Paieška Imperijos požiūris

Imperijos požiūris

Pokalbis su “General Electric” prezidentu Džefriu IMELTU apie koncernus, globalizaciją ir aplinkos apsaugą

 

Jau esame įpratę, jog apie aplinkos apsaugą dažniausiai kalba ir rašo tos srities specialistai arba šiaip žmonės, susirūpinę ateitimi. Tuo tarpu šiandieniniame moderniame ir vis modernėjančiame pasaulyje lemiamą reikšmę turi technologijos, naujausi mokslo pasiekimai, pritaikomi pramonėje, žemės ūkyje ir kitur.

Visa tai - daugiausia pramoninių imperijų rankose. Viena iš jų – “General Electric” (GE), įkurta 1878 metais. Tai antroji pagal dydį pramoninė pasaulio firma (praėjusiais metais “Citigroup” buvo pirmoji). GE apyvarta 2005 metais siekė 150 milijardų dolerių, o jos biržos vertė - 350 milijardų dolerių.

Džefris Imeltas (Jeffrey R.Immelt) jau sulaukęs 50 metų amžiaus, pagal išsilavinimą - matematikas. Žurnalo „Forbes“ duomenimis 2005 metais už vadovavimą firmai gavo 12,6 milijono dolerių atlyginimą.

Jau pavadinimas rodo, jog GE - energijos gaminimo gigantas, šiuo metu aprėpęs visą Žemės rutulį. Taigi jam tenka nemaža dalis atsakomybės už atmosferos taršą.

Pagalvojau, jog gali būti įdomu, kaip į dabartį ir ateitį žiūri ne „grynieji“ ekologai, o tie žmonės, nuo kurių žymia dalimi priklauso kiekvieno iš mūsų gyvenimas. Pripažinkime - staiga išnykus GE elektrinėms, pasaulį ištiktų technologinis kolapsas. Pradingus prezidentams ar karaliams, juos tuoj pakeistų pavaduotojai ar įpėdiniai, tačiau technologinių gigantų per porą dienų nesukursi...

Todėl smalsiai perskaičiau Džefrio Imelto pokalbį su žurnalistais iš įtakingo lenkų žurnalo „Polityka“. Smalsu buvo dar ir dėl to, kad GE Lenkijoje turi savų interesų, dirba plėtojant energetikos sektorių.

štai kai kurios ištraukos iš to pokalbio.

Zenonas BUTKEVIČIUS

*  *  *

Vis dažniau kalbama apie verslo visuomeninę atsakomybę. Ar priimdami sprendimus atsižvelgiate į tokias problemas, kaip žmogaus teisės ar darbo sąlygos vienoje ar kitoje rinkoje?

 

Turime savus veiklos standartus ir juos pritaikome visur, kur tik būname. Darbo sąlygos, technologijos, kvalifikacijos kėlimas lygiai toks pat, nesvarbu, kur veiktų GE firmos - JAV, Meksikoje, Kinijoje ar Vengrijoje. Visur stengiamės lygiuotis į aukščiausią bendrąjį rodiklį. Tokio pat požiūrio tikimės iš firmų, su kuriomis bendradarbiaujame, mus domina jų požiūris į savo darbuotojus. Tačiau nesame politinė organizacija, taigi negalime tiesiogiai kištis į santykius linijoje pilietis - valstybė. Neturime poveikio priemonių, pagaliau, tai ne mūsų uždavinys - „spausti“ vyriausybes.

 

Tačiau globaliniame darbe privalote bendradarbiauti su valdžiomis...

 

Tik iki tam tikro laipsnio.

 

Kokie veiksniai labiausiai lemia pasirenkant investicijų vietas?

 

Rinkos vystymosi potencialas, taisyklių skaidrumas, išsilavinę kadrai, galimybė lengvai pasiekti kaimynines rinkas, aktyvumas, su kuriuo vietos valdžios organai svarsto mūsų investicijų pasiūlymus. Be to, visus savo sprendimus prakošiame per savojo patyrimo filtrus. Pavyzdžiui, žinome, jog kai kuriuos dalykus geriausia daryti Kinijoje, kitus - Lenkijoje, dar kitus - JAV.

 

Kokių privalumų turi Lenkija?

 

Geografinė padėtis, narystė Europos Sąjungoje, palyginti pigi darbo jėga, gerai išsilavinę kadrai. Be to, atsižvelgiant į mūsų domėjimąsi energetikos rinka, labai svarbus investicijų Lenkijoje argumentas yra didžiulės akmens anglies atsargos. Tai puiki vieta, kurioje galima vystyti naujas technologijas, susijusias su akmens anglies perdirbimu.

 

Tačiau per paskutiniuosius dešimtmečius akmens anglis nebuvo labai vertinama.

