Paieška Ryklių palydovai

Ryklių palydovai

 

Su ryklių gyvenimu glaudžiai susijęs žuvų–prielipų gyvenimas. Ant šių žuvų kūno yra gana nemažo dydžio “siurbtukų”, kurių padedamos, jos neskausmingai prisitvirtina prie ryklių papilvės. Kaip keleiviai be bilietų, šios žuvys lydi ryklius jų medžioklių metu. Jos nepadaro rykliams jokios žalos, bet sušveičia jų sudraskytų aukų likučius. Tokiomis akimirkomis prielipai trumpam atsiskiria nuo ryklių, greitosiomis čiumpa vandenyje plaukiojančius maisto likučius ir, pasisotinę, vėl prisisiurbia prie ryklių.

Stebėjimai, neseniai surengti Niujorko zoologijos sode, parodė, jog net patys staigiausi ryklių judesiai negali priversti žuvų-prielipų atsikratyti. Tik kai ryklys pilvu liečia akvariumo dugną ir prielipas velkasi smėliu, rykliui pavyksta jį atplėšti nuo savęs. Prielipų troškimas prie ko nors prisisiurbti toks didelis, kad jos neretai prilimpa net prie betoninio akvariumo dugno ir kurį laiką išbūna tokioje kuriozinėje padėtyje – pilvu į viršų.

Nors žuvys–prielipai – prastos plaukikės, bet kaip ryklių palydovės jos aptinkamos visuose vandenynuose. Tropinėse jūrose gyvenantys prielipai kartais pasiekia vieno metro ilgį. Kartais jie prisisiurbia ne tik prie ryklių, bet ir prie kitų didelių žuvų, taip pat prie vėžlių. Pasitaiko, kad jos prisikabina net prie laivų ir kartu su jais sukaria didelius atstumus. 

Žuvų-prielipų sugebėjimais prilipti prie bet kokių objektų jau nuo senų laikų naudojasi žmonės, pasinaudodami jomis kaip “gyvomis meškerėmis”. šis žvejybos būdas iki šiol naudojamas Venesueloje. Prie žuvies uodegos pririšamas tvirtas valas, ir tada ji įleidžiama į vandenį. Ten ji pagal papratimą prisisiurbia prie kokio nors stambesnio gyvūno, kurį vėliau kartu su prielipu žvejai ištraukia į vandens paviršių. Bandymai parodė, jog, naudojant tokią “gyvąją meškerę”, galima pakelti sklidiną vandens kibirą.

Nors žuvys-prielipai žinomos jau nuo senų laikų, apie jų keistą gyvenimo būdą informacijos dar sukaupta mažoka. Neseniai vienai danų ekspedicijai pavyko pagauti keletą visai jaunų žuvyčių, kurių ilgis siekė vos keletą milimetrų. Pasirodė, jog jų “siurbtukų” užuomazgos buvo visai ne toje vietoje, kaip suaugusių žuvų.

 

Parengė Jonas VANAGAS

Kopijuoti draudžiama © 2012 VšĮ "Ekologinio švietimo centras"