Paieška Naujas Nojaus laivas

Naujas Nojaus laivas

 

Rusų mokslininkai užšaldo gyvų organizmų genetinius pavyzdžius – tam atvejui, jeigu įvyktų globalinė katastrofa. Pirmosios eilėje atsidūrė išmirštančios rūšys. Greta Polinezijos sraigės ir Baikalo planktono tokioms rūšims priskirtas ir sveiko žmogaus genomas.

 

Iš po Dinaro indo, panašaus į milžinišką bidoną, dangčio švilpdami išsiveržia sausi balti garai. Profesorius atsargiai, bijodamas nenušalti rankų nuo skysto azoto, iš bidono išima mažučius šerkšnuotus mėgintuvėlius.

- Tai ir yra saigakas? – kiekvieno mėgintuvėlio viduje matyti tik drumzlinas skystis.

- Taip, čia sperma, vidaus organų ir odos ląstelės, - profesorius Levas Djakonovas užsuka dangtelį ir nužvelgia kitus Dinaro indus. Čia, Maskvos eksperimentinės veterinarijos instituto rūsyje, saugomas žemės ūkio gyvūnų – karvių, avių, kiaulių, triušių – genofondas. Seniausias eksponatas – 1959 metų gimimo kiaulė. Dabar kriobankas pasipildo ir laukinių gyvūnų genais, iš dalies tų, kurie gyvena Maskvos zoologijos sode. Jeigu dėl kokios nors siaubingos priežasties su šiais gyvūnais Žemėje nutiktų bėda, mokslininkai galėtų atstatyti jų populiaciją. Apvaisintas lytines ląsteles galės išnešioti kitų rūšių gyvūnai, o iš paprastų ląstelių galima bus klonuoti naują organizmą.

- Išeina, kad genofondo išsaugojimui vieną gyvūną tenka paaukoti?

- Dažniausiai mes jį užmigdome ir išpjauname jo sėklides arba paimame kraujo pavyzdžius. Gyvūno gyvybei tai negresia. Nors kartais, tiesa, pasitaiko ir užmušti. Ką padarysi – norint pasirūpinti ateitimi, tenka paaukoti dabartį.

Eksperimentinės veterinarijos instituto sukauptos kriokolekcijos bazėje susikūrė Tarpregioninis kriobiotechnologinių genetinių medžiagų saugojimo centras, koordinuojantis darbą visų institutų, užšaldančių genetinę medžiagą.

- Žmonijai reikia skubiai sukurti genetinių resursų kriobanką. Žemės biosfera sparčiai skursta: kas savaitę žūsta keletas gyvų organizmų rūšių, - paaiškina situaciją Levas Djakonovas, Genetinių resursų išsaugojimo Tarptautinės draugijos prezidentas. – Bet netgi ne tai svarbiausia. Pagrindinis uždavinys – išsaugoti genetinį fondą žmonių, neturinčių paveldėtų defektų. Sulig kiekvienais metais žmonijos genofondas apsunkinamas neigiamų mutacijų. Kažkuriuo momentu skaičius vaikų, turinčių įgimtas anomalijas, taps kritiniu. štai tada užšaldyta sperma, kiaušialąstės bei ląstelių kultūros bus panaudojamos sveikiems žmonėms “išgauti”.

 

Kaip patekti į Nojaus laivą?

 

Gyvąsias ląsteles užšaldyti ir sėkmingai atšildyti specialistai išmoko dar 1930 metais. Spermą – 1947, o gemalus – 1971. Atskirų organų, jau nekalbant apie visą organizmą, iki šiol užšaldyti dar nesugebama. Prieš pasiųsdami ląsteles “miegoti”, mokslininkai jas apdoroja krioapsaugine medžiaga. Ji išstumia vandenį, kad mikroskopiniai kristalėliai nesuplėšytų ląstelių apvalkalėlių ir branduolio. Kuo daugiau ląstelių, tuo sudėtingiau šią operaciją atlikti.

Skystame azote, esant minus 196 laipsnių temperatūrai, gyvojoje ląstelėje, ar tai būtų bakterija ar apvaisinta žmogaus kiaušialąstė, visi medžiagų apykaitos procesai sustoja. DNR molekulė natūraliomis amžinojo įšalo sąlygomis gali egzistuoti iki tūkstančio metų. Pernai, pavyzdžiui, Rusijos MA Puščino mokslinio tyrimo centre išaugo daigeliai, kurie išgulėjo užsišaldę staro urvelyje 30 tūkstančių metų. O laboratorinėmis sąlygomis genetinę medžiagą galima išsaugoti apskritai neribotą laiką. Jeigu, žinoma, bus neužmiršta laiku papildyti skystojo azoto atsargų.