 

Europa daug investuoja į energetiką, o sykiu ir ieško energetinio saugumo. Čia naftos negausu. Tačiau per akis kitokių išteklių. Vėjo energija tokiose šalyse, kaip Ispanija ar Didžioji Britanija. Na, ir akmens anglis, ypač Lenkijoje ir Vokietijoje. Akmens anglis yra labai vertinga žaliava, tačiau žiūrint iš ekologinio taško - itin sudėtingas kuras. Turi daug sieros, degdama išskiria daug anglies dvideginio. Bet jeigu akmens anglį „perleisime“ per dujofikavimo linijas, gausime labai gerą kurą, kurio švarumas prilygsta natūralių dujų švarumui. Tuo tarpu taršos anglies dvideginiu problemą galima spręsti sekvestracijos technologijomis. Norime pasiūlyti Jūsų valdžiai, o tuo pačiu ir Europos Sąjungai, kad Lenkija taptų „tobulumo centru“ (kalbant apie dujofikacijos ir anglies perdirbimo į dujas technologijas). Tai tarnautų visai Europai.

 

Iki šiol visuomenės sąmonėje natūrali aplinka ir pramonė buvo akivaizdūs priešai. GE, bene stambiausias pasaulyje pramoninis koncernas, buvo to priešiškumo simbolis. Hudsono upės teršimas pramonės atliekomis dar visai neseniai JAV buvo įnirtingų ginčų objektas.

 

GE gyvuoja jau daugiau kaip 120 metų. Visada dirbome laikydamiesi tam tikru metu galiojančių teisės aktų. Problema ta, kad ir teisė, ir sąmonė keičiasi. šiuo metu mums kartais daromi priekaištai, jog to ar kito nereikėjo daryti praeityje, nors tais laikais niekas neprotestavo. Nežiūrint į tai, sutinkame, jog problemą reikia išspręsti. šiuo metu jau turime visą kompleksą technologijų, kurios padeda gauti daugiau elektros energijos sunaudojant mažiau kuro. Turime technologijas, skatinančias alternatyvios energetikos vystymąsi.

Deja, naujos idėjos kartais būna puolamos iš visų pusių. Apie ekologų priekaištus jau buvo paminėta. Tuo tarpu dešinieji tvirtina, jog GE neturėtų užsiiminėti ekologijos dalykais, nes šaliai svarbiausia ir toliau didinti naftos bei dujų gavybą. Kiekviena gera iniciatyva paprastai susiduria su įvairių politinio spektro dalių pasipriešinimu. Tačiau mes į tai nežiūrime. Jau dabar gaminame ir pardavinėjame aplinkai palankią įrangą ir technologijas už 10 milijardų dolerių kasmet, o 2010 metais tos prekybos apimtys padvigubės.

 

Ką visa tai duos pasauliui?

 

Našesnę įrangą - pradedant lėktuvų varikliais ir baigiant namų apyvokos daiktais, daugiau švaraus vandens, naujas sintetines medžiagas, neišskiriančias kenksmingų substancijų.

 

Ar tai, ką darote, bus pakankamas stabdis pasaulinės ekologinės katastrofos kelyje? “World Wildlife Found” pranašauja, jog dėl globalinio klimato atšilimo pasaulinės katastrofos sulauksime jau maždaug 2050-aisiais.

 

Prognozuoti pasaulinio atšilimo pasekmes - iš tikrųjų labai rimta mokslo sritis. Ką mes galime realiai padaryti? Iš esmės padidinti energetinių išteklių naudojimo efektyvumą ir sumažinti anglies dvideginio išmetimus.

 

Daugelis problemų išsispręstų, perėjus į vandenilio energetiką. Kada tai atsitiks?

 

Aš to jau nebepamatysiu. Svarbiausia - neturime tinkamos infrastruktūros. Galbūt maždaug 2050-aisiais tai jau bus realus dalykas, tačiau per artimiausius 20-30 metų turėsime sutelkti visas jėgas, kad būtų kuo taupiau naudojami energetiniai ištekliai, privalėsime ieškoti švaresnių ir našesnių energijos šaltinių. Galų gale, matyt, teks grįžti prie atominės energetikos.

 

Ar nebijote, jog atominės energetikos vystymas pasibaigs dar vienu Černobyliu?

 

Turime jau keturiasdešimties metų patyrimą. Labai daug žinome apie saugumą, radioaktyviųjų atliekų saugojimą, turime geresnes technologijas. Nežiūrint neigiamų tam tikros visuomenės dalies vertinimų, vis dėlto galime pasakyti, jog atominės energetikos patyrimas yra labai teigiamas, jos vystymasis perspektyvus.

