkos taisyklių 5 punktą, nurodant jog miškotvarkos projektų ekologinį pagrindą sudaro "miško masyvų fragmentacija ir augaviečių klasifikacija". Atitinkamai reikėtų keisti ir kitus su šia formuluote susijusius teisinius aktus (ypač Pagrindinių miško kirtimų normos skaičiavimo metodiką).

 

3.2. Dėl miškų želdymo ir natūralaus žėlimo.
Masiškai šiuo metu taikomas miško želdymas neatitinka šiuolaikinių biologinės įvairovės palaikymo nuostatų. Juolab, kai pagal dabartinę praktiką želdomi ne vietinės kilmės (ne to paties miško, medyno) blogiau prisitaikę prie konkrečių vietos sąlygų medžiai. Deja, vis dar pasitaiko atvejų, kuomet Lietuvoje miško kirtavietėse želdomi egzotinių rūšių medžiai.

Siūlome:

* plačiau taikyti savaiminį miško žėlimą;

esant reikalui, ir, jei tai neprieštarauja biologinių vertybių apsaugos nuostatoms konkrečiose teritorijose, siūlome taikyti žėlimą skatinančias priemones. Derinant pagrindinių kirtimų taisykles, draudimus bei finansines išmokas, palaipsniui pasiekti, kad absoliuti dauguma juodalksnio, uosio, paprastosios eglės ir paprastosios pušies kirtaviečių butų skirtos savaiminiam žėlimui;

* ateities mišrių medynų formavimo tikslais bei tenkinant prioritetinių saugomų vertybių poreikius, siūlome leisti želdinius papildyti (iki 10% medyno medžių) vietinių rūšių vietinės kilmės (geriausia to paties ar gretimo medyno) sodmenimis;

* želdinti tais atvejais, kuomet būtų želdomos tos rūšys, kurios kirtavietėje neaugo, bet pagal augavietės sąlygas būtų tikslinga jas auginti;

* palaikyti biologinei įvairovei palankų užsodintų (užsodinamų) ir atvirų plotų santykį;

* neužsodinti miško pievų, laukymių.

 

3.3. Dėl neeksploatuojamų ir neintensyviai eksploatuojamų miškų sklaidos šalyje.
Neeksploatuojamų (rezervatinių miškų, kertinių buveinių) ir neintensyviai eksploatuojamų miškų (II grupės) sklaida šalyje labai netolygi. Tai turi neigiamų pasekmių biologinei įvairovei.

Siūlome:

* teisiškai reglamentuoti, kad ne mažiau kaip 5% valstybinių miškų butų skiriama biologinės įvairovės apsaugai;

* biologinei įvairovei saugoti skirtų miškų (medynų) sklaida ekosistemose (miškų masyvuose) turi būti kuo tolygesnė,

siūlome įteisinti, kad per artimiausius 10 metų ne mažiau 15% valstybinių miškų butų nuolat priskirta IIA miškų grupei. šių miškų sklaida turėtų būti susieta su natūralių miško buveinių sklaida bei būtų kuo tolygesnė.

 

3.4. Dėl gamtotvarkos planų tvirtinimo ir jų įgyvendinimo.
Praėjus beveik metams po pirmųjų gamtotvarkos planų parengimo, nei vienas jų dar nėra patvirtintas.

Siūlome: Aplinkos ministerijai, prioriteto tvarka, tvirtinti planus ir siekti jų įgyvendinimo.

 

4. Dėl valstybinio miškų sektoriaus ir NVO bendradarbiavimo.
Aplinkosauginių NVO ekspertai yra pasirengę bendradarbiauti su Aplinkos ministerija, miškų urėdijomis bei kitomis institucijomis susijusiomis su miško ūkio valdymu Lietuvoje, siekiant tvariau, darniau valdyti miško ūkį ir užtikrinti tinkamą miško buveinių bei jose gyvenančių saugomų rūšių apsaugą, atsižvelgiant ir į ekonominius interesus.
Todėl siūlome aplinkosauginių NVO ekspertus įtraukti į komisijas bei darbo grupes, skirtas svarstyti gamtosauginius klausimus bei rengti strateginius dokumentus, susijusius su miškų ūkio valdymu ir tvarkymu Lietuvoje.

 

Parengė Petras KURLAVIČIUS

 

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"