Paieška Užgavėnių kaukės

Užgavėnių kaukės

Jonas NEKRAšIUS

 

Užgavėnės - įspūdingiausia žiemos pabaigos šventė, artėjančio pavasario pranašas. Ja pažymima gavėnios pradžia. Kitose šalyse ši šventė vadinama kaukių fiesta, Kaukių karnavalu. Kaip tik šis žodis ir parodo šios šventės kilmę, nes žodis carne vale reiškia susilaikyti nuo mėsos. Ryški šios šventės apeiginė ir maginė prasmė. Pagrindinis žiemos palydos šventės dėmesys buvo nukreiptas į apeigas, tariamai turinčias išvaryti žiemos demonus ir pažadinti iš miego šalčio sukaustytą žemę, suteikti jai derlingumo, vaisingumo.

Per Užgavėnes žmonės krėtė visokias išdaigas, linksminosi. šiaurės Lietuvoje Užgavėnių pavakary važinėdavosi. Būdavo kinkomas pats eikliausias sodžiaus žirgas, apkarstomas varpeliais, spalvotais popieriukais. Į roges įkeldavo didelį kubilą su vandeniu, papuoštu javų varpomis. Prie kubilo stovintis žmogus semdavo su kibiru vandenį ir liedavo ant pakelėje stovinčių žmonių, o tie stengdavosi jam tuo pačiu atsilyginti.

Prieškary Pakruojo rajone buvo paplitęs toks paprotys – važinėti „bitėmis“. Ant rogių pastatydavo ir prie jų pririšdavo didelį kubilą, į kurį sulįsdavo keliolika vaikų. Arklys lėkdavo nemažu greičiu, nes jaunimas bėgdavo į trobą su vandens kibirais ir pildavo ant „bičių“, atseit turėjai lėkti bičių greičiu, kad nebūtum apipiltas šaltu vandeniu. Tai buvo magiška priemonė, turėjusi užtikrinti gerą javų bei linų derlių, apsaugoti pasėlius nuo sausros.

Prosenoviškas paprotys buvo per Užgavėnes važinėtis rogutėmis, geldomis ir nuo kalnelių. šitaip daugiausia važinėdavo vaikai, jaunimas, ypač jaunavedžiai. Jaunimas važinėdavo arkliais, papuoštais žvangučiais. Kartais važinėdami stengdavosi specialiai išvirsti iš rogių ir pasivolioti sniege. šis paprotys išplaukė iš senolių tikėjimo, kad žmogus ir žemė glaudžiai tarp savęs susiję. Kai žmogus dėl ligos ar kitos priežasties nusilpsta, žemė jam galinti suteikti jėgų, jeigu jis su ją susiliesiąs. Manyta, kad žiemos pabaigoje žemė esanti nusilpusi ir jai reikalinga pagalba. Todėl Užgavėnių metu žmonės voliojosi, norėdami žemei perduoti savo gyvybės jėgas, kad ji atsibustų, sužaliuotų ir duotų žmogui reikalingų galių ir vaisių.

Kokios Užgavėnės be persirengėlių ir kaukių! Lietuvoje per Užgavėnes buvo paplitusios antromorfinės ir zoomorfinės kaukės. Moterys persirengdavo vyriškais drabužiais, vyrai – moteriškais. Dar persirengdavo žydais, čigonais, ubagais, žvėrimis, gyvuliais, paukščiais ir kt. Persirengėliai užsidėdavo kuo baisesnes kaukes, išskobtas iš medžio, padarytas iš tošies, avikailio ir kitokio kailio, popieriaus, pakulų, šiaudų ir kt. Buvo paplitusios įvairios antromorfinės kaukės, dažniausiai atspindinčios visuomenės būtį ir buitį.

Kadaise buvo tikima, kad žmogus ne miršta, o persikūnija į naminius gyvūnus. Todėl be antromorfinių kaukių Lietuvoje buvo paplitusios ir gyvūnų kaukės, vadinamosios zoomorfinės kaukės. šiaurės Lietuvoje, Pakruojo rajone atėjus Užgavėnėms vietinis jaunimas persirengdavo arkliais, meškomis, gervėmis. Žemaitijoje mėgdavo rėdytis “žydais”. “Žydai” su savimi vesdavosi ožį, arklį, gervę. Ožys apeigose buvo vedžiojamas kaip vaisingumo simbolis. Gervė – pavasario pranašė. Jokios Užgavėnės neapsieidavo be arklio. Persirenginėjimas arkliu atspindi gyvulių augintojų laikus ir senąjį tikėjimą, siejamą su žemės derlingumo didinimu ir magiška apsauga nuo nelaimių.

Persirenginėdavo ir gaidžiu. Tikėta, kad šis paukštis – vaisingumo, budrumo simbolis, savo giedojimu jis gali nubaidyti piktąsias dvasias, kurios kenkia pasėliams, gyvuliams ir žmonėms. Be to, savo giedojimu gaidys skelbia nakties pabaigą ir dienos pradžią, nakties ir dienos sandūrą.

Persirengėliai vaizduodavo ir mešką. Per žiemą įmigusi savo irštvoje, pavasarį meška vėl tampa aktyvi. Manyta, kad ši jos savybė padės greičiau atsibusti žemei.

šiose gyvūnų kaukėse įžvelgiamos totemizmo liekanos; kiti kaukes sieja su mirusiųjų arba vaisingumo magija.

šiaulių “Aušros” muziejuje (Vytauto g. 89, šiauliai) veikia Užgavėnių kaukių paroda “Žmonės ir kaukės”, kurioje eksponuojamos Lietuvos ir šiaulių viešojo gyvenimo personažų kaukės, įdomiausios, vertingiausios, originaliausios kaukės iš šiaulių “Aušros”, Lietuvos nacionalinio, Lietuvos dailės muziejų rinkinių bei šiaulių apskrities tautodailininkų sukurtos kaukės. šioje parodoje eksponuojama  nemažai ir zoomorfinių – gyvūnų kaukių.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"