 

Tomas Frydmanas, globalizacijos tyrinėtojas, savo garsiojoje knygoje „The World is Flat“ įtikinėja, jog dėl ekonominės ir informacinės integracijos pasaulis pasidarė plokščias. šiandien jau nebereikia emigruoti, kad galėtum pelnytis iš savo žinių. Tuo tarpu Ričardas Florida teigia, jog pasaulis pasidarė gūbriuotas - naujausi mokslo tyrimai, technologijos ir intelektualinės nuosavybės teisės sukoncentruotos tik keliolikoje centrų - JAV, Europoje ir Azijoje. Kuri pasaulio vizija Jums artimesnė?

 

Frydmano aprašytas pasaulis - tai mūsų kasdienybės pasaulis. Dėl paspartėjusių informacijos srautų vis daugiau žmonių gali dalyvauti pasaulinėje rinkoje, nė žingsnio nepajudėdami iš tos vietos, kurioje šiuo metu gyvena. Tačiau tai nepaneigia fakto, jog varomoji vystymosi jėga yra didžios idėjos. Paimkime kad ir Styvo Džobso pavyzdį. Kai sugrįžo į “Apple”, ji buvo tik antraeilė kompiuterių firma. Jam sugrįžus, atsirado “iPod” - tai daugiau nei produktas; tai idėja, kuri pakeitė pasaulį. Manau, jog panašiai atsitiks ir su akmens anglies pavertimu dujomis. Globalizacija ir naujos idėjos, technologijos - tai dvi svarbiausios jėgos, varančios pasaulį XXI amžiuje.

 

Pasaulio ūkis vystosi labai spėriai, daug ko atspėti neįmanoma. Ką privalėtume padaryti, kad išvengtume tokių neigiamų pasekmių, kaip skurdas, smurtas, karai?

 

Esmė glūdi drąsiose, naujoviškose firmų ir vyriausybių pažiūrose. Pavyzdžiui, aš svajoju apie tokią akimirką, kai mano prezidentas atsistoja ir sako: per artimiausius dvidešimt metų JAV galės konkuruoti energijos sunaudojimo srityje, bus saugesnė, gerai suvokianti ekologines mūsų veiklos pasekmes šalis. Turiu galvoje panašų projektą, kaip anas: išsilaipinimas Mėnulyje. Juk tada Kenedis pasakė: tą padarysime per dešimtį metų. Ir įvyko. Lygiai tas pat įmanoma padaryti ir energijos išteklių srityje. O juk gerai žinome, jog viena iš svarbiausių pasaulio nestabilumo priežasčių - didžiausi naftos ir dujų ištekliai yra nestabiliose vietose. Dar vienas didžiulis projektas galėtų būti skirtas sveikatos apsaugai. Žinoma, niekada neatsikratysime blogų žmonių ir konfliktų. Tačiau likvidavus keletą pačių svarbiausių nestabilumo židinių, pasaulis pasidarytų saugesnis ir su aiškiau numatoma ateitimi.

 

Paminėjote, jog vyriausybės privalėtų turėti naujų efektyvių idėjų, panašiai kaip korporacijos. Kuo jos panašios?

 

Vyriausybės turi daug funkcijų. Privalo užtikrinti visuomenės saugumą, rūpintis infrastruktūra. Tačiau dabartiniame pasaulyje viena iš svarbiausių valdžios pareigų yra rūpintis savo šalių konkurencingumu pasauliniame ūkyje. Premjeras - tai korporacijos prezidentas, skirtumas tik tas, jog jo rankose - visa valstybė.

 

Ar tai nesukelia konflikto su laisvosios rinkos idėjomis?

 

O kas čia blogo? Nieko blogo nematau, kai Lenkijos premjeras viešai sako: norime būti akmens anglies technologijų lyderiais. Lygiai taip pat nieko blogo, kai prezidentas Bušas kalba, jog Jungtinės Amerikos Valstijos bus nanotechnologijų lyderis. Kiekviena šalis privalo turėti aiškiai apibrėžtą savo matymo tašką, gyvenimo ir vystymosi sritis, kuriose įžiūri geriausias galimybes globalinėse lenktynėse.

 

Tačiau ar tai ne paradoksas? Globalizacija padarė taip, kad daugelis tradicinių valstybės funkcijų erodavo, apnyko. O Jūs kalbate apie valstybės vaidmens didinimą.

 

Esmė yra konkurencingumas, o to, deja, daugelis politikų dar vis nesupranta. Prezidentai ir premjerai šiandien privalo vykdyti vyriausiųjų asmenų, atsakingų už šalies konkurencingumą, pareigas. Sėkmė gali lydėti tik tinkamai parinkus perspektyviausias vystymosi sritis, investuojant į švietimą ir mokslą, infrastruktūrą.

Vyksta pasaulinis žaidimas. šalis, suradusi tinkamą, paremtą inovacijomis ir konkurencingumu vietą toje sistemoje, išloš ir sėkmingai vystysis. Kas šito nesupras, tas iškris iš žaidimo.

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"