Dažniausiai ląstelių (tiek žmogaus, tiek gyvūnų) kriobankų esama biotechnologijos institutuose. Ląstelių kultūros nepakeičiamos pirminiam naujų vaistų testavimui bei dirbtiniam galvijų apsėklinimui ir klonavimui. 

Kol kas sunku įsivaizduoti, kad sveiko žmogaus genų kolekcija išties gali praversti. Bet analogiškų faktų gyvūnų pasaulyje jau esama. štai biotechnologijų rinkoje ypač vertinama stambiųjų raguočių “švari” genetinė medžiaga. Tai yra ta, kuri buvo užšaldyta iki 1985-ųjų – iki tų metų, kai iš kažkur atsirado karvių pasiutligė. 

 

Jeigu rytoj – karas

 

Idėja išsaugoti šaldytuvuose gamtos įvairovę priklauso garsiam Rusijos biologui Borisui Veprincevui. Dar 1978 metais 14-joje generalinėje Tarptautinės gamtos apsaugos organizacijos asamblėjoje kriobankų sukūrimo idėją jis prilygino draustinių ir zoologijos sodų steigimo idėjai. ši mintis tąsyk sukėlė furorą tarp mokslininkų, ir, nežiūrint į jos fantastinį pobūdį, prigijo praktiškai visose išsivysčiusiose šalyse. Ekologų vertinimu, šiandien senosios gyvųjų organizmų rūšys dingsta 10 tūkstančių kartų greičiau negu prieš porą šimtmečių. Iš viso grėsmė išnykti yra pakibusi ties 15589 rūšimis.

- Kriobankai išties išsprendžia genetinės įvairovės išsaugojimo problemą, - sako biologas Tarasas Sipka iš Rusijos MA Ekologijos ir evoliucijos problemų instituto. – Saugojimas kriobankuose nėra laiko ribojamas, užšaldytus genus galima be didesnio vargo transportuoti bet kokiais atstumais. Tai svarbu, kai reikia organizuoti genų pasikeitimą tarp populiacijų.

Pats didžiausias ir stambiausias projektas, kurio pavadinimas “Užšaldytas Nojaus laivas”, dabar realizuojamas Didžiojoje Britanijoje. Notingemo universiteto specialistai aktyviai užšaldo gyvūnus, kurie gali pranykti per artimiausius penkerius metus. Jų tarpe – Geltonasis jūrų arkliukas, Kardaragė antilopė ir Polinezijos sraigė.

- Mūsų institutas pirmiausia užsiima Baikalo regionu, kurį vis labiau “spaudžia” pramonės vystymasis, - pasakoja Levas Djakonovas. – Konservuojame žuvų ir planktono genetinę medžiagą.

Rusijoje egzistuoja viso labo devynios genetinės medžiagos kriokolekcijos – tai maždaug 10 tūkst. pavyzdžių. Taigi Apokalipsei šios šalies mokslininkai dar nėra pasirengę.

 

Žmogus iš šaldytuvo  

 

Kas ir kokiu būdu atrinkinės genetinei medžiagai iš sveikų žmonių paimti – visiškai neaišku. Antropologų apskaičiavimu, jau šio amžiaus viduryje Europoje žydraakių žmonių sumažėjo iki 10 procentų. šiaurinių rasių požymius aktyviai išstumia azijinių rasių požymiai. Gaila, jeigu jie visai išnyks. Taigi galima pradėti nuo jų.

- Mums reikia maksimaliai išsaugoti biologinę įvairovę, tačiau be įstatyminės bazės, kuri spręstų etikos ir teisės klausimus, nieko padaryti neįmanoma, - skundžiasi rusų biologai. – Girdėjote apie įvykį Jekaterinburge?   

Prieš septynerius metus vienas Jekaterinburgo gyventojas išvažiavo į Izraelį. Pagal šios šalies įstatymus jis, kaip ir kiekvienas pilietis, atidavė į Sėklos banką savo spermą. Pernai vyras mirė, ir jo motina sugalvojo “sukurti” sau anūką. Ji nusiuntė prašymą į Izraelį, kad jai būtų grąžinta sūnaus genetinė medžiaga, rado surogatinę motiną ir gavo vaiką. Tačiau klausimas, kokį tėvo vardą įrašyti į vaiko gimimo liudijimą, lieka neaiškus iki šiol. Mirusio tėvo vardą rusų valdininkai kategoriškai atsisako įrašyti.

Tuo tarpu jau šiandien tarp mūsų vaikšto žmonės, kurie iki gimimo kurį laiką išbuvo anabiozėje – mažyčiame mėgintuvėlyje, padengtame šerkšnu. Mokslininkų nuomone, kasmet tokių žmonių vis gausės.

 

Parengė Jonas VANAGAS